Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, nukentėjusiajam Rolandui Buragui, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, kaltinamajam G. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1979-01-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 147 str. 2 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

1981-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Teistumai išnykę.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 135 str. 2 d. 1 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2007 m. vasario 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeniškų paskatų, siekdamas nutildyti triukšmaujančią mažametę R. B., gim. 2004 m., tyčia kumščiu sudavė smūgį R. B. į kaktos dešinę pusę, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje bei tyčia kumščiu sudavė smūgį R. B. į nosies ir lūpų sritį, padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies ir lūpų sumušimą, tokiu būdu padarydamas mažametei R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais G. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140str. 2d.

Be to, G. S. 2007-02-01 ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų, siekdamas atsigulti lovoje šalia D. J., kur gulėjo mažametė R. B., gim. 2004 m., tyčia išmetė ją pro buto, esančio pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), kambario langą į lauką. Tokiu būdu padarydamas R. B. poaponeurotinę kraujosruvą pakaušio srityje, pakauškaulio dešinės pusės įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumušimą, antro kaklo slankstelio panirimą, odos nubrozdinimą su poodinėmis kraujosruvomis kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairio klubikaulio sparno srityje, poodinę kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, tokiu būdu padarydamas mažametei R. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais G. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135str. 2d. 1p.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad jis 2007-02-01 buvo išgėręs, grįžo namo, apsibarė su sugyventine ir išėjo nusipirkti degtinės. Taip vadinamame „taške“ susitiko D. J., ji jau buvo nusipirkusi litrą spirito. G. S. pasakė, kad jis apsibarė su sugyventine ir pasakė, kad neturi kur permiegoti. Jie pasikalbėjo ir D. J. pakvietė eiti kartu išgerti, sakė, kad galės permiegoti pas ją ant fotelio. Nuėjo pas V. G., pravarde „afganas“. Ten išgėrė jo atneštą alkoholį. Atsiskiedė spiritą, išėjo du buteliai. Gėrė G. S., D. J., V. G. ir jo sugyventinė. Jie prisigėrė ir užmigo, o G. S. su D. J. išėjo pas ją į namus. Kai jie parėjo, mergaitė buvo namuose viena užrakinta, žaidė virtuvėje po stalu. Galėjo būti apie 19 val., kai jie atėjo pas D. J. į butą. G. S. turėjo puslitrį spirito. Atsiskiedė ir gėrė dviese. Nepastebėjo, kad mergaitė būtų sumušta ar kruvina. Gėrė su J. virtuvėje, mergaitė žaidė po stalu. D. J. pavalgydino mergaitę. Mergaitė buvo pas ją ant kelių. Mergaitė tiesė ranką kažką paimti, D. J. sudavė jai per ranką ir pasakė, kad palauktų, kol ji paduos. G. S. ir D. J. sėdėjo vienas priešais kitą. D. J. tiesė ranką paimti stikliuką, ir mergaitė nukrito jai nuo kelių aukštielninka ant grindų. Galva trenkėsi į grindis, ėmė verkti. D. J. ją pakėlė, paėmė