- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-64-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01533-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- J. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S., notarei N, J. S., notarei J
- Kategorijos
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui J. S., tretiesiems asmenims V. S., notarei N. Š. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei E. P., trečiajam asmeniui V. S., notarei N. Š., notarei J. K. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, taip pat pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei E. P., tretiesiems asmenims J. S., notarei J. K. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas jos tėvas J. S. ir motina O. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Motina O. S. mirė 1995-11-05, todėl po jos mirties atsirado palikimas – jai priklausiusi minėta ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais. Ieškovė 1996-02-20 kreipėsi į trečiąjį asmenį palikimo atsiradimo vietos notarę N. Š. su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Atsakovas J. S. ir trečiasis asmuo V. S. atsisakė O. S. palikimo, tačiau trečiasis asmuo notarė N. Š. 2007-12-11 raštu nurodė, kad be atsakovo J. S. sutikimo negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjos O. S. turtą ir pasiūlė jos turto dalį nustatyti teismine tvarka. Atsakovas J. S. atsisakė duoti tokį sutikimą dėl palikėjos O. S. nuosavybės teisės liudijimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad mirus jos motinai O. S. ji ir atsakovas J. S. bei trečiasis asmuo V. S. nuvyko pas trečiąjį asmenį palikimo vietos notarę J. K.. Atsakovas J. S. ir trečiasis asmuo V. S. savo valia išreiškė norą atsisakyti jiems tenkančio palikimo. Notarė išaiškino palikimo atsisakymo pasekmes, kurias jie suprato. 1964 metų redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 84 straipsnis nustatė bendrą 3 metų senaties terminą. Kadangi atsakovas J. S. ir trečiasis asmuo V. S. žinojo, kad atsisakė palikimo nuo jo atsisakymo momento, todėl jie praleido ieškinio senaties terminą.
Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti jo atsisakymą nuo sutuoktinės O. S. palikimo ieškovės naudai negaliojančiu ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė O. S. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, taip pat prašė pripažinti negaliojančiais 1996-07-03 E. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-2205 ir 2006-01-05 E. M. (P.) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NŠ-5. Nurodė, kad jam ir mirusiajai jo sutuoktinei O. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ir AB „Grigiškės“ akcijos. Palikėja O. S. testamento sudariusi nebuvo. Mirus palikėjai O. S., jis ir abu jo vaikai, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo V. S., mirusiosios turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Jie taip pat žodžiu tarpusavyje buvo susitarę, kad J. S. ir V. S. perleis ieškovei jiems priklausančias AB „Grigiškės“ akcijas. Tokį susitarimą patvirtina ir ieškovės pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodytas mirusiosios turtas – akcijos. Tačiau apie tai, kad jis ieškovės naudai atsisako nuo palikimo, susitarimo nebuvo. Jo vardu pareiškimą dėl O. S. palikimo atsisakymo surašė trečiasis asmuo jo sūnus V. S. taip, kaip jam padiktavo notarė ir pats pasirašė. Šis pareiškimas neatitinka jo tikrosios valios, kadangi vaikai turi vienodas teises į tėvų palikimą, ir atsisakymo nuo palikimo tik dukters naudai jis niekada nebūtų pasirašęs. Trečiasis asmuo V. S. neturėjo įgaliojimo atsakovo J. S. vardu rašyti ir pasirašyti tokio pobūdžio dokumentų. Apie tai, kad yra toks dokumentas ir apie jo pasekmes jam tapo žinoma tik po to, kai ieškovė jam pareiškė ieškinį. Atsisakymas nuo palikimo buvo surašytas pas notarę, jau po jo žmonos mirties. Atsisakymas nuo palikimo kito įpėdinio naudai yra vienašalis sandoris ir jam taikomi sandoriams keliami reikalavimai. Kadangi V. S. neturėjo įgaliojimo J. S. vardu atsisakyti nuo palikimo ir už jį pasirašyti tokį atsisakymą – šis atsisakymas nuo palikimo yra negaliojantis, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų (CK 1964 m. 47 straipsnis), todėl toks jo palikimo atsisakymas pripažintinas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) Taip pat atsakovas J. S. nurodė, kad ieškinio senaties jis nepraleido, nes apie tai, kad jis atsisakė palikimo sužinojo 2008 metais, gavęs ieškinį. Atsakovas J. S. teigė, kad jis priėmė palikėjos O. S. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti – prižiūrėjo jam ir palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, jame nuolat gyveno, jį remontavo, mokėjo mokesčius. Pažymėjo, kad iki 2008 metų nebuvo jokio šalių ginčo dėl O. S. palikimo, todėl nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi ieškovė ėmė reikšti pretenzijas į dalį gyvenamojo namo, todėl atsakovas J. S. priverstas teismo prašyti nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Atsakovas J. S. taip pat nurodė, kad 2010 m. vasario mėnesį paaiškėjo, kad ieškovei yra išduotas 2006-01-05 papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į O. S. turėtas 993/2185 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi jo atsisakymas nuo O. S. palikimo pripažintinas negaliojančiu, todėl naikinti ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjos O. S. turtą.
Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jo atsisakymą nuo O. S. palikimo negaliojančiu. Nurodė ir palaikė atsakovo J. S. priešieškinyje nurodytas aplinkybes.
Ieškovė su priešieškiniais nesutiko ir nurodė, kad atsakovai praleido 1964 metų redakcijos CK 84 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo notarė J. K. su ieškiniu sutiko, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 1996-03-20 pas ją atvyko ieškovė ir atsakovai, kurie pareiškė, kad savo vardu O. S. palikimo tvarkyti nenori ir kad jo atsisako. 1995 metais nebuvo galimybės patikrinti, kokį turtą turėjo palikėjas. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduodamas į pateiktais dokumentais patvirtinantį turtą. Vadovaujantis įstatymu, trečiasis asmuo notarė J. K. išaiškino atsakovams, kad jie atsisako ne tik akcijų, bet ir viso turto, kuris yra mirusiosios O. S. vardu. Atsakovai J. S. ir V. S. jos akivaizdoje pasirašė atsisakymus nuo palikimo. Pareiškimus nuo palikimo atsisakymo diktuojant notarei, ranka surašė atsakovas V. S., kuris rašydamas padarė rašybos klaidų. Netiksli data-1995-03-20 – techninė klaida. Notarė patvirtino, kad palikimo atsisakymą pasirašė patys atsakovai, kurie tikėtina manė, jog ginčo gyvenamasis namas nėra palikimo dalis. Esant jų atsisakymams nuo palikimo, ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vėliau L. ėmė veikti kita notarė, todėl paveldėjimo byla buvo perduota jai.
Trečiasis asmuo notarė N. Š. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinius nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-04-22 priėmė sprendimą ieškinį ir priešieškinius atmesti. Teismas nustatė, kad nors nuo 1979 metų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo J. S. vardu, tačiau tuo metu galiojęs Šeimos ir santuokos kodeksas nenumatė sutartinio sutuoktinių turto reguliavimo, todėl gyvenamasis namas laikytinas palikėjos O. S. ir J. S. bendrąja jungtine nuosavybe. Paveldėjimo teisės liudijimas dėl gyvenamojo namo niekam neišduotas. Tam, kad įpėdiniai galėtų paveldėti mirusiosios dalį bendrame turte, turi būti nustatyta mirusiajai priklausanti bendro turto dalis. Notariato įstatymo 52 straipsnis nustato, kad jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutikus gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Atsakovas J. S. sutikimo, kuriuo būtų nustatyta mirusiosios O. S. dalis bendrame su juo turte, nepareiškė, todėl ieškovė, siekdama paveldėti jos motinai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, turėjo kreiptis į teismą dėl palikėjos O. S. dalies nustatymo bendrame turte. Apie tai ieškovė buvo informuota trečiojo asmens notarės N. Š. 2008-01-14 raštu Nr. 4, kuriuo buvo atsisakyta ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį gyvenamojo namo (T 1, b. l. 36). Tačiau ieškovė, nekeldama klausimo dėl motinos dalies bendrame turte, reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip įgytą paveldėjimo būdu. Šios pozicijos ieškovė laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu nežiūrint to, kad buvo atstovaujama advokato ir jai buvo sudaryta galimybė tikslinti tiek savo reikalavimą, tiek jo faktinį pagrindą. 1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 5 dalis nustatė, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje ieškovės teisė į motinos O. S. palikimą nėra ginčijama, tačiau konstatuotina, jog nenustačius palikėjos dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės nuosavybės teisių į konkretaus turto konkrečią dalį. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl priešieškinių pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovai nurodė, kad jie atvyko pas trečiąjį asmenį notarę J. K. ne atsisakyti nuo palikimo, o tik perleisti ieškovei palikėjos O. S. turėtas akcijas, tai iš esmės reikštų paveldimo turto pasidalinimą tarp įpėdinių arba atsisakymą nuo dalies palikimo, ką draudžia 1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 1 dalis. 1964 m. redakcijos CK 45 straipsnis nustatė, kad rašytine forma sudaromus sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Atsakovas J. S. nurodė ir tai patvirtino atsakovas V. S., kad ginčijamą pareiškimą dėl O. S. palikimo surašė atsakovas V. S. ir pats pasirašė. Šias aplinkybes paneigė trečiojo asmens notarės J. K. paaiškinimai, iš kurių vienareikšmiškai matyti, kad ji išaiškino palikimo atsisakymo teisines pasekmes ir atsakovai jas suprato (T. 3, b. l. 80), taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2001-02-03 ekspertizės aktas Nr. 11-2975 (10), iš kurio matyti, jog O. S. palikimo atsisakymą pasirašė pats atsakovas J. S. (T. 3, b. l. 92-94). Kadangi atsakovams buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės, kurias jie suprato, todėl atsakovo J. S. priešieškinis ir atsakovo V. S. priešieškinis dėl atsakovų pareiškimų dėl O. S. palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsti. Atmetus