Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-06-30 · Administracinė byla Nr. A-442-2292-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
A-442-2292-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02185-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442-2292/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02185-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. S.,atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 68-162 nusprendė pareiškėjo 2010 m. kovo 17 d. skundą su vėlesniais papildymais dėl Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (10.15)-10.1-8 laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-162 ir jo 2010 m. kovo 17 d. skundą su papildymais perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti jo skundą dėl to, kad skundas buvo pasirašytas jo atstovės, kuri, atsakovo nuomone, neturėjo teisės paduoti skundą. Šis sprendimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjo atstovė (jo motina) D. S., teikdama skundą atsakovui, veikė pagal 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas ją įgalioja atstovauti visose valstybinėse ir kitose institucijose bei įstaigose.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jam paduotas 2010 m. kovo 17 d. pareiškėjo skundas buvo pasirašytas jo motinos D. S., kuri nepateikė įgaliojimo, suteikiančio jai teisę pareiškėjo vardu pasirašyti skundus centriniam mokesčių administratoriui. Be to, skunde nebuvo nurodytas konkretus reikalavimas. Atsakovas nurodė, kad nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo atstovė pateikė skundo papildymą su 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimu, tačiau šis įgaliojimas įgalina D. S. atlikti veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, bet nepatvirtina jos teisės atstovauti pareiškėją centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-162 ir 2010 m. kovo 17 d. skundą su papildymais perdavė nagrinėti iš naujo.

Teismas nurodė, kad, remiantis Civilinio kodekso 1.69 straipsnio 1 dalimi, įgaliojimas laikytinas vienašaliu sandoriu. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 3 ir 5 dalys). Todėl, aiškinant vienašalį sandorį – įgaliojimą, turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu teksto aiškinimu (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimu įgaliojo savo motiną D. S. nupirkti jo vardu bet kokį nekilnojamąjį turtą, gauti kreditą iš bet kurio Lietuvos Respublikos banko nekilnojamajam turtui įgyti, atstovauti pareiškėją visose valstybinėse ir kitose institucijose bei įstaigose, tuo tikslu gauti reikalingas pažymas ir dokumentus. Teismo posėdžiu metu pareiškėjas patikslino, jog įgaliojimas buvo išduotas tikslu atstovauti jį visose valstybinėse institucijose. Taigi pareiškėjo tikrasis ketinimas buvo įgalioti savo motiną atstovauti jo interesus visose valstybinėse institucijose. Pareiškėjas nuolat būna išvykęs iš Lietuvos, todėl pats neturi galimybių tinkamai įgyvendinti savo teisių. Teismas nurodė, kad darytina išvada, jog pareiškėjas, įgaliodamas savo motiną atstovauti jo interesus, išreiškė valią būti atstovaujamas visose valstybinėse institucijose, pateikiant skundus, pasirašant įvairius dokumentus bei atliekant kitus veiksmus. Pažymėtina, kad vietos mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo patikrinimą, laikė tinkamu pareiškėjo 2005 m. balandžio 3 d. D. S. išduotą įgaliojimą, kurio turinys beveik adekvatus 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimui. Todėl, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjo įgaliojimas, pateiktas centriniam mokesčių administratoriui, laikytinas tinkamu Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio prasme.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimo turinį. Šiame įgaliojime buvo apibrėžtos konkrečios D. S. teisės, kurios įgalino ją atlikti veiksmus susijusius su nekilnojamuoju turtu, tačiau nepatvirtino jos teisės atstovauti pareiškėją centrinio mokesčių administratoriaus įstaigoje. 2007 m. sausio 3 d. įgaliojime buvo aiškiai apibrėžta D. S. suteiktų teisių apimtis ir turinys. Civilinis kodeksas nenumato galimybės notarine forma patvirtinto įgaliojimo tikslinti žodžiu, kaip tai darė pareiškėjas teismo posėdžio metu. Tai, kaip dokumentus vertino vietos mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu, šiuo atveju neturi reikšmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo motinai išduoto įgaliojimo turinį. Įgaliojimas suteikia teisę D. S. atstovauti pareiškėją visose valstybinėse įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 2 dalis numato galimybę skundą mokestiniame ginče paduoti ne tik pačiam mokesčių mokėtojui, bet ir jo atstovui. Tačiau iš to taip pat seka išvada, kad atstovas, kaip kito asmens vardu pagal suteiktus įgalinimus veikiantis asmuo, privalo turėti atitinkamą įgaliojimą. Šioje byloje aptariamu atveju tai reiškia, kad mokesčių mokėtojo atstovas privalo turėti įgaliojimą, suteikiantį jam teisę paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardu mokestiniame ginče buvo paduotas 2010 m. kovo 17 d. skundas centriniam mokesčių administratoriui. Šį skundą kaip atstovė pasirašė D. S. (b. l. 3-7, 35-39). Tačiau su skundu nebuvo pateiktas įgaliojimas, suteikiantis D. S. teisę pareiškėjo vardu paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui, todėl atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalimi, 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 68-84 (b. l. 49) ir 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 68-97 (b. l. 41) pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi skundo trūkumai pašalinti nebuvo ir įgaliojimas, suteikiantis D. S. teisę pareiškėjo vardu paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui, nebuvo pateiktas, todėl atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 6 dalimi, byloje ginčijamu 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 68-162 (b. l. 17-18, 33-34) pagrįstai nusprendė pareiškėjo vardu paduotą 2010 m. kovo 17 d. skundą su vėlesniais papildymais laikyti nepaduotu ir grąžinti.

D. S., šalinant skundo trūkumus, pateiktas 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimas (notarinio registro Nr. DP-10; b. l. 13-14, 45-46) nesuteikė jai teisės pareiškėjo vardu paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui, todėl šio įgaliojimo pateikimas 2010 m. kovo 17 d. skundo trūkumų nepašalino. Šis įgaliojimas suteikė teisę D. S. atlikti pareiškėjo vardu tik veiksmus, susijusius su nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis bankuose. Įgaliojimo tekste esanti frazė „atstovauti mane visose valstybinėse ir kitose institucijose bei įstaigose“ yra aiškiai išdėstyta pavedimo, susijusio su nekilnojamuoju turtu, kontekste ir nėra pagrindo jos suprasti kaip nors kitaip, kaip susijusios vien tik su šiuo pavedimu. Ši frazė neišreiškia generalinio įgalinimo atstovauti visose valstybės institucijose visais reikalais ir tokiu būdu neapima teisės paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimą ir be pagrindo išplėtė jo ribas. Įgaliojimo tekstas yra suformuluotas pakankamai aiškiai, o jo aiškinimas pagal pareiškėjo pateiktas vėlesnes interpretacijas neatitinka įgaliojimo turinio ir esmės. Taip pat neturi reikšmės tai, kokiais įgaliojimais vadovavosi ir kaip atitinkamus klausimus sprendė vietos mokesčių administratorius. Aptariamu atveju yra nagrinėjamas konkrečias ribas turintis ginčas, kuriame turi būti vertinama tik D. S. teisė pareiškėjo vardu paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui bei jos pateiktas 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimas.

Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą šioje byloje patenkino nepagrįstai. Todėl teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė