- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2-229-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00181-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- UAB „M. investicijų valdymas“, UAB „Deimgvida“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovėms UAB „M. investicijų valdymas“ ir UAB „Deimgvida“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašo pripažinti 2021-06-10 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „M. investicijų valdymas“ ir UAB „Deimgvida“ niekine ir negaliojančia ab initio; taikyti 2021-06-10 reikalavimo perleidimo sutarties atžvilgiu restituciją, grąžinant atsakovus UAB „Deimgvida“ ir UAB „M. investicijų valdymas“ į pradinę padėtį prieš reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą.
2. Ieškovė teigia, kad 2020-10-07 tarp jos ir atsakovės UAB „Deimgvida“ buvo sudaryta žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartis Nr. DEIM. Sutarties pagrindu nuo 2020-10-07 iki 2021-03-01 UAB „Deimgvida“ teikė žaliavinį rapsų aliejų ieškovei. Pagal sutartį išrašomos sąskaitos – faktūros už aliejaus tiekimą dažniausiai būdavo apmokamos įskaitymo būdu, t. y. sudarant trišales reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“, UAB „Deimgvida“ bei Danijos Karalystėje registruotos bendrovės Dimalex Aps. Šių reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindų ieškovė atlikdavo priešpriešinių reikalavimų įskaitymus.
3. Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad 2021-01-12 Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo yra siekiama nustatyti aplinkybes dėl sutarties ir jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų fiktyvumo. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, kad UAB „Deimgvida“ ir jos vadovai bei Dimalex ir jos vadovai, siekdami apgaule panaikinti prievolę į valstybės biudžetą mokėti PVM, į prekybos aliejumi grandinę įtraukė ieškovę, kuriai kelis kartus pardavė tą patį aliejaus krovinį. Kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo metu įrodinėjama, kad UAB „Deimgvida“ patiekus aliejų ieškovei, o šiai aliejų pardavus Dimalex, UAB „Deimgvida“ vėl tiekdavo ieškovei tą patį aliejaus krovinį, taip sukurdama fiktyvią PVM sąskaitą bei galimai siekiant neteisėtai gauti ieškovės lėšas. Be to, nepriklausomai nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo bei jo metu pritaikytų ribojimų UAB „Deimgvida“ turtui, ši įmonė su atsakove UAB „M. investicijų valdymas“ 2021-06-10 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Deimgvida“ perleido UAB „M. investicijų valdymas“ 305140,48 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę.
4. Ieškovė teigia, jog tokie atsakovių veiksmai negali būti laikomi kaip atitinkantys viešąją tvarką bei gerą moralę, o reikalavimo perleidimo sutartimi įvyko tik tariamasis (dėl akių) reikalavimo perleidimas, todėl reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio, o perleistas reikalavimas grąžintinas UAB „Deimgvida“, kadangi ši įmonė negalėjo perleisti savo turimų reikalavimų į ieškovę, nes toks perleidimas galimai yra įvykdytas dėl reikalavimo teisių, kurios neegzistuoja.
Atsiliepimas
5. Atsakovės UAB „M. investicijų valdymas“ ir UAB „Deimgvida“ prašo ieškinį atmesti. Atsakovės iš esmės analogiškai teigia, jog ieškovė prekiaudama dyzeliniu kuru
kartu pirko ir žaliavinį rapsų aliejų iš UAB „Deimgvida“, bei tokiu būdu ieškovė mažinosi
savo į valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, todėl šiuo atveju būtent
ieškovės, o ne UAB „Deimgvida“ veiksmuose gali būti nesąžiningų veiksmų, todėl tai
niekaip negali būti susiję su skolos mokėjimu UAB „Deimgvida“, kurią ieškovė vengia
sumokėti, o juo labiau, tai niekaip neuždraudžia UAB „Deimgvida“ perleisti reikalavimo
teisės į subjektą, kuris piktybiškai vengė atsiskaityti su UAB „Deimgvida“ už patiektas
prekes. Tvirtina, jog įstatymai nenumato draudimo, kad juridiniams asmenimis būtų
draudžiama įsigyti kitus juridinius asmenis, su kuriais juos sieja tam tikros prievolės
sutartys ar kt., todėl aplinkybė, kad po ginčijamos sutarties sudarymo UAB „M. investicijų valdymas“ tapo UAB „Deimgvida“ akcininke, niekaip nesuponuoja minėtos sutarties neteisėtumo.