atsakovo J. S. priešieškinį dalyje dėl jo pareiškimo dėl O. S. palikimo atsisakymo, atmestinas jo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikėjos O. S. palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, kadangi tokio fakto nustatymas nesukels J. S. jokių teisinių pasekmių. Taip pat atsakovo J. S. reikalavimai dėl ieškovei išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo dalyje negaliojančiais yra išvestiniai reikalavimai dėl pareiškimo dėl O. S. palikimo atsisakymo atžvilgiu, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini atsakovo reikalavimai dėl ieškovei išduotų paveldėjimo teisės liudijimų į palikėjos O. S. turtą. Taip pat iš trečiojo asmens notarės J. K. paaiškinimų matyti, kad 1996-03-20 atsakovams buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės. Atsakovai jas suprato (T. 3, b. l. 80), todėl ieškinio senaties eigos pradžia laikytina 1996-03-20 diena. Tuo metu galiojusios 1964 metų redakcijos CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovai J. S. ir V. S. su priešieškinių reikalavimais dėl jų atsisakymo nuo O. S. palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiais kreipėsi į teismą atitinkamai 2009-10-20 ir 2008-11-19, t. y. jau suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovė prašė byloje taikyti ieškinio senatį, todėl teismas ją taikė ir priešieškinius atmetė ir šiuo pagrindu.
Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė E. P. apeliaciniu skundu prašo 2011-04-22 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei pripažinti E. P. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Paveldėtojui priėmus palikimą yra laikoma, kad palikimas jam priklauso nuo šio atsiradimo dienos. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1970 m. ieškovės tėvui ir mamai – O. S., kuri mirė 1995-11-05 gyvenant santuokoje (santuoka sudaryta 1964-10-04) ir šis turtas buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Namas įregistruotas J. S. vardu nuo 1979 m. Apeliantė nesutinku su teismo nuomone, kad siekdama paveldėti jos motinai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, ji turėjo kreiptis į teismą dėl palikėjos O. S. dalies nustatymo bendrame turte. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 ir 23 straipsniai įtvirtino sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpciją. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Reikalavimas pareikšti ieškinį dėl priklausiusios dalies nustatymo buvo nepagrįstas, nes niekas neginčijo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004). Nagrinėjamoje byloje atsakovas J. S. neginčijo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcijos. Apie sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat pažymėjęs ir kitose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje Č. M. v. E. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-577/2004 nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi mirus sutuoktiniui ir tampa bendrąja daline nuosavybe. Po ieškovės motinos mirties pasibaigė jos ir J. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tapo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis (SŠK 23 straipsnio l dalis). Todėl motinos mirties dieną atsirado paveldėjimo teisė į jai priklausiusią ½ dalį namo pirmosios eilės įstatyminiams įpėdiniams (ieškovei, jos broliui ir tėvui). Kadangi brolis – V. S. ir tėvas – J. S. 1996-03-20 atsisakė nuo palikimo ieškovės naudai, todėl ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų tapo žinoma, kad atsakovas J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-04-07 mirė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012-04-11 nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacine tvarka buvo atnaujintas ir sustabdytas iki paaiškės atsakovo J. S. teisių perėmėjas arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.
2012-04-24 teisme gautas V. S. prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2A-64-553/2012 nagrinėjimą, kadangi V. S. yra vienintelis testamentinis savo tėvo J. S. įpėdinis ir jis perėmė tėvo palikimą. Vilniaus apygardos teismo 2012-05-10 nutartimi civilinė byla atnaujinta pakeistus atsakovą J. S. jo procesinių teisių perėmėju V. S..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagrindinis apeliantės teiginys, patvirtinantis skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinys, nepagrįstumą yra tai, kad vertindamas ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė paveldėjo po savo motinos O. S. mirties, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuluota teismų praktika, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad prieš kreipiantis į teismą dėl minėtos teisės pripažinimo, ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl palikėjos O. S. dalies nustatymo bendrame turte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės teiginiu dėl žemiau nurodytų motyvų.