ant rankų, padavė valgyti, apramino. G. S. ir D. J. išgėrė butelį ir nuėjo miegoti. D. J. G. S. sakė, kad jis gali gulti ant fotelio. Jis nuėjo ir atsigulė. Kaip atsirado kraujas pas jį ant rūbų, jis negali paaiškinti. Atėjus į butą, kraujo namuose nepastebėjo. Kai ją maitino, jis buvo priešais, nematė kraujo. Jis mergaitės į rankas paėmęs nebuvo, tik pakalbino. D. J. atsigulė į lovą kartu su mergaite. Mergaitė ėmė niurzgėti, D. J. pora kartų jai pliaukštelėjo, bet kur sudavė, nematė. Prie stalo D. J. sudavė mergaitei viena kartą plaštaka, mergaitė krito aukštielninka. D. J. ją apramino, pakėlė. Sužalojimų pas mergaitę jis nematė. Jis atsigulė ant fotelio. Fotelis buvo ištiestas, numetė skudurus ir užmigo. Atsigavo tik vedamas į policijos automobilį. Apie tai, kas įvyko, nieko negali pasakyti. Išleisti iš policijos, juodu vėl atėjo pas V. G.. D. J. išėjo su kažkuriuo namo, neatsimena, ar su Simonavičiumi, ar Evaldu. Neužilgo grįžo ir užpuolė G. S., kad jis išmetė mergaitę pro langą. Kad nebūtų konfliktų, G. S. išėjo. Jis prisimena viską, iki kol nuėjo miegoti. Kokiu būdu atsirado kraujas ant teisiamojo rūbų, kaip jis atsirado virtuvėje - paaiškinti negali.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis dirba Kazlų Rūdos policijos komisariate eismo priežiūros grupės patruliu. 2007-02-01 kartu su V. P. patruliavo, buvo gautas nurodymas vykti į Valančiaus g. 16 namą, kur sniege buvo rasta mergaitė. Kai patruliai atvyko, mergaitė jau buvo išvežta į ligoninę. Kieme prie laiptinės buvo susirinkę žmonių. Moteris pasakė, kad pas ją į namus atnešė sušalusią mergaitę, ji buvo sužalota. Sakė, kad tai D. J. dukra. Patruliai grįžo į maršrutą. Jiems parvažiavus į policijos komisariatą, ten buvo atvežta D. J. ir G. S., tikslu nustatyti girtumą. Jie tarpusavyje ginčijosi. D. J. kaltino S., kad šis išmetė mergaitę per langą. G. S. tylėjo. D. J. šaukė ant G. S., grūmojo, kad jis išmetė mergaitę per langą. Liudytojas negali pasakyti, ar D. J. buto lange degė šviesa, kai jie atvyko. Iki to įvykio D. J. policijos pareigūnams buvo žinoma. Ji - nerimta moteris, išgerdavo, teko važiuoti į iškvietimus į jos butą. Dėl G. S. nieko pasakyti negali.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis 2007-02-01 su kolega Ž. M. patruliavo, gavo nurodymą vykti į Valančiaus g. 16 namą. Atvykus rado būrį žmonių prie laiptinės, mergaitė jau buvo išvežta į ligoninę. Atvykus operatyvinei grupei, patruliai išvažiavo į maršrutą. Policijos komisariate buvo nustatomas D. J. ir G. S. girtumas.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad ji dirba Kazlų Rūdos PK KP NTS tyrėja. 2007-02-01 vakare gavo pranešimą iš budėtojo, kad Valančiaus g. 16 namo kieme, sniege rasta sušalusi maža mergaitė. Ji kartu su R. Š. išvyko į įvykio vietą. Mergaitė jau buvo išvežta į ligoninę. Laiptinėje moteris jiems pasakė, kad tai D. J. mergaitė. Atėjo prie buto durų, pasibeldė, įleido D. J.. Jie abu su G. S. nemiegojo, žadinti nereikėjo. Langai buvo uždaryti, užuolaidos užtrauktos. Pastebėjo, kad ant D. J. ir G. S. rūbų yra kraujo dėmės. Paprašė persirengti, drabužius paėmė, abu buvo pristatyti į Kazlų Rūdos policijos komisariatą nustatyti girtumui. Konflikto su G. S. įėjus į butą liudytojas neprisimena.

