Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. L. 2019 m. liepos 2 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kieme, prie laiptinės durų, smurtavo prieš mažametę L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sugriebdamas ir stipriai suspausdamas jai dešinę ranką ties petimi, taip nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje.

N. L., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. liepos pradžioje, galėjo būti 2 diena, vakare namuose, (duomenys neskelbtini), ilsėjosi. Girdėjo, kaip kieme, prie jo kambario lango, nuolat rėkė, triukšmavo vaikai. Iš balso pažino, kad triukšmavo L. K., G. K. ir E. B.. Ar daugiau vaikų buvo, nežino. Išėjęs į kiemą vaikus perspėjo, kad nustotų rėkauti ir leistų ilsėtis. Kokius konkrečiai žodžius sakė, neprisimena. Perspėjęs vaikus nuėjo atgal į namus. Maždaug po 10–15 minučių vėl girdėjo vaikų triukšmavimą, jie rėkė dar garsiau. Supykęs, kad vaikai vėl triukšmauja, išėjo į kiemą jų vėl perspėti, kad apsiramintų, ir grįžo namo. Jo tėvai L. ir G. mamai G. B. yra sakę, kad auklėtų savo vaikus, perspėję ją dėl jų nuolatinio triukšmavimo. Mama sakė, kad bandė kalbėtis su G. B., tačiau ji į kalbas nesileisdavo ir nekreipdavo dėmesio į pastabas dėl triukšmaujančių vaikų. Kuomet du kartus buvo išėjęs į kiemą ir bandė žodžiu nuraminti vaikus, maždaug po 10–15 minučių vaikai, t. y. G. K., L. K., E. B., vėl pradėjo triukšmauti, tada jis iš namų išėjo trečią kartą. Išėjęs į kiemą buvo prie daugiabučio namo, kuriame gyvena, laiptinės durų. Tuo metu minėti vaikai pradėjo bėgti į namą, kadangi jie gyvena tame pačiame daugiabutyje. G. K. ir E. B. jau buvo prabėgę pro jį, L. bėgo paskutinė ir buvo arčiausiai jo. Jis sugriebė ją už rankos, sakė, kad nusiramintų. Pamatęs, jog L. jo neklauso, susinervino ir neapskaičiavęs jėgos suspaudė jai dešinę ranką. Matė, kad mergaitė į jo perspėjimus visiškai nereaguoja, buvo pavargęs, norėjo pailsėti, o ji savo triukšmavimu neleido jam ilsėtis, todėl ir suspaudė jai ranką. Manė, kad tada ji supras, ko jis iš jos nori, nustos triukšmavusi ir taip ją sudrausmins. Kuomet L. pradėjo verkti, suprato, kad jai skauda ir ją iškart paleido. Dėl to, ką padarė, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Šiuo metu atlieka karinę tarnybą, jo pajamos yra 146 eurai per mėnesį; nekilnojamo turto neturi, turi automobilį (b. l. 147–148, 152–153).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir parodymais (b. l. 1, 24, 133–134), iš kurių matyti, kad tarnybos metu, 2019 m. liepos 2 d. apie 21 val. 23 min. gavę policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas muša mažamečius vaikus, nuvyko į įvykio vietą. G. B. paaiškino, kad kaimynas N. L. paėmė jos mažametei dukrai L. K. už rankos ir ją suspaudė. Mergaitė sakė, kad jai skauda ranką, rodė, kad jai ant dešinės rankos žasto, arčiau peties yra paraudimas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri mergaitę išvežė į Lazdijų ligoninę. N. L. paaiškino, kad mergaitė kartu su kitais vaikais šaukė, triukšmavo, jis ramindamas paėmė mergaitę už rankos ir patraukė;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 17–22), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durų;

- apžiūros protokolu (b. l. 32–33), kuriuo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. apie 21 val. 20 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga policijos pagalba, nes kaimynas 11 metų mergaitei suspaudė ranką;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 588/2019 (06) (b. l. 40), iš kurios matyti, kad L. K. poodinė kraujosruva dešinio peties sąnario srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasek­mėje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suspaudžiant ranka. Sužaloji­mas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

- nukentėjusiosios L. K. parodymais (b. l. 73–74), iš kurių matyti, kad su draugu Š. M. bėgiojo kieme, o kaimynas, vardu N., pavardės neatsimena, kuris gyvena priešais esančiame bute, ją užsipuolė, suspaudė ranką ir laikė. Ji vedė brolį namo, o jis dažniausiai vedamas namo spiegia. N. dėl to labai pyksta, kad brolis spiegia. N. ją paėmė už dešinės rankos peties, jai atrodė, kad laikė ilgai, purtė ją už rankos. N., laikydamas už rankos, sakė, kad neerzintų brolio. Viską matė jos brolis G. ir E. B.. Viskas įvyko prie laiptinės durų, vakare, apie 21 val. Kai kaimynas paleido jos ranką, ji nubėgo namo ir viską pasakė mamai. Mama kaimynei K. M. pasakė, kad iškviestų policiją. Kai N. paleido jos ranką, jai ją labai skaudėjo. Po įvykio atvažiavusi greitoji ją išvežė į ligoninę. Ant rankos buvo „mėlynė“, ji buvo ilgai, gydytojai išrašė tepalo, kol buvo „mėlynė“, tol ir skaudėjo ranką;

- gimimo liudijimo kopija (b. l. 85), iš kurios matyti, jog L. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) m.;