Byloje yra nustatyta, kad palikėja O. S. mirė 1995-11-05 (T. 1, b. l. 8). Ieškovė yra palikėjos dukra (T. 1, b. l. 9-12,), atsakovas J. S. – sutuoktinis (T. 1, b. l. 35), o trečiasis asmuo V. S. – sūnus (T. 2, b. l. 10). Pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusios 1964 metų redakcijos CK 573 straipsnį jie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, paveldintys turtą lygiomis dalimis. Ieškovė priėmė savo motinos palikimą paduodama pareiškimą notarui (T. 1, b. l. 5). Atsakovas J. S. ir trečiasis asmuo V. S. atsisakė nuo savo palikimo dalies ieškovės naudai. Ginčo šalys pripažino, kad palikėjai O. S. ir atsakovui J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2007-12-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad gyvenamasis namas pastatytas 1970 metais (T. 1, b. l. 23-24, 25-27), ir palikėjos O. S. bei atsakovo J. S. santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad jų santuoka buvo sudaryta 1964-10-04 (T. 1, b. l. 35). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Notariato įstatymo 52 straipsniu, konstatavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas dėl mirusiai O. S. priklausančios gyvenamojo namo dalies niekam neišduotas, byloje ieškovės teisė į motinos O. S. palikimą nėra ginčijama, tačiau konstatuotina, jog nenustačius palikėjos dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės nuosavybės teisių į konkretaus turto konkrečią dalį. Nagrinėjamos bylos atveju palikimo atsiradimo momentu galiojo ne tik 1964 m. redakcijos CK, bet ir 1969 m. SŠK. SŠK 21 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad „Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti“, o pagal SŠK 23 straipsnį „Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis“. Mirus O. S., baigėsi bendroji jungtinė O. S. ir J. S., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas panašios faktinių aplinkybių visumos bylą, pažymėjo, kad „SŠK 21 ir 23 straipsniai įtvirtino sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpciją. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Nei ieškovė F. S., nei atsakovas A. S. neginčijo, kad K. S., mirusiam 1991 m., nuosavybės teise priklausė ½ ginčo namo. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį atsakovas A. S. privalėjo per trejus metus pareikšti ieškinį dėl K. S. priklausiusios dalies nustatymo. Toks aiškinimas yra teisiškai nepagrįstas, nes K. S. dalis – ½ – buvo preziumuojama, o šios prezumpcijos niekas neginčijo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima pripažinti ieškovės (vienintelės įpėdinės) teisės į motinos (palikėjos) iki mirties kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo konkrečią dalį, kol ši dalis nėra nustatyta bendrame turte, kadangi byloje nėra paneigta galiojanti prezumpcija, kad O. S. priklauso lygi, t. y. ½, kartu su vyru J. S. valdyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad kas nors iš byloje dalyvaujančių asmenų ginčytų minėta prezumpciją.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikintina dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 330 straipsnis), ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškovės E. P. ieškinį tenkinti visiškai pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
Patenkinus ieškovės ieškinį, yra spręstinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Už ieškinį, kurio suma yra 97 500 Lt, ieškovė buvo sumokėjusi 925 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 3, 34). Taip pat ieškovė du kartus sumokėjo žyminį mokestį už du apeliacinius skundus 1 056 Lt (T. 1, b. l. 123) ir 925 Lt (T. 3, b. l. 121). Viso ieškovė yra sumokėjusi 2 906 Lt žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus, todėl iš atsakovo J. S. procesinių teisių perėmėjo V. S. ieškovei E. P. priteistinas žyminis mokestis, t. y. 2 906 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė naudojosi advokato pagalba, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės išlaidas už advokato teisinės pagalbos suteikimą, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutarta iš ieškovės priteisti 1/3, t. y. 51,71 Lt, teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra pakeistina teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 155,13 Lt, valstybės naudai priteisiant iš atsakovo J. S. procesinių teisių perėmėjo ir trečiojo asmens V. S..
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės E. P. ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei pripažinti E. P. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) procesinių teisių perėmėjo V. S. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. P. 2 906 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešis litus) sumokėto žyminio mokesčio.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš E. P., J. S. ir V. S. iš kiekvieno po 51,71 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei pakeisti ir priteisti iš V. S. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 155,13 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš J. S. 500 Lt išlaidų už rašysenos ekspertizę E. P. ir priteisti iš J. S. 158,87 Lt išlaidų už rašysenos ekspertizę, sumokant priteistą sumą į Trakų rajono apylinkės teismo depozitinę atsiskaitomąją sąskaitą, pakeisti ir iš J. S. (duomenys neskelbtini) procesinių teisių perėmėjo V. S. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) už rašysenos ekspertizę E. P. (duomenys neskelbtini) ir 158,87 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus 87 ct) išlaidų už rašysenos ekspertizę, sumokant priteistą sumą į Trakų rajono apylinkės teismo depozitinę atsiskaitomąją sąskaitą LT 884010042700411480, esančią AB DNB banke.
Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą palikti nepakeistą.