- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-08
- Bylos Nr.
- 1S-514-491/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- A. B.
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. skundą dėl 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti A. B. skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriuo jis prašė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką A.Driuką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 2 d., o Vilniaus apygardos teismo pirmininką A.Šumską – pagal BK 154 str. 1 d. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str. 2 d. teisėjai turi baudžiamąjį imunitetą ir baudžiamasis procesas prieš juos negali būti pradėtas bendra tvarka. Be to, BPK XXX skyriuje, reglamentuojančiame privataus kaltinimo bylų procesą, išdėstytos teisės normos nenumato teisės teismui asmenims, turintiems baudžiamąjį imunitetą (šiuo atveju teisėjui), iškelti baudžiamąją bylą ir jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų nuostatos nukentėjusiems asmenims, siekiantiems apginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą, suteikia galimybę kreiptis į prokurorą, kad būtų išspręsti procesiniai klausimai dėl galimybės inicijuoti baudžiamąjį procesą baudžiamąjį imunitetą turintiems asmenims.
Skundu A. B. prašo panaikinti šią apylinkės teismo nutartį ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar skundžiamojoje nutartyje taikomos ir aiškinamos BPK XXX skyriaus nuostatos nepažeidžia Konstitucijos 29, 30, 109 str., 114 str. 2 d. Skunde jis nurodo, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes esminiai pažeidžia Konstitucijos ir BPK normų reikalavimus, suvaržo ir atima teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos nuo korumpuotų ir nusikalstamai organizuotų teismų ir teisėjų, prieštarauja teismų funkcijai ir teisės bei teisingumo principams. Skundą padavusio A. B. nuomone, pirmos instancijos teismas tokiu atveju Konstitucijos 114 str. 2 d. pagrindu turėtų pats kreiptis į Seimą, o tarp Seimo sesijų – į Respublikos Prezidentą, dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėjus A.Driuką ir A.Šumską privataus kaltinimo tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1) pagal BPK 407 str. baudžiamasis procesas privataus kaltinimo tvarka dėl BK 154, 155 str. numatytų nusikalstamų veikų gali būti pradėtas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo skundas ar teisėto jo atstovo skundas ar pareiškimas – įstatymas nenumato nukentėjusiojo pareigos prieš paduodant skundą teismui dar kreiptis į prokurorą. Mano, kad privataus kaltinimo bylose kreiptis dėl sutikimo patraukti baudžiamąjį imunitetą turintį asmenį teisę turi jau nebe generalinis prokuroras, bet teismas, ir toks teismo kreipimasis neprieštarauja Konstitucijos 29, 30 str. ir BPK XXX skyriaus nuostatoms, kurios nedraudžia teismui inicijuoti ir pradėti baudžiamąjį procesą baudžiamąjį imunitetą turintiems asmenims privataus kaltinimo tvarka. Todėl apylinkės teismo formalus atsisakymas kreiptis į Seimą, o tarp Seimo sesijų – į Respublikos Prezidentą dėl jų sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybės baudžiamąjį imunitetą turinčius asmenis, prieštarauja ne tik teismo funkcijoms ir teisingumo principams, bet ir pažeidžia šiuo atveju Konstitucijos 28, 29, 30 str. reikalavimus. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3 K – 3 – 1691 /2002 išaiškino, jog Konstitucijos 30 str. 1d. įtvirtina bendra žmogaus teisę kreiptis į teismą, ši nuostata negali pažeisti ar prieštarauti Konstitucijos 114 str. 2 d. reikalavimams, nes tik teismas turi spręsti visus ginčus dėl teisės. Privataus kaltinimo proceso pradėjimas, kai yra nukentėjusiojo ar teisėto jo atstovo skundas, yra teismingas teismui, bet ne prokurorui, todėl teismas neteisingai nutartyje nurodė, kad pagal BPK XXX skyriaus nuostatas, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo gali apginti savo interesus tik kreipdamasis į prokurorą, kad būtų išspręsti procesiniai klausimai dėl galimybės inicijuoti baudžiamąjį procesą baudžiamąjį imunitetą turinčių asmenų atžvilgiu;