Liudytoja E. S. parodė, kad ji dirba Kazlų Rūdos Greitosios pagalbos tarnybos slaugytoja. 2007-02-01 gavo iškvietimą į Valančiaus g. 16 namą, buvo pranešta, kad sniege rasta sušalusi mergaitė. Atvykus į nurodytą vietą, mergaitė buvo įnešta į kambarį, detalių neatsimena, ir negali pasakyti, ar ji buvo kruvina.

Liudytojas R. Š. parodė, kad jis dirba Kazlų Rūdos policijos komisariate inspektoriumi, 2007-02-01 buvo gautas pranešimas, kad prie Valančiaus g. namo, sniege rasta mergaitė. Liudytojas kartu su S. Ž. nuvyko į vietą. Mergaitė jau buvo išvežta į ligoninę. Sniege buvo žymės. Išsiaiškino, iš kurio buto vaikas galėjo iškristi. Pasibeldė į D. J. buto duris. Atidarė D. J., G. S. buvo virtuvėje. Liudytojas pastebėjo, kad G. S. drabužiai kruvini. Juos abu pristatė į policijos komisariatą, paėmė G. S. drabužius. Policijos komisariate buvo nustatytas jų girtumas. Kažkuris iš jų paaiškino, kad mergaitė iškrito per langą, bet kuris taip sakė, nepamena. Žaidė ir iškrito. Jau užsimiršo, praėjo nemažai laiko. Pirminė informacija buvo gauta iš greitosios medicinos pagalbos. Kazlų Rūdoje policijos komisariate dirba 8 metai. D. J. ir G. S. pažįsta iš matymo, bet apibūdinti jų negali.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis tą dieną gėrė su drauge D. L., jis užmigo. D. J. buvo pas juos, gėrė kartu. Jos dukra buvo palikta namuose – ji dažnai palikdavo ją vieną. D. J. išėjo namo, liudytojas užmigo. Neatsimena, ar ji buvo grįžusi su G. S.. Neatsimena, ar tą vakarą buvo atėję S. ir Širvinskas, buvo girtas. Po kelių parų jam pasakė sugyventinė, kad Rusnė sumušta ir paguldyta ligoninėje. Liudytojas pažįsta D. J. ir G. S.. G. S. normalus žmogus, o D. J. išgerianti, vaikų neprižiūri. G. S. negalėjo taip padaryti.

Liudytoja D. J. parodė, kad kai ji prabudo, pamatė, kad mergaitės nėra ir tuo metu į duris ėmė belsti. Prieš užmigdama buvo girta. Jai pareigūnai sakė, kad mergaitė klinikose Kaune. Ji mergaites prižiūrėjo, nemušdavo jų. Būdavo, kad užrėkia, bet nemušė. Liudytoja mergaitės neišmetė, kas išmetė, nematė. 2007-01-30 R. jai atvežė R.. 2007-02-01 mergaitė atsigulė ir užmigo, o ji išėjo pas V. G.. Ten gėrė visi, baigėsi degtinė ir liudytoja išėjo parnešti. Ėjo pirkti spirito. Su S. susitiko pas E., jis irgi atėjo spirito. Jis paklausė liudytojos, ar negalėtų pas ją pernakvoti, nes jį išvarė sugyventinė ir jis miega laiptinėje. Liudytoja sutiko ir abu atėjo pas V. G.. Ten keturiese išgėrė 2 litrus skiesto spirito, buvo dar G. sugyventinė L.. Liudytoja išėjo namo, o S. atėjo neužilgo ir atsinešė 1 litrą skiesto spirito. Kai grįžo namo, jau buvo tamsu, buvo gal 19 val., mergaitė viena namuose žaidė. D. J. padarė jai valgyti ir ji nuėjo žaisti į kambarį, o jie su G. S. virtuvėje gėrė. Dukra bėgiojo tai į kambarį, tai pas juos į virtuvę. Atsisėdo D. J. ant kelių, bet nučiuožė ir nukrito ant žemės, atsisėdo ant užpakaliuko. Atsikėlė ir nubėgo, ji neverkė, nes net neužsigavo. Niekur nesusižalojo. Mergaitė garsiakalbė, S. liepė ją užtildyti. Sakė, kad jam skauda galvą nuo jos keliamo triukšmo. D. J. liepė Rusnei eiti į kambarį, bet ji tai ateidavo, tai vėl išbėgdavo į kambarį. S. ją pastūmė. Mergaitė atsitrenkė į šaldytuvą. Sudavė jai delnu per veidą. G. S. jau buvo girtas, liepė jam išeiti. Ji bandė jį raminti, bet jis pasakė, kad D. J. tylėtų, o tai ir ji gausianti. Kai mergaitė atbėgo antrą kartą iš kambario, delnu jis jai sudavė. Jai ėmė bėgti kraujas. D. J. liepė G. S. išeiti, bet jis nėjo. D. J. nuprausė mergaitę ir paguldė miegoti. Pati atsigulė šalia ir užmigo. G. S. liko sėdėti virtuvėje ant kėdės, jis snūduriavo. Kai D. J. prabudo, pamatė, kad G. S. guli šalia, o dukros nėra, pasižiūrėjo ant fotelio, bet ten jos nebuvo. Kai ji atsigulė, kambaryje šviesa nedegė. Pabudusi įjungė šviesą, tada pamatė, kad mergaitės nėra. G. S. gulėjo šalia. Į duris ėmė belsti pareigūnai. Ji tikrai mergaitės nemušė. Kraujas virtuvėje – mergaitės, nes jai lašėjo iš nosies. Mergaitė visą laiką buvo pas D., G. S. į rankas paėmęs nebuvo. Mergaitė negalėjo susimušti, kai nuslydo ant grindų. Ji net neverkė. Kai grįžo, bute langai buvo uždaryti. Kai prabudo, nežiūrėjo į langus. Policija juos išvežė, bet paskui paleido. D. J. nuėjo pas V. G. papasakoti, kas įvyko. S. susipyko su S. ir S. išėjo. S. sudavė mergaitei vieną kartą, prieš tai jis pastūmė ranka, lietė krūtinę ir stumtelėjo. Mergaitė nugara atsirėmė į šaldytuvą. S. gulėjo šalia D., mergaitės nebuvo. S. buvo su rūbais, ji taip pat. Po to įvykio su S. nieko nesiaiškino. D. prikėlė beldimas į duris. Atsigulė su mergaite, o kai atsibudo, mergaitės jau nebuvo, šalia gulėjo G. S..

