Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. B. (toliau – J. B.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta dėl to, kad ji, 2020 m. gegužės 21 d., apie 13.10 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus konfliktui, tyčia spjovė A. V. (toliau – A. V.) į veidą bei nagais draskė jo veidą, krūtinę, taip padarydama nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva už dešinės ausies, kraujosruva kaklo dešinėje, nubrozdinimu kairiame žande, nubrozdinimais krūtinėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. B. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinis skundas tenkinamas

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, nurodydamas, kad nuteistoji J. B. veikė būtinosios ginties situacijoje, todėl ji turėtų būti išteisinta. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, išanalizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, J. B. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimą, atlikus įrodymų tyrimą, taip pat įvertinus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad J. B. nukentėjusįjį A. V. apdraskė ne tyčia siekdama jam padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, o gindamasi nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Nors nuteistosios veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju J. B. būtų peržengusi būtinosios ginties ribas, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o baudžiamoji byla J. B. atžvilgiu nutrauktina dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties (BK 28 straipsnis, BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

7. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 13.10 val., daugiabučio, esančio Lietuvių g. 23, Kaune, kieme, tarp J. B. ir A. V. kilo konfliktas dėl per žolę ištiestų elektros laidų. J. B., bijodama dėl savo vaikų saugumo, pati išjungė minėtus laidus iš elektros lizdo. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. nurodė, jog 2021 m. gegužės 21 d. jam bepjaunant malkas, pjūklas staiga sustojo ir nuėjus patikrinti prailgintoją jis pamatė, kaip J. B. draskė laidus (t. 1, b. l. 7 – 8, 27 – 28). Tai, kad J. B. pati atjungė laidus, patvirtina ir jos dukros L. B. parodymai (t. 1, b. l. 62 – 63) bei pačios J. B. parodymai (t. 1, b. l. 92 – 93). Tiek L. B., tiek J. B. parodė, kad pirmiausia J. B. paprašė A. V., kad šis išjungtų laidus iš elektros, tačiau jis to nepadarė, dėl ko J. B. laidus išjungė pati. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek nukentėjusysis, tiek J. B. laikėsi savo parodymų ir iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Abu asmenys įvykio eigą nupasakojo skirtingai. A. V. teigimu, dingus elektrai ir jam nuėjus patikrinti prailgintojo, jis pamatė laidus draskančią J. B., po ko ši puolė nukentėjusįjį, spjovė ant jo, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei draskė jį nagais. J. B. teigimu, ji pamačiusi per šlapią žolę nutiestus laidus ir išsigandusi dėl savo vaikų saugumo, paprašė kaimyno A. V., kad šis laidus išjungtų, tačiau po tokio prašymo ji savo atžvilgiu išgirdo necenzūrinius žodžius. A. V. nenutraukus darbų, J. B. nurodė pati ištraukusi laidus, o tai pamatęs A. V., keikdamas ją pradėjo prie jos artintis. J. B., rankose laikydama laidus pradėjo eiti tolyn nuo kaimyno, tačiau šis ją pasivijo, griebė už rankos, išplėšė laidus, sugriebęs už atlapų stūmė ją ir smogė į skruostą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. B. dukra L. B. nurodė, kad A. V. pradėjo vytis mamą ir su kumščiu trenkė jai į veidą, pradėjo negražiais žodžiais vadinti (t. 1, b. l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R. (t. 1, b. l. 67 – 68) parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiaja patrule. Atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su J. B., liudytoja nurodė, kad ant jos (J. B.) kairio skruosto matėsi paraudimas, tačiau nebuvo labai ryškus ar žymus. Liudytoja bandė paraudimą nufotografuoti tarnybiniu telefonu, tačiau nepavyko, nes švietė saulė. Pirmosios instancijos teismas L. B. parodymus, kad ji matė, kaip kaimynas pradėjo vytis mamą ir trenkė mamai kumščiu į veidą, pradėjo ją vadinti negražiais žodžiais, vertino kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad specialisto išvados, kuria J. B. konstatuota kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje ir veido kairėje pusėje, nepakanka A. V. veiksmų tyčiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu bylos aplinkybių vertinimu neturi pagrindo sutikti.

