- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-210-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00497-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Molesta“
- Atsakovas
- V. D.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-210-278/2014
2014 m. balandžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-657-732/2014 pagal ieškovės UAB „Molesta“ skundą atsakovei V. D. dėl 2013-10-07 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2539 panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Molesta“ skundu prašė teismą panaikinti darbo ginčų komisijos 2013-07-09 sprendimą ir dėl sunkios materialinės padėties iš dalies atleisti bendrovę nuo žyminio mokesčio, paduodant skundą. Nurodė, kad visas bendrovės turtas yra areštuotas, teismo nutartimi leista mokėti tik darbo užmokestį ir privalomąsias įmokas VSDFV bei valstybės biudžetams. Teigė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, jog tai, kad UAB „Molesta“ turi finansinių sunkumų ir sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nelaikytina pakankamu pagrindu ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
2013-12-12 UAB „Molesta“ pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei sunkios finansinės padėties sumokėti žyminį mokestį negali.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino. Nurodė, jog ieškovė nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių sunkią įmonės finansinę padėtį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Molesta“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimti naują nutartį ir tenkinti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Nurodo, kad įmonės turtinė padėtis yra labai sunki, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teismo nutarčių, kuriose nurodyta, jog leidžiami įmonei atsiskaitymai tik su darbuotojais ir valstybės biudžetais, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Nurodo, jog informacija apie įmonės finansinę būklę buvo nurodyta teismui pateiktose Vilniaus apygardos teismo nutartyse, be to, teismas turėjo galimybę su jomis susipažinti ir Liteko sistemoje. Mano, jog skundžiama nutartimi buvo apribota ieškovės teisė kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.. Pagal CPK 84 straipsnio nuostatą, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra išimtinais atvejais, kai ieškovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį atidėti tam tikram terminui. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėti sumą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu ieškovas negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio ir esant duomenų, kad ateityje ieškovo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-01-16 nutartimi priėmė UAB „Molesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2013-02-01 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido UAB „Molesta“ iš banko sąskaitų sumokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams bei privalomąsias įmokas valstybės biudžetams (b. l. 8-9, 11-13). Byloje pateikti išrašai iš Nekilnojamo turto registro ir Turto arešto aktų registro rodo, kad įmonės turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas yra areštuotas, galimybė disponuoti turtu apribota (b. l. 43-82). Apeliacinės instancijos teismo daro išvadą, jog aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, teismo nutartys, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog skundo pateikimo metu įmonės finansinė būklė buvo sunki. Pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys apie bendrovės kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą bei šio teismo priimtos nutartys buvo pagrindas konstatuoti, jog įmonė siekia ateityje atkurti įmonės mokumą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 2 d.). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad UAB „Molesta“ siekia vykdyti ūkinę veiklą, disponuoti jai priklausančiu turtu ir lėšomis bei turės galimybę ateityje sumokėti žyminį mokestį. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, jog teismas be pagrindo nurodė, kad prašymui pagrįsti UAB „Molesta“ nepateikė pakankamų duomenų apie įmonės finansinę būklę ir atmetė prašymą.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartimi UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos numato, jog įmonė (įstaiga), kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Kadangi teismas be pagrindo netenkino UAB „Molesta“ prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo, šiuo metu restruktūrizuojama įmonė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismą, todėl spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo iš esmės, nėra pagrindo. Dėl paminėto, nutartis naikintina, byla grąžintina teismui skundo priėmimo klausimui spręsti (CPK 137 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti teismui UAB „Molesta“ skundo priėmimo klausimui spręsti.