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jis yra R. B. tėvas. Ji gyvena su tėvu ir jo motina. D. J. su dukra nebendrauja, jos nelanko. Įvykio aplinkybių jis nežino, nes ten nebuvo, su D. J. nesikalbėjo. Jis stengiasi apie įvykį su dukra nekalbėti, kartais žaisdama ji sako, kad dėdė ją išmetė, kartais, kad mama. Žaisdama ji pati taip sako, nereikia ir klausti. Detalių ji nepasakoja. Tėvas daugiausia su ja bendrauja, jis ir girdėjo taip sakant. Civilinio ieškinio nereiškia.

2007-02-12 įtariamojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis G. S. parodė D. J. priklausantį butą, jame esančią virtuvę, kurioje gėrė su D. J., ir kambarį, kuriame jis miegojo ant fotelio, o D. J. su R. B. lovoje (t. 2, b. l. 63-68).

2008-02-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo posėdžio, kuriame R. B. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo kaip nepilnametė liudytoja, protokolu nustatyta, kad R. B. parodžius baudžiamosios bylos medžiagoje esančias D. J. ir G. S. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukas, R. B. pasakė – „dėdė, jis mane išmetė pro langą“ (t. 3, b. l. 136).

2007-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas ir vieta po buto langu, kur 2,3 m atstumu nuo daugiabučio namo sienos ant sniego buvo rasta mažametė R. B.. Sniege yra 21 cm įdubimas, aplink kurį matosi dėmės, panašios į kraują. Buto, kuriame gyvena D. J. su R. B., virtuvėje ant nulūžusios taburetės viršaus matyti panašios į kraują dėmės. Ant skalbimo mašinos, esančios virtuvėje 54 cm nuo grindų aukštyje, yra daug lašų, panašių į kraują. Virtuvėje, ant prie stalo stovinčio tuščio butelio matyti dėmės, panašios į kraują. Kambaryje, kuriame yra ištiesta sofa lova, ant lango esančioje užuolaidoje yra dėmių panašių į kraują. Įvykio vietoje rasta ir paimta diržas, butelis, užuolaida, kėdės viršus ( t. 1, b. l. 5-17).

2008-01-15 papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad kambaryje esančio lango palangė yra 19 cm pločio, 250 cm ilgio. Atstumas nuo grindų iki varčios rankenos -160 cm, atstumas nuo grindų iki palangės - 85 cm. Virtuvėje esančios palangės plotis -18 cm, ilgis - 162 cm, atstumas nuo grindų iki palangės - 83 cm, atstumas nuo grindų iki varčios rankenos yra 158 cm. Apžiūrėjus buto langus iš lauko, nustatyta, kad atstumas nuo žemės paviršiaus iki lango apačios yra 225 cm. Lauke po langu esantis paviršius - žemė užsėta žole ( t. 3, b. l. 47-50).

