- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- e2-7058-748/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02772-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sanitex“, L. M.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Sanitex“, ir L. M. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 69,75 Eur (240,82 Lt) turtinę žalą, 8,90 Eur (29,35 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2012 m. vasario 22 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo pilna vandens ir nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – priekinis dešinės pusės skardinis ratlankis ir priekinė dešinės pusės padanga, reikalinga ratų suvedimo patikra. Po įvykio transporto priemonę apžiūrėjo ieškovo atstovas, Įvertinus dalių nusidėvėjimą, ieškovui buvo pateikta remonto sąmata ir išmokėta draudimo išmoka – 69,75 Eur (240,82 Lt). Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovas. Atsakovas pripažįsta, kad yra kelio (duomenys neskelbtini), valdytojas. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas pretenzija ragino atsakovą atlyginti 69,75 Eur (240,82 Lt) žalą, tačiau atsakovas jos neatlygino (b.l. 3-7).
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad vairuotoja pati, būdama atidi ir atsakinga, nepažeisdama Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio. Atsakovo atstovai nebuvo pakviesti į įvykio vietą, todėl atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl tariamo įvykio. Ieškovas yra draudikas, kurio ūkinė komercinė veikla yra už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika. Be to prie ieškinio nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys transporto priemonės vertinimą, be to tarnybiniame pranešime nurodoma, kad duobė gatvėje yra užtaisyta. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai atliekami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan., priklauso ir nuo Vyriausybės skiriamų lėšų. Vairuotoja turėjo pasirinkti saugų greitį, tada būtų galėjusi išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo (b.l. 16-25).
Tretiesiems asmenims UAB „Sanitex“ ir L. M. ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 1, 2 dalyse numatyta tvarka. Tretieji asmenys per įstatyme numatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė (b.l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Sanitex“ apdraudė transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“, kurios pagrindu 2011 m. lapkričio 7 d. išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas TIA Nr. 195437890.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-02-22 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. M. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2012-02-22 apie 9.00 val. gautas VPK budėtojo pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą patruliai rado apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja L. M. paaiškino, kad įvažiavo į važiuojamojoje dalyje atsivėrusią, apsemtą vandens ir nepažymėtą kelio ženklais duobę. Duobė nepažymėta, greitį ribojančių ženklų nebuvo. Iki sulaukiant kelių policijos atvykusi kelių tarnyba duobę užlygino. Atvykus policijai buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, duomenų, kad automobilio vairuotojo veiksmuose būtų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nenustatyta (2012-02-22 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-o būrio patrulio Dainiaus Kuncevičiaus tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, 2012-02-22 Eismo įvykio vietos schema, 2012-02-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną).
2012-02-22 draudikas UAB „Sanitex“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydama, kad UAB „Sanitex“ darbuotojai L. A. (M.), turinčiai 4-5 metų vairavimo stažą, 2012-02-22 apie 9.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), automobilis įvažiavo į duobę, kurios neturėjo galimybės išvengti, dėl to buvo sugadintas priekinis dešinės pusės skardinis ratlankis ir priekinė dešinės pusės padanga. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (žalos bylos Nr. 1246116) nustatyti transporto priemonės sugadinimai: priekinis dešinės pusės skardinis ratlankis R14 ir priekinė dešinės pusės padanga. UAB „Autojuta“ ir S. Guogis, įsigijęs verslo liudijimą, pateikė automobilio remonto sąmatą 69,75 Eur (240,82 Lt) sumai. UAB „Sanitex“ pateikė reikalavimą šias lėšas sumokėti AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras apskaičiavo ir atlygino 2012-02-22 įvykio metu padarytą žalą, UAB „Sanitex“ pervesdamas 69,75 Eur (240,82 Lt). 2012-08-22 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 69,75 Eur (240,82 Lt) žalos atlyginimo, tačiau atsakovas gera valia žalos neatlygino.
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą – 69,75 Eur (240,82 Lt) – turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Atsakovas neneigė, kad (duomenys neskelbtini)priklauso jam nuosavybės teise. Atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad duobė egzistavo, todėl turėjo būti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais, o ne suremontuota po eismo įvykio. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini) gatvės būklę ar, kad buvusi kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta, nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos (duomenys neskelbtini), būklei pataisyti ir suremontuoti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl to atsirado dešinės pusės ratlankių apgadinimai. Nors atsakovas tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, pranešimas apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schema ir duomenys apie automobilio sugadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, kad 2012-02-22 transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama trečiojo asmens L. M., (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, atitinkamais kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl to buvo apgadintas apdrausto automobilio dešinės pusės priekinis ratlankis. Atsakovas, neigdamas šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje buvusi duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu. Kaip matyti iš eismo įvykio medžiagos duomenų, eismo įvykis įvyko 2011-02-22 apie 9.00 val., vairuotoja neturėjo galimybės išvengti įvažiavimo į duobę, nes šalia važiavo kitas automobilis. Aplinkybės, kad duobė buvo apsemta vandens, nepaneigia ir nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šios aplinkybės (šalia važiuojantis automobilis, duobės apsėmimas vandeniu) apsunkino vairuotojos galimybę išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog eismo įvykis atsitiko dėl kokių nors kaltų ar neatsargių vairuotojo veiksmų. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad vairuotoja, važiuodama leistinu greičiu, nepastebėjo gatvėje atsivėrusios duobės, užpildytos vandeniu. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad trečiasis asmuo negalėjo imtis jokių kitokių veiksmų ar kitaip elgtis, kad žalos būtų išvengta ar kad ji būtų mažesnė.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2011-09-28 redakcija). Nurodytų taisyklių 9.5 punkte numatyta, jog nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikui pateiktos sąskaitos, o draudikas dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėjo 69,75 Eur (240,82 Lt) draudimo išmoką, susidedančią iš 33,02 Eur (114,01 Lt) už transporto priemonės remontą UAB „Autojuta“, 4,34 Eur (15 Lt) už ratlankio lyginimą ir 32,38 Eur (111,80 Lt) už naują padangą. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje (2012-02-24 UAB „Autojuta“ PVM sąskaita-faktūra AJT Nr. 32080843, 2012-02-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas ACA Nr. 053663).
Ieškovas, spręsdamas dėl draudimo išmokos, vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei įgytos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime ir transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai nesiskiria. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieškiniu, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t.y. kad atsiradę apgadinimai yra nebūdingi nurodytoms įvykio aplinkybėms.
Taigi, nurodytos išlaidos automobilio remontui, pagal automobilio sugadinimo pobūdį, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, detalių keitimo reikalingumą ir kainą nenustatyta. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniškai būtini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai ir padangos kaina buvo mažesni, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.). Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti saugų eismą. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl ieškovo reikalavimas subrogacijos teise priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistina 69,75 Eur (240,82 Lt) turtinės žalos atlyginimas.
CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas.
Atsakovo procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 69,75 Eur (240,82 Lt) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.) jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, tokiu atveju jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos. Šios kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti kuomet skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, iš atsakovo priteistina 8,50 Eur (29,35 Lt) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-09-07) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 57,92 Eur už atstovavimą šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 57,92 Eur (200 Lt) išlaidų už teisines paslaugas (CPK 93 str. 1 d.) ir 20 Eur (69,06 Lt) žyminis mokestis, iš viso 77,92 Eur (269,06 Lt) (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 69,75 Eur (šešiasdešimt devynis eurus septyniasdešimt penkis centus, arba 240,82 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 8,50 Eur (aštuonis eurus penkiasdešimt centų, arba 29,35 Lt) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78,25 Eur, arba 270,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 77,92 Eur (septyniasdešimt septynis eurus devyniasdešimt du centus, arba 269,06 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.