2) skundžiamojoje nutartyje teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK XXX skyriaus nuostatas, jog teismas, gavęs skundą pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, gali jį grąžinti padavusiam asmeniui, jeigu skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, nes tokia teisė pagal BPK 168 str. suteikta tik prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui bendra tvarka nagrinėjamuose baudžiamosiose bylose. BPK 407 str. yra aiškiai nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl BK 154, 155 str. gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ir nenustatyta, kad teismas privalo atsisakyti priimti skundą privataus kaltinimo tvarka, kuomet kaltinamas asmuo yra asmuo, turintis baudžiamąjį imunitetą. Nors BPK 409 str. nustatyta, kad BPK 407 str. nurodytoms veikoms turint visuomeninę reikšmę, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų gali pradėti ir prokuroras, tačiau apylinkės teismas nenustatė, kad šioje byloje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę. Teismas skundžiama nutartimi siekia padėti kaltinamiesiems neteisėtai išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sukurti teisingumo ir teisės principams prieštaraujantį precedentą. BPK 409 str. nustatyta, kada bylos tyrimas ir nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka tik kai prokuroras teismui pateikia rašytinį pareiškimą iki įrodymų tyrimo pradžios. Kadangi skundžiamojoje nutartyje nenustatyta, kad toks prokuroro pareiškimas yra pateiktas, todėl jo teisių gynimas, kreipiantis dėl pažeistų teisių į prokurorą, o ne į teismą, būtų neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
A. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str. 2 d. nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Šia norma yra siekiama užtikrinti taip pat Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo nepriklausomumą vykdant teisingumą (Konstitucijos 109 str.). Pabrėžtina, kad tokio sutikimo (Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento) paskirtis – ne sudaryti prielaidą nusikalstamą veiką padariusiam teisėjui išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet užtikrinti, kad nebūtų teisėjo veiklai daromas toks poveikis, kurį draudžia Konstitucija (šiuo atveju Konstitucijos 114 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.).
Minėtos konstitucinės normos atsispindi ir kituose įstatymuose. Antai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 89 str. 1 d., nurodyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas ar gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad pradėti ikiteisminį tyrimą, kai įtariamasis yra teisėjas, gali tik generalinis prokuroras. Priešingai, nei savo skunde tvirtina skundą padavęs A. B., ir BPK, skyriuje reglamentuojančiame privataus kaltinimo bylų procesą, yra atitinkama teisės norma, kuri iš esmės pakartoja jau minėtų Konstitucijos ir LR Teismų įstatymo nuostatas. Tai BPK 412¹ str. Jame nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra : 1) akivaizdžiai neteisingi, ar 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (2007-06-28 įstatymo Nr. X – 1236 redakcija, įsigaliojusi 2007-07-21). BPK 3 str. 1 d. 3 p. įvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas. Akivaizdu, kad leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, turintį baudžiamąjį imunitetą (šiuo atveju teisėją), yra būtinas, o jo nesant bet koks baudžiamasis procesas prieš tokį asmenį negali būti pradėtas. Tokiu būdu čia jokių neaiškumų nėra, ir pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą yra beprasmis. Pagal dabar galiojančius teisės aktus iniciatyvą pradėti baudžiamąjį procesą prieš teisėją turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Taigi, šia prasme skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta.
Kita vertus būtina pažymėti, jog esant akivaizdžioms BPK 3 str. 1 d. išvardintoms aplinkybėms. pagal jau minėto BPK 412¹ str. nuostatas, pirmos instancijos teismas nutartimi turėtų iš viso atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o ne atsisakyti priimti nukentėjusiojo asmens skundą, kaip kad šiuo atveju teismas padarė. Atsisakyti priimti skundą privataus kaltinimo tvarka ir grąžinti jį skundą padavusiam asmeniui apylinkės teismas, pagal BPK 412 str. 3 d., gali tik tuo atveju, kai pats skundas neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 412 str. 2 d. Tačiau, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kaip kad tvirtinama A. B. skunde, nes iš esmės apylinkės teismo sprendimas yra teisingas – teismas nepradėjo baudžiamojo proceso ir išaiškino skundą padavusiam A. B. jo galimybę ginti jo manymu pažeistą teisę kreipiantis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą.
Tokiu būdu skundžiama 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti A. B. skundą privataus kaltinimo tvarka, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nagrinėjamame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
A. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.