2007-02-05 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-1212/07(02) nustatyta, kad mažametei R. B. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kaktoje, įspaustiniu pakauškaulio lūžimu, galvos smegenėlių sumušimas, pirmo kaklo slankstelio lūžimas, antro kaklo slankstelio danties lūžimas, poodinės kraujosrūvos kairėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairio klubo sparno srityje, kairėje plaštakoje. Galvos sumušimas su įspaustiniu pakauškaulio lūžimu, galvos smegenėlių sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Galvos sumušimas su įspaustiniu pakauškaulio lūžimu, galvos smegenėlių sumušimu, I-o kaklo slankstelio lūžimu, II-o kaklo slankstelio lūžimas galėjo būti padarytas krentant iš 2,25m aukščio ir atsitrenkus į kietą, buką daiktą ar paviršių, esantį po sniegu. Sužalojimai nebūdingi krentant R. B. aukštielninkai nuo motinos kelių, šiai sėdint ant kėdės, atsitrenkiant galva į grindis ar ant grindų esančius daiktus (t. 1, b. l. 22-23).

2007-04-24 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. 2149/07(02) nustatyta, kad R. B. konstatuoti sužalojimai galvos veidinėje dalyje - poodinės kraujosrūvos abiejų akių vokuose, kaktoje, lūpų sumušimas, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 28).

2008-05-26 M. Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KG 102/08 (01) nustatyta, kad R. B. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosrūvos abiejų akių vokuose, nosies ir lūpų sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies ir lūpų minkštųjų audinių patinimu, poaponeurotinė kraujosruva abipus pakaušio srityje, pakaušio dešinės pusės įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, stuburo antro kaklo slankstelio panirimas, poodinės kraujosrūvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairio klubo sparno srityje, poodinės kraujosrūvos kairėje blauzdoje. R. B. suduodant kumščiu ar plaštaka į veidą (nosies lūpų sritis), kaktos dešinę pusę galėjo atsirasti poodinės kraujosrūvos kaktos dešinėje pusėje, abiejų akių vokuose, nosies ir lūpų sumušimas. Poaponeurotinė kraujosruva abipus pakaušio srityje, pakaušio dešinės pusės įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, stuburo antro kaklo slankstelio panirimas, poodinės kraujosrūvos ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairio klubo sparno srityje, poodinės kraujosrūvos kairės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo atsirasti R. B. krentant iš aukštumos ir atsitrenkiant į kietus bukus ribotą ir neribotą paviršių turinčius daiktus. Vertinant sužalojimus atskirai galvos trauma (pakauškaulio lūžis su galvos smegenų sumušimu) kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji sužalojimai: nosies ir lupų sumušimas, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kairėje klubikaulio sparno srityje ir poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje - kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 4, b. l. 21-29).

2007-02-12 daiktų apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėti R. B. drabužiai, kuriuos 2007-02-12 pateikė J. B.. Apžiūrėjus vaikišką bliuzoną žalios, raudonos ir geltonos spalvų derinio, ant kairės rankovės peties ir nugaros pusėje yra raudonos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrėjus bliuzoną žalios, pilkos ir baltos spalvų derinio - ant dešinio peties šviesiai rausva dėmė nelygiais kraštais, panaši į kraują (t. 1, b. l. 30-31).

2007-02-01 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2007-02-01 D. J. pateikė šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, kuriose yra dėmės, panašios į kraują, o G. S. pateikė žalios spalvos bliuzoną, kuriame yra taip pat dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 38-39).

2007-02-12 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus aerologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. S-S 17/07 (02) nustatyta, kad tyrimui buvo pateiktas G. S. bliuzonas ir D. J. džinsinės kelnės su kraujo dėmėmis, užuolaida, butelis, diržas ir taburetės viršus, paimti iš įvykio vietos, bei R. B. kraujo pavyzdys, dėl kraujo grupės nustatymo. Nustatyta, kad R. B. kraujas yra 0(1) grupės, kad ant kėdės viršaus ir G. S. bliuzono yra žmogaus kraujas, kuris gali priklausyti R. B.. Ant užuolaidos, D. J. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas (t. 1, b. l. 42-45).

