Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu J. Z. pripa­žin­ta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respu­b­likos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 4 d., ir nubausta 144 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už tai, kad ji 2015-11-13, 15.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę ,,Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 50 km/h greitį, važiavo 87 km/h greičiu. Įvertinus pritaiso paklaidą (+/- 2 km/h), nustatytą greitį viršijo 35 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.

Skunde pažymima, kad nutarimas taip pat surašytas jai nieko nepaaiškinus, kad buvo liepta tik jį pasirašyti, kad nebuvo leista pateikti paaiškinimų, nurodyti protokolo surašymo aplinkybių ir pan., o paprašius pateikti greičio matuoklio šaknelę ir kitus duomenis, buvo nurodyta kreiptis į raštinę. Tačiau, net ir paprašius bylos kopijos, greičio matuoklio duomenys nebuvo pateikti. Mano, kad tokiu atveju, yra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, numatytos ATPK 260 str. ir 272 str., dėl ko buvo priimtas neteisėtas nutarimas.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 str. 1 d. prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodė, jog pati betarpiškai neužfiksavo pažeidimo. Be to, liudytoja S. R. nurodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau po to, paneigė pareiškėjos teiginius, dėl protokolo surašymo aplinkybių.

Skundo autorės teigimu, nei protokolą surašęs pareigūnas, nei bylą nagrinėjusios institucijos, nei asmuo traukiamas atsakomybėn, visos teisenos metu neturėjo pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis, būtų galima ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 4 d. Pabrėžia, kad pažeidimo fiksavimo metu buvo sustabdyta daug transporto priemonių, kad greičio fiksavimas vyko dažniau nei kas minutę. Liudytoja apklausta pareigūnė, nurodė negalinti prisiminti įvykio aplinkybių, nes buvo vykdomas reidas ir buvo sustabdyta daug transporto priemonių. Mano, kad tokiomis aplinkybėmis, galėjo būti padaryta klaida, ir skirtingiems asmenims surašyti protokolai neatitinkantys pažeidimo aplinkybių. Taip pat skundo autorės nuomone byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad greičio matuoklio užfiksuotas 87 km/h greitis buvo užfiksuotas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamos transporto priemonės. Priešingai, apeliantės manymu, bylos duomenys patvirtina, kad protokolą surašiusi pareigūnė neprisimena įvykio aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį palydėjo iki jos kitas kolega, kuris tiesiog nurodė, kad buvo viršytas greitis; greičio matuokliu greitis buvo fiksuojamas itin dažnai, o įrodymai, koks greitis buvo užfiksuotas konkrečiai apeliantės vairuojamos transporto priemonės, nebuvo pateikti; greičio matuoklio prietaiso rodmenų žurnalas buvo pildomas vieno asmens, ir jame tik perrašyti duomenys iš administracinių teisės pažeidimų protokolų, todėl, anot skundo autorės, šie duomenys negali būti vertinami kaip duomenys, patvirtinantys jos vairuojamos transporto priemonės greitį.

Galiausiai skunde tvirtinama, kad atsižvelgiant į ATPK 257 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, įvertinus pateiktų įrodymų visumą, akivaizdu, jog pareigūnai ir teismas nesurinko duomenų ir byloje nėra jokio pakankamo pagrindo ar neginčijamų duomenų, leidžiančių skundo autorės veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 124 str. 4 d. Atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo teorijos principinės nuostatos reikalauja, jog teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė (tuo pačiu ir pažeidimo sudėtis) būtų įrodyta neginčijamais įrodymais, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei menkiausiai abejonei, nes neįrodytas kaltumas yra prilyginamas įrodytam nekaltumui.

Motyvuojamoji dalis

J. Z. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamu atveju apeliantė neigia savo kaltę nurodydama, kad atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 4 d. ji patraukta, neįrodžius, jog tikrai jos automobilis viršijo nustatytą leistiną greitį. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad tiek nutarimą surašiusi instituciją, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė visapusiškai ištyrę administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nepritaria šiai apeliacinio skundo autorės išsakytai pozicijai. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, konstatuodamas 124 str. 4 d. dispozicijose numatytų pažeidimų sudėties požymių buvimą J. Z. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu. Nustatant minėtas aplinkybes, buvo atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo protokolą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1505316871, b. l. 2-3), patrulės S. R. tarnybinį pranešimą bei jos paaiškinimus teisme (b. l. 2, 16-17, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1505316871, b. l. 4), pačios J. Z. paaiškinimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1505316871, b. l. 2), greičio matuoklio TRAFFI PATROL XR Nr. 507-207/07572 atminties duomenis ir prietaiso rodmenų žurnalo išrašą (b. l. 22-23). Pastebėtina, kad pastarieji duomenys yra neabejotini, objektyvūs, tikslūs, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad liudytoja S. R. ir kiti pareigūnai, nagrinėjamo įvykio laiku, fiksavę kelių eismo taisyklių pažeidimus (duomenys neskelbtini), būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai apeliantės interesams nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėja nėra susieti jokiais ryšiais, liudytoja S. R. davė parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi apeliantė nepateikė, pati pažeidėja apklausiama teisme nurodė, kad policijos pareigūnų, su kuriais bendravo, nepažinojo (b. l. 15), todėl pagrindo teigti, kad liudytojos paaiškinimai yra neteisingi ar prieštaringi, nėra. Tai, kad liudytoja S. R., duodama parodymus teisme, iš pradžių nurodė, jog neprisimena įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo abejoti jos vėlesnių paaiškinimų teisingumu, kuriuos ji pateikė teismui pagarsinus administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šios liudytojos parodymų ir kitų duomenų visumos vertinimas pagrindžia, kad būtent J. Z. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati pažeidėja J. Z. savo paaiškinime pripažino, jog įvykio dieną vairavo jai priklausantį automobilį, nurodė, kad skubėjo, gailisi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 1505316871, b. l. 2), pirmosios instancijos teisme ji taip pat patvirtino, kad viršijo greitį, tik teigė, jog jį viršijo 10 ar 15 km/h (b. l. 15-16). Vėlesnis nurodytų aplinkybių neigimas ir jos iškelta versija, kad įvykio dieną pareigūnai tikrino daugelį transporto priemonių dėl greičio viršijimo ir per klaidą galėjo jos vairuotam automobiliui priskirti kito automobilio viršytą greitį, vertintina kaip jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantės skunde ir teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, tyrimo metu surinktiems nenuginčytiems faktiniams duomenims, bei yra objektyviai niekuo nepagrįstos. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Kiti apeliacinio skundo teiginiai dėl procesinių teisės normų pažeidimų taip pat vertintini kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią J. Z. versiją paneigia. Priešingai nei nurodo apeliacinio skundo autorė, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, jis surašytas jai dalyvaujant, išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės, pateiktas pačios pažeidėjos paaiškinimas, protokolas patvirtintas jos parašu. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog priimant nutarimą, apeliantei nebuvo leista teikti paaiškinimų, nebuvo pateikti greičio matuoklio duomenys, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tokiu atveju, kurį nurodo apeliantė, visi J. Z. žodiniai paaiškinimai ir prašymai buvo išklausyti ir išspręsti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į gynybą buvo suvaržytos, o administracinio teisės pažeidimo byloje nenustačius esminių pažeidimų ir palikus galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto priimtą nutarimą buvo konstatuota, kad nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas..

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. kovo 1 d. nutartį J. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą ir J. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.