Atsiliepimas
6. Atsakovės nurodo, jog atsakovei UAB „Deimgvida“ buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris draudė UAB „Deimgvida“ disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios buvo banko sąskaitoje, tačiau šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas nedraudė UAB „Deimgvida“ disponuoti turimu turtu ir (ar) turtinėmis teisėmis. Taigi, šiuo atveju įvertinus tai, kad UAB „Deimgvida“ nebuvo uždrausta disponuoti turimu turtu ir (ar) turtinėmis teisėmis, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad banko sąskaitoms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas sandorį daro tariamu ir (ar) neatitinkančiu viešosios tvarkos bei geros moralės principų. Tvirtina, kad ieškovė neturi teisės ginčyti 2021 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties, nes ji nėra šios sutarties šalis, ir šiai sutarčiai galioja jos uždarumo principas. Esant sutarties uždarumo principui ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas. Laiko, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė ieškinį šioje byloje vien tam, kad sąmoningai vilkintų civilinės bylos Nr. e2-513-555/2022 nagrinėjimą, kuri yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Būtent dėl šių priežasčių ieškovei turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Byloje nustatyta, jog 2020-10-07 tarp ieškovės UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir atsakovės UAB „Deimgvida“ buvo sudaryta žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartis Nr. DEIM. Pagal sutartį išrašomos sąskaitos – faktūros už aliejaus tiekimą buvo apmokamos įskaitymo būdu, t. y. sudarant trišales reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Kauno termofikacijos elektrinės“, UAB „Deimgvida“ bei Danijos Karalystėje registruotos bendrovės Dimalex Aps. Tokios trišalės sutartys buvo sudarytos 2020-12-31, 2021-01-29 ir 2021-02-23. Šių reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindų ieškovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymus. Atsakovės UAB „Deimgvida“ ir UAB „M.investicijų valdymas“ 2021-06-10 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Deimgvida“ perleido UAB „M. investicijų valdymas“ 305140,48 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl sudaryto ginčo sandorio atitikimo įstatymų reikalavimams
8. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar atsakovių UAB „Deimgvida“ ir UAB „M. investicijų valdymas“ 2021-06-10 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Deimgvida“ perleido UAB „M. investicijų valdymas“ 305140,48 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ yra tariama ir (ar) neatitinka viešosios tvarkos bei geros moralės principų.
9. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad UAB „Deimgvida“ ir UAB „M. investicijų valdymas“ 2021-06-10 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Deimgvida“ perleido UAB „M. investicijų valdymas“ 305140,48 Eur dydžio reikalavimą į ieškovę UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“.
10. Ieškovė tvirtina, kad UAB „M. investicijų valdymas“ ir UAB „Deimgvida“ yra susiję asmenys, todėl ginčo sutartis yra tariamas sandoris ir ji turėtų būti panaikinta. Iš bylos aplinkybių matyti, jog sutartis buvo sudaryta 2021 m. birželio10 d., kurią pasirašė UAB „Deimgvida“ atstovaujama R. M., ir UAB „M. investicijų valdymas“, kuri buvo atstovaujama M. Ž., todėl aplinkybė, kad po sutarties sudarymo bendrovę UAB „Deimgvida“ įsigijo UAB „M. investicijų valdymas“, niekaip nesuponuoja to, kad sutartis gali būti vertinama kaip tariamas sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių. Galiojantys įstatymai nenumato draudimo, kad juridiniams asmenimis būtų draudžiama įsigyti kitus juridinius asmenis, su kuriais juos sieja tam tikros prievolės, sutartys ar kt., todėl aplinkybė, kad po sutarties sudarymo UAB „M. investicijų valdymas“ tapo UAB „Deimgvida“ akcininke, niekaip nesuponuoja sutarties neteisėtumo.
11. Kaip ieškinyje nurodo pati ieškovė, atsakovei UAB „Deimgvida“ buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris draudė UAB „Deimgvida“ disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios buvo banko sąskaitoje, tačiau šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas nedraudė UAB „Deimgvida“ disponuoti turimu turtu ir (ar)turtinėmis teisėmis. Taigi, šiuo atveju įvertinus tai, kad UAB „Deimgvida“ nebuvo uždrausta disponuoti turimu turtu ir (ar) turtinėmis teisėmis, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad banko sąskaitoms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas sandorį daro tariamu ar neatitinka viešosios tvarkos bei geros moralės principų. Byloje pateikti duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą nesudaro pagrindo ginčo sandorį laikyti ydingu, t. y. tariamu ar neatitinkančiu viešosios tvarkos bei geros moralės. Be to, sprendimą priimantis teismas negali remti ieškovės prielaidomis ir spėlionėmis apie bylos aplinkybes (CPK 263 str.).
12. Byloje ieškovė nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog UAB „Deimgvida“ ir UAB „M. investicijų valdymas“ sutarties kainą nustatė atskiru šalių susitarimu ir kuri nėra žinoma ieškovei, tai daro sutartį negaliojančia. Pažymėtina, jog įstatymai nenumato draudimo šalims susitarti dėl sutarties kainos atskiru susitarimu, kuris gali būti neatskleidžiamas tretiesiems asmenims. Šiuo atveju iš sutarties teksto matyti, kad susitarimas yra konfidencialus, todėl vien dėl to, kad ieškovė nežino sutarties kainos, tai nedaro sutarties negaliojančia.
13. Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nesant ginčo sutarties šalimi, ieškovė neturi teisės jos ginčyti. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (CK 1.78 str.). Šiuo atveju neabejotina, kad ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tai nėra sutartis, kuri galėtų patekti į įstatymo numatytas išimtis. Taigi, teisės aktų leidėjas nustatė subjektą (-us), turinčius subjektinę teisę reikšti reikalavimą dėl sudarytos sutarties ginčijimo/negaliojimo. Tokią teisę įstatymų leidėjas numatė išskirtinai sutarties šalims, kadangi pastarasis reglamentavimas pateisinamas sutarties uždarumo principu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ nėra reikalavimo perleidimo sutarties šalis, teisės aktai nesuteikia jai teisės reikšti reikalavimo dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės argumentai, jog byloje ji yra suinteresuotas asmuo visiškai nepagrįsti, nes 2021 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis niekaip neįtakoja ieškovės teisių ir (ar) pareigų. Šio atveju pažymėtina, kad ieškovei nėra skirtumo kam mokėti pinigines sumas - UAB „Deimgvida“ ar UAB „M. investicijų valdymas“, todėl ieškovės teiginiai dėl jos teisių pažeidimo neturi teisinio pagrindo.
14. Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovių prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pakankamai pagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.