2007-03-28 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 134/07 (01) nustatyta, kad ant užuolaidos, G. S. bliuzono, D. J. džinsinių kelnių yra R. B. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 53-63).

2008-06-16 M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 109/08 (01) nustatyta, kad ant R. B. priklausančios palaidinės, džemperio bei ant iš įvykio vietos paimtos kėdės sėdimosios dalies yra R. B. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe (t. 4, b. l. 8-9).

Girtumo nustatymo alkotesteriu D. J. ir G. S. pažymomis nustatyta, kad 2007-02-01 22.52 val. D. J. nustatytas 2,468 prom. girtumas, o G. S. 2007-02-01 22.50 vai. nustatytas 2,26 prom. girtumas (t. 1, b. l. 19-20).

Teisiamojo posėdžio 2008-02-27 protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-02-27 buvo apklausta nepilnametė R. B.. Apklausos metu mergaitei buvo parodytos baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-383/07 2 tome, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 37-1-00025-07 esančios D. J. parodymų patikrinimo vietoj nuotraukos. G. S. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukos. Pamačiusi G. S. nuotrauką, R. B. pasakė: „Dėdė. Jis mane išmetė pro langą.“ (t. 3, b. l. 136).

Specialisto išvada dėl R. B. parodymų patikimumo vertinimo nustatyta, kad apklausos metu mergaitė sunkiai koncentravo dėmesį, nuolatos dėmesys nukrypdavo į pašalinius dirgiklius. Koncentruoti dėmesį trumpam laikui yra adekvatų mergaitės amžiui. Nors mergaitė atsako į kai kuriuos psichologės klausimus, tačiau klausiama apie minimą įvykį bei jo aplinkybes, tyli. Apie įvykį spontaniškos informacijos mergaitė beveik nepateikė, tačiau apklausos pabaigoje pamačiusi vieną iš byloje esančių nuotraukų pasakė „dėdė...mane išmetė...jis mane išmetė". Nors mergaitė spontaniškai nurodė ją nuskriaudusį asmenį ir į šią informaciją yra svarbu atsižvelgti, tačiau parodymų patikimumo vertinimas remiasi spontanišku vaiko pasakojimu, kuriame turi atsispindėti tam tikri realybės požymiai, rodantys, kad vaiko pasakojimas yra artimas realiai išgyventiems įvykiams. Kadangi apklausos metu mergaitė beveik nepateikė spontaniško pasakojimo, parodymų patikimumo vertinimui trūksta duomenų. Svarbu yra tai, kad minimas įvykis vyko maždaug prieš metus laiko, kai Rusnei buvo 3 metai. Tokio amžiaus vaikai jau gali suprasti ir įsiminti, kas su jais atsitiko -jie jau turi tam tikrą autobiografinę atmintį. Nors specifinės detalės laikui bėgant yra pamirštamos, tačiau įvykio esmė gali būti prisimenama gana ilgą laiką. Tai, kad mergaitė nuotraukoje atpažino vieną iš tą vakarą matytų asmenų, liudija, kad ji bent iš dalies prisimena, kas su ja buvo atsitikę. Tačiau tikėtina, kad minimas įvykis mergaitei buvo trauminis. Literatūroje nurodoma, kad trauminiai įvykiai gali būti sunkiau prisimenami mažiems vaikams, kurie mažiau negu vyresni linkę analizuoti tai, kas jiems atsitiko, o labiau siekia pamiršti, vengia su įvykių susijusių emocijų. Tai, kad mergaitė išgyvena tam tikro pobūdžio traumą rodo ir tas faktas, kad mergaitė neatpažino byloje matytos motinos nuotraukos, nors turėtų ją prisiminti geriau, negu svetimą vyrą. Mergaitė taip pat neatsakinėjo ir į kitus su motina susijusius psichologės užduodamus klausimus. Tikėtina, kad su motina susiję prisiminimai mergaitei yra pernelyg skausmingi. Taigi, remiantis apklausos medžiaga, galima teigti, kad mergaitė prisimena tam tikrą su įvykiu susijusią informaciją, bet dėl su ja susijusių emocijų vengimo, nėra pajėgi jos išsamiai pateikti. Nors mergaitė ir nurodo, kad pro langą ją išmetė „dėdė", o ne mama, tačiau svarbu tai, kad apie motiną jį nekalba iš viso ir neatpažįsta jos nuotraukoje, taigi, negali pateikti informacijos apie jos elgesį ir minimo įvykio metu. Nors šiuo atveju mergaitės pateiktos informacijos ir nepakanka jos parodymų patikimumo įvertinimui, tačiau šios informacijos negalima nuvertinti bei būtina naudoti ir kitus, ne psichologinius, būdus nustatyti, ar pro langą mergaitę išmetė jos minimas žmogus ( T.3, b.l. 141).

