Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo E. K. lietuvio, LR piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), vedusio, esančio IĮ „Eulanta“ savininku, turinčio vidurinį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-19 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 043632 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad T. L. prekiauja IĮ „Eulanta“ produkcija, t. y. šakočiais prekyvietėje. Į prekybos vietą šakočius atveža IĮ „Eulanta“ darbuotojas. T. L. paaiškino, kad IĮ „Eulanta“ dirba nuo 2013-01-01. Prekybai prekyvietėje IĮ „Eulanta“ jai nuperka verslo leidimą, už darbą moka 10 procentų nuo parduotos produkcijos vertės, kas sudaro apie 30 litų per dieną, dirba 3 dienas per savaitę, t. y. ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Suprekiautus pinigus T. L. atiduoda IĮ „Eugesta“ atstovui. T. L. veikla nėra savarankiška, t. y. nėra požymių, būdingų savarankiškai veiklai vykdyti, kadangi T. L. nesprendžia su savo veikla susijusių klausimų, pati nedengia savo išlaidų, susijusių su veiklos vykdymu, jai mokamas darbo užmokestis. Faktiniai šalių santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius, bet jie neįforminti darbo sutartimi, pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 strapsnio reikalavimai.

Teismo posėdyje apklaustas E. K. paaiškino, kad jis T. L. nesamdo. Jai nuveža į turgų produkciją. Patentą ji perka pati, jie išrašo sąskaitas faktūras, ir pristato šakočius. Ji prekiauja jų produkcija.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. L. paaiškino, kad ji dirba pagal patentą, kurį įsigijo pati, prekiauja turguje. Ji dirba su firma „Eulanta“ Ji perka šakočius pagal sąskaitą faktūrą, atsiskaito ir parduoda. Likutis lieka jai. Jos darbui K. nevadovauja ir jai atlyginimo nemoka. Atėjo žmogus pirkti šakočių, paprašė išrašyti kvitelį, ji tuo metu neturėjo kvitelių knygelės ir tas asmuo surašė protokolą.Teisėjos paklausta apie byloje esantį paaiškinimą (b. l. 9), T. L. atsakė, kad ji išsigando, kad bauda bus ir prišnekėjo nesąmonių, bijojo baudos už tai, kad kvitelio neišrašė. Paaiškinime parašyta netiesa. Jai taip patarė rašyti mokesčių inspektorius. K. nevadovauja jos darbui, priklausoma tik nuo šakočių.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. T. paaiškino, kad jis atliko operatyvų patikrinimą Šeškinės turguje, pirko pas T. L. šakotį. Sumokėjus pinigus paprašė pinigų priėmimo kvito. Ji paaiškino, kad kvitų neturi, nurodė, kad savininkė jai nėra išdavusi kvitų. Ji nurodė, kad prekes įsigyja iš įmonės „Eulanta“ ir dirba pagal verslo liudijimą. Tada buvo apklausta kaip įsigyja prekes ir ji paaiškino (b. l. 9). Tada buvo susisiekta su Kazlauskiene, nes ji įmonės organizatorė. Ji paaiškino, kad tiekia prekes įvairioms pekybos vietoms, taikydama 10 proc. nuolaidą. Jie turėdami ponios L., Kazlauskienės paaiškinimus pasitarę su juristais pamatė, kad asmenų paaiškinimai neatitinka ir kaip nelegalaus darbo negali įrodyti. Tuomet informacija buvo pateikta Kauno apskričiai, kad atliktų išsamų patikrinimą.

E. K. kaltinamas pažeidę DK 99 straipsnio nuostatas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. DK 99 str. 3 d. yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas, darbdavys atsako už tinkamą darbo sutarties sudarymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013). Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme įtvirtinta, kad Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia kas yra individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; < >.

Šioje byloje nustatyta, kad T. L. Šeškinės turgavietėje turėdama verslo liudijimą (tai patvirtino ne tik ji, bet ir liudytojas T.) pardavinėjo šakočius, kuriuos ji įsigijo su 10 procentų nuolaida iš individualią įmonę turinčio, užsiimančio šakočių gamyba E. K.. Patikimų duomenų, kurių pagrindu galima teigti, kad T. L. dirbo IĮ „Eulanta“ nėra. Galbūt galima būtų vertinti pirminį T. L. paaiškinimą (b. l. 9), kad dirba nuo 2013-01-01 IĮ„Eulanta“ tačiau teismo posėdyje ji paneigė šiuos paaiškinimus, nurodydama, kad prišnekėjo nesąmonių, nes bijojo, kad nepaskirtų baudos, kad kvitelio neišrašė. Taip pat pateikė verslo liudijimo kopiją (b. l. 20) bei sąskaitų-faktūrų kopijas, iš kurių matyti, kad ji ir šiuo metu prekiauja turgavietėje IĮ „Eulanta“ produkcija. Iš Kauno apskrities VMI 2014-11-19 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-9828, kurioje konstatuota, jog įmonė neteisėtai įtraukė 408 Lt PVM dėl ko K. pasiūlyta patikslinti 2014 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (b. l. 6) taip pat neįrodo, kad T. L. dirbo įmonėje „Eulanta“.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, T. L., paaiškinimą teismo posėdžio metu, liudytojo Trainavičiaus paaiškinimą, rašytinius įrodymus, teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad IĮ „Eulanta“ buvo dirbamas nelegalus darbas ir dėl to atsakingas individualios įmonės savininkas E. K..

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla E. K. nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str.,, teismas,

nutaria:

E. K. administracinę bylą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.