Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties), ieškovės prašymu gali būti išsprendžiami dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, AB ir atsakovės 2017-06-26 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 071e1e59, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 2 186,34 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį pradinis kreditorius 2019-03-01 išsiuntė raginimą, kuriuo įspėjo atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, jeigu skola nebus apmokėta, o 2019-03-19 nutraukė vartojimo kredito sutartį.

Ieškovė nurodo, jog 2018-07-31 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovę.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė elektroniniu paštu, nurodytu pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje, siuntė 2019-06-27 pranešimą atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė pareigos grąžinti paimtą vartojimo kreditą bei sumokėti palūkanas tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 439,61 Eur negrąžinto kredito, 212,24 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos ir 118,56 Eur mokėjimo palūkanas nuo reikalavimo perleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos už 104 dienas (sutarties 3.1., 3.5.2., 5.1., 6.2. punktai).

Ieškovė taip prašo priteisti 29 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą kreditą (1 439,61 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, remiantis pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties specialiosiomis sąlygomis ir bendrųjų sąlygų 6.1 punktu. Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos, t. y. 2020-06-26 (sutarties 6.1 p.). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 29 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 29 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą kreditą (1 439,61 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos, t. y. 2020-06-26, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 6.2 punkte nustatyta 0,05 procento delspinigių norma už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti įmokas pagal pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą sutartį, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 85,90 Eur delspinigius už 104 dienas, kurių paskaičiavimas pateiktas delspinigių paskaičiavimo lentelėje, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 856,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad už ieškovės pareikštus reikalavimus bylą nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka mokėtinas žyminis mokestis sudaro 21 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis) bei 121 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 142 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 262, 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 439,61 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 61 ct) negrąžinto kredito, 212,24 (du šimtus dvylika eurų 24 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, 118,56 (vieną šimtą aštuoniolika eurų 56 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, 29 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą kreditą (1 439,61 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2020-06-26, 85,90 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 90 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 856,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.