Specialistė V. Skučaitė patvirtino išvadą, ir papildomai paaiškino, kad mergaitė motinos neminėjo ir iš nuotraukos nepažino.

Specialistė N. Grigutytė parodė, kad į ją buvo kreiptasi iškart po įvykio, kai mergaitė dar buvo ligoninėje. Tada buvo priimtas sprendimas, kad pagal jos amžių ir išsivystymo lygį ji negali būti apklausta. 2008-02-27 mergaitė buvo apklausta. Parodžius nuotraukas, mergaitės pasakymas buvo spontaniškas ir laisvas. Ji pasakė, kad pro langą išmetė dėdė. Jos niekas neklausė, mergaitė tai pasakė pati. Lemiamas kriterijus, dėl ko jos negalima buvo apklausti pirmą kartą, buvo gebėjimas bendrauti, išsivystymo lygis. Kai vyksta vaiko apklausa, prašoma savais žodžiais pasakoti, kas įvyko. Paprastai prieš apklausas vyksta pasiruošimas, bendraujama su vaiku, kad jis susipažintų su aplinka. Apie įvykį nekalbama. Šiuo atveju išankstinio bendravimo nebuvo. Nuotraukos, kurios buvo parodytos mergaitei, buvo iš bylos, jas pateikė prokuroras. Mergaitė parodė langą ir atpažino S.. Pagal savo amžių ji galėjo pasakoti ir atsiminti įvykius. Paprastai tokio amžiaus vaikai atsimena įvykius ir reiškinius, kurie yra svarbūs. Tik pamačiusi savo buto nuotraukas ji spontaniškai taip pasakė.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis G. S. nepripažino, kad jis mažametei R. B. sudavė delnu į veidą, bei ją išmetė pro langą. Kaltinamasis aiškino, kad jis nematė, ir neprisimena, kaip mergaitė buvo išmesta. Teismas kaltinamojo tokią poziciją vertina kaip gynimąsi nuo kaltinimo ir siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kaltinamojo G. S. kaltę grindžia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Liudytojos D. J. parodymais, kur ji patvirtino, kad kaltinamasis G. S. sudavė delnu mažametei Rusnei per veidą, ko pasekoje bėgo kraujas iš nosytės. Liudytoja mergaitę nuplovė ir paguldė į lovą. Paskui ir ji pati atsigulė į lovą šalia mergaitės. G. S. liepė gultis ant fotelio virtuvėje. Nuo beldimo į duris prabudusi liudytoja rado lovoje šalia gulintį G. S., o mergaitės nebuvo bute. Atidarius duris įėjo policijos pareigūnai. Liudytojo Ž. M. parodymais, kur jis patvirtino, kad pristatyti į policijos komisariatą G. S. ir D. J. tarpusavyje ginčijosi, kur D. J. kaltino S., kad šis išmetė pro langą jos dukrą. M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 134/07 (01) nustatyta, kad ant užuolaidos, G. S. bliuzono, D. J. džinsinių kelnių yra R. B. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe. Kaltinamasis G. S. negalėjo paaiškinti, kaip ant jo bliuzono atsirado mažametės R. B. kraujas. Tai patvirtina, kad kaltinamasis G. S. kontaktavo su nukentėjusiąja, ir darytina išvada, kad kontaktas įvyko G. S. išmetant mergaitę pro langą. Tai sietina ir su ta aplinkybe, kad mergaitės kraujas yra rastas ir ant užuolaidos. Taip pat buvo rastas mergaitės kraujas ir ant liudytojos D. J. džinsinių kelnių, tačiau kraujo atsiradimo aplinkybes liudytoja paaiškino, kad kaltinamajam sudavus mergaitei per veidą, ji nešė mergaitę prausti bėgantį kraują. Taip pat patvirtina kaltinamojo kaltę nukentėjusios R. B. apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur dalyvaujant psichologui, mergaitė pamačiusi nuotrauką, pasakė, kad dėdė išmetė pro langą. Specialisto išvada patvirtina, kad remiantis apklausos medžiaga, galima teigti, kad mergaitė prisimena tam tikrą su įvykiu susijusią informaciją, bet dėl su ja susijusių emocijų vengimo, nėra pajėgi jos išsamiai pateikti. Nors mergaitė ir nurodo, kad pro