9. Sprendžiant ar J. B. veiksmai nežymiai sutrikdant A. V. sveikatą, buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, J. B. nuosekliai laikėsi versijos, kad A. V. puolus ją tąsyti, trenkus ją į medį ir po to kumščiu sudavus jai į veidą, ji bandė A. V. nustumti ir tuo metu galėjo jį apdraskyti. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė (t.1, b. l. 92 – 93), kad jai išjungus artimiausią prailgintoją, kuris buvo užmestas ant jos prižiūrimo gėlyno, ji pradėjo vynioti laidą ir pajudėjo į gretimą kiemą, kuriame parkuojami automobiliai. Tada A. V. koliodamasis pradėjo ją vytis link antrojo prailgintojo, kurį ji taip pat ketino atjungti. A. V. puolė ją tąsyti, trenkė ją į medį. J. B. nurodė neturėjusi kur atsitraukti, todėl bandė A. V. atstumti, tačiau kaimynas kumščiu jai trenkė į veidą. Bandydama jį atstumti ji gal ir galėjo jį apdraskyti, nes jo veidas buvo visai arti jos veido. Šias aplinkybes J. B. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Moteris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad laidus ji norėjo atjungti dėl to, kad kilo pavojus jos vaikams.

10. Aplinkybę, kad pirmasis smūgiavo A. V., patvirtina J. B. dukters L. B. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad minėtos liudytojos parodymais remtis negalima, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad L. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar, kad mama būtų ją primokiusi duoti atitinkamus parodymus. Byloje taip pat pateiktos J. B. veido nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti kraujosruva kairėje jos veido pusėje. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas ekspertas G. A. C. nurodė, kad apžiūrint šio sužalojimo nesimatė, tačiau fotoaparatas gali parodyti aiškiau, nei gali matyti plika akimi. Ekspertas nurodė, kad nuotraukose matomas sužalojimas padarytas buku daiktu, tai galėjo būti ir kumštis. Pažymėtina, kad nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas skirtingai vertino byloje pateiktas specialisto išvadas. Specialisto išvada Nr. G 1228/2020 (02) (t. 1, b. l. 34) patvirtina aplinkybę, kad A. V. buvo nustatyta kraujosruva už dešinės ausies, kraujosruva kaklo dešinėje, nubrozdinimas kairiame žande, nubrozdinimai krūtinėje. Specialisto išvada Nr. G 1234/2020 (02) (t. 1, b. l. 133 – 134) patvirtina, kad J. B. nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Taip pat, jau anksčiau šiame punkte aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. B. buvo sužalotas ir veidas. Abi specialisto išvadas pateikė ekspertas G. A. C., tačiau vertindamas minėtas specialisto išvadas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad specialisto išvada Nr. G 1228/2020 (02) yra išsami ir motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas išanalizavus pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl ja rėmėsi, o vertindamas specialisto išvadą Nr. G 1234/2020 (02) teismas konstatavo, kad šioje išvadoje J. B. nustatytų sužalojimų nepakanka A. V. tyčiai nustatyti. Apygardos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka. Tai, kad J. B. buvo sužalotas ir veidas, patvirtina tiek pačios J. B. parodymai, tiek liudytojų L. B., L. R. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos bei minėta specialisto išvada. Teismo argumentai, kad specialisto išvada Nr. G 1234/2020 (02) nepatvirtina A. V. tyčios smurtauti J. B. atžvilgiu, vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia anksčiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės.

11. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad J. B. veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, bet jie buvo sąlygoti grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės jos sveikatai. J. B. bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad ji turėjo pagrindą manyti, jog jai gresia realus pavojus ir siekdama išvengti grėsmės jos sveikatai, J. B. panaudojo fizinę jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu – bandydama jį atstumti nuo savęs, apdraskė jam veidą bei krūtinę. J. B. A. V. atžvilgiu jokių papildomų veiksmų neatliko, o tai patvirtina aplinkybę, kad ji tik siekė nukentėjusįjį atstumti nuo savęs ir taip apsiginti. Teismo vertinimu, tokia nuteistosios pasirinkta gynyba buvo adekvati ir būtinosios ginties ribų neperžengė.

12. Pažymėtina ir tai, kad ir pačiam A. V. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2020 m. liepos 20 d. nutarimu (t. 1, b. l. 54 – 55) buvo nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti. Minėtame nutarime konstatuota, kad atstumdamas J. B., A. V. neviršijo būtinosios ginties ribų. Teismas pažymi, kad prokuroro nutarimas, skirtingai nei teismo baigiamasis aktas po įsiteisėjimo, negali turėti res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) teisinės galios, todėl minėtas procesinis sprendimas jokios išankstinės teisinės galios šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje neturėjo. Baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo betarpiškai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tai, kad J. B. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, nagrinėjamu atveju nustatyta ištyrus byloje esančius įrodymus, be to minėtu nutarimu buvo vertinami galimai nusikalstami A. V., o ne J. B. veiksmai.

13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms ir jos ribų neperžengė. Būtinoji gintis (BK 28 straipsnis) yra viena iš BK V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla J. B. atžvilgiu nutraukiama. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu – paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikoma J. B., panaikinama (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 332 straipsniu ir 333 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios J. B. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo J. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) CD laikmenas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.