- liudytojos G. B. parodymais (b. l. 100–101, 106–107, 111–112), iš kurių matyti, kad gyvena(duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. apie 21 val. 20 min. į butą įėjo jos dukra L. K., gim. 2008-03-30. Ji verkė, buvo išsigandusi, išbalusi, pasakė, kad kaimynas N. L., gyvenantis to paties daugiabučio namo antrame aukšte, suspaudė jai ranką. Ant mergaitės dešinės rankos, prie peties, buvo paraudimas. Dukra sakė, kad kaimynas N. L. taip padarė todėl, kad ji neva erzino savo mažesnį broliuką D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įerzintas rėkia. Paprašė kaimynės K. M., kad iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri dukrą išvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Reiškia ieškinį dukros interesais atlyginti jai neturtinę žalą – 400 eurų. Su N. L. susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis 2019 m. rugsėjo 18 d. pervedė į jos nurodytą banko sąskaitą 100 eurų, sutarė, kad likusius 300 eurų perves iki 2020 m. sausio 20 d.;

- liudytojo G. K. parodymais (b. l. 116–117), iš kurių matyti, kad vasarą lauke, prie laiptinės, kaimynas N. L. pagavo jo sesę L. K. už riešo, vėliau suėmė aukščiau, sakė, kodėl rikdo brolį. Kaimynas pyksta ant vaikų, kurie rėkia, o L. „kirkina“ brolį D. Kai kaimynas laikė sesės L. ranką, sakė, kad „nekirkintų“ D. Kai paleido, sesuo bėgo namo. Su jais dar buvo E. B., jis taip pat viską matė. Sutiko kaimy­nę ir jai viską papasakojo. Grįžusi į namus L. verkė, ieškojo binto. Kodėl jo ieškojo, nežino, kraujas nebėgo, gal apsivyniojo, kad mažiau skaudėtų. Kaimynas paėmęs sesei už rankos laikė apie pusę minutės, gal ilgiau, šiek tiek pakratė. Buvo paėmęs už riešo ir aukščiau, virš alkūnės;

- liudytojo A. V. parodymais (b. l. 123–124), iš kurių matyti, kad su sugyventine G. B. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. apie 21 val. 23 min. į kambarį parėjo jo podukra L. K., ji verkė, sakė, kad skauda ranką. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad kaimynas N., jai būnant lauke su broliu bei kitais vaikais, priėjo prie jos, paėmė abiem rankom už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Matė paraudimą ant L. dešinės rankos žasto. Iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai L. išvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros ji tą pačią dieną buvo išleista į namus;

- liudytojos K. M. parodymais (b. l. 128–129), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. apie 19 val. jos du mažamečiai sūnūs išėjo į kiemą pažaisti. Ji kelis kartus buvo išėjusi pažiūrėti, ką jie veikia, matė, kad žaidė kieme su kaimynų vaikais L. K. bei jos broliu G. Apie 21.30 val. į butą parbėgo abu jos sūnūs kartu su L., kuri verkė ir viena ranka laikėsi už kitos rankos. Kai paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad skauda, mušė. Matė, kad mergaitei ant dešinės rankos ties petimi buvo paraudimas. Paklausus mergaitės, kas ją mušė, ji paaiškino, jog ją mušė kaimynas N., namo laiptinėje, prie kėdžių. Mergaitės nepaklausė, dėl ko kaimynas ją mušė, liepė eiti pas mamą ir viską pasakyti. Išėjus L., savo sūnų paklausė, ar jie matė ir dėl ko kaimy­nas L. mušė. Jaunesnis sūnus nieko nesakė, o vyresnis pasakė, kad N. paėmė L. ranką ir spaudė labai ilgai. Paklausus, gal jie padarė kažką negero kaimynui N., vaikas aiškino, jog nieko nepadarė. Po kelių minučių L. atėjo pas ją į butą su mama G., kuri paprašė, kad iškvies­tų policiją, nes buvo labai susijaudinusi, sakė, kad nemokės paaiškinti, kas įvyko. Ji paskam­bino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad N. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad N. L. smurtavo prieš mažametę nukentėjusiąją, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos smurto žymės, specialisto išvada, kuria nustatytas sužalojimo padarymo mechanizmas, trauminių poveikių skaičius, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad N. L. smurtaudamas padarė mažametei nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti baudą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 178–180, 182).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

N. L. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiria­mas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (b. l. 165); baustas administraci­ne tvarka (b. l. 166–170); nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, karinio dalinio vadovybės charakteristikoje nurodyta, kad į tarnybą žiūri atsainiai, vengia atlikti užduotis, per pratybas pavestas užduotis atlieka prastai, nereaguoja į duodamas pastabas, kuopoje, tarp karių, turi neigiamą reputaciją (b. l. 161); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaito­je neįrašytas (b. l. 175).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, N. L. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – bauda, mažesnė nei vidurkio dydžio, numatyto BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendini­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Mažametės nukentėjusiosios L. K. atstovė pagal įstatymą G. B. pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį (b. l. 89). Kaltinamasis N. L. 2019 m. rugsėjo 18 d. atlygino 100 Eur; 2019 m. rugsėjo 23 d. su mažametės nukentėjusiosios atstove G. B. sudarė susitarimą dėl likusios 300 Eur sumos atlyginimo iki 2020 m. sausio 20 d. (b. l. 92), šis susitarimas tvirtintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – karinio dalinio vadovybės stebėjimas, panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubli­kos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 60 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (3 000 eurų) baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, N. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti kaltinamojo N. L. ir mažametės nukentėjusiosios L. K. atstovės pagal įstatymą G. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. susitarimą, kuriuo N. L. įsipareigojo atlyginti 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą iki 2020 m. sausio 20 d., pinigus pervesdamas į susitarime nurodytą banko sąskaitą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – karinio dalinio vadovybės stebėjimą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti N. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6801.

Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.