langą ją išmetė „dėdė", o ne mama, tačiau svarbu tai, kad apie motiną ji nekalba iš viso ir neatpažįsta jos nuotraukoje, taigi, negali pateikti informacijos apie jos elgesį ir minimo įvykio metu. Nors šiuo atveju mergaitės pateiktos informacijos ir nepakanka jos parodymų patikimumo įvertinimui, tačiau šios informacijos negalima nuvertinti bei būtina naudoti ir kitus, ne psichologinius, būdus nustatyti, ar pro langą mergaitę išmetė jos minimas žmogus. Specialistės N. G. parodymais, kad 2008-02-27 mergaitė buvo apklausta. Parodžius nuotraukas, mergaitės pasakymas buvo spontaniškas ir laisvas. Ji pasakė, kad pro langą išmetė dėdė. Jos niekas neklausė, mergaitė tai pasakė pati. Lemiamas kriterijus, dėl ko jos negalima buvo apklausti pirmą kartą, buvo gebėjimas bendrauti, išsivystymo lygis. Kai vyksta vaiko apklausa, prašoma savais žodžiais pasakoti, kas įvyko. Paprastai prieš apklausas vyksta pasiruošimas, bendraujama su vaiku, kad jis susipažintų su aplinka. Apie įvykį nekalbama. Šiuo atveju išankstinio bendravimo nebuvo. Nuotraukos, kurios buvo parodytos mergaitei, buvo iš bylos, jas pateikė prokuroras. Mergaitė parodė langą ir atpažino S. Pagal savo amžių ji galėjo pasakoti ir atsiminti įvykius. Paprastai tokio amžiaus vaikai atsimena įvykius ir reiškinius, kurie yra svarbūs. Tik pamačiusi savo buto nuotraukas ji spontaniškai taip pasakė.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį G. S. pripažinti kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų.

Kaltinamojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 1 p. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis veiksmus įvykdė prieš mažametę, tai yra kvalifikuojantis požymis. Ekspertizės išvadomis nustatyta, kad mažametei R. B. suduodant į veidą delnu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pakaušio dešinės pusės įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, stuburo antro slenkstelio panirimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę G. S., atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nusikaltimus – nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir labai sunkų (BK 11 str. 6 d.). Todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

G. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog G. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas nenustatė G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis G. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į charakterizuojančią medžiagą, į tai kad G. S. laikomas neteistu, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 1 p. ir jį nubausti:

pagal LR BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 135 str. 2 d. 1 p. - laisvės atėmimu ketveriems metams.

LR BK 63 str. 1d., 2d., 5 d., 2p. pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę G. S. paskirti ketverius metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę G. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus nuosprendžiui pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos (suėmimo).

Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. spalio 31 d.

Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui: dvi kompaktinės plokštelės ir videokasetė su audio ir video įrašais, padarytais taikant procesinę prievartos priemonę – slaptą sekimą; kompaktinė plokštelė su VŠĮ „Vaiko namas“ ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos R. B. apklausos įrašu – grąžinti prokuratūrai.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą