- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e1-1110-1060/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- A. B.
1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4
2020 m. spalio 30 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 180 straipsnio 2 dalį, taikant bausmių subendrinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi paskirta 30 parų bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė– 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. birželio 18 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. B. 2020 m. birželio 19 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 13, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smogė ranka du kartus nukentėjusiajam S. S. į kairę galvos pusę, pataikydamas į kairę ausį ir taip mušdamas nukentėjusiajam S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje, kairės ausies būgnelio trauminiu plyšimu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. 2020 m. birželio 19 d. jis su savo broliu L. B. atvažiavo pas savo tetą S. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius. Pas tetą buvo ir daugiau giminaičių. Jie pas tetą svečiavosi, vartojo alkoholį. Tos pačios dienos vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, bet buvo jau tamsu, išėjo į kiemą parūkyti su giminaičiais ir išgirdo kieme kažkokius riksmus, kad kažkokius vaikus kažkas užpuolė ir matė, kad į kiemą nuo gatvės ateina kokie keturi jaunuoliai. Matėsi, kad buvo agresyviai nusiteikę, kažką priekaištavo. Paskui kažkaip viskas išsivystė į barnį, konfliktą, visi rėkė, stumdėsi. Tada jis tiksliai visko neprisimena, bet sudavė vienam vyriškiui į veidą smūgius. Galėjo suduoti du smūgius. Vyriškis, kuriam sudavė smūgius, buvo kartu su jaunuoliais, kurie atėjo į kiemą ir priekaištavo, kad juos kažkas užpuolė. Paskui atvyko policija. Kiek suprato, tai jaunuoliai, kurie atėjo pas juos į kiemą ir iškvietė policiją. Apie tai, kad jo brolis L. kažką sužalojo prie mokyklos, jis sužinojo tik po visko. Dėl savo poelgio labai gailisi Pasižada atlyginti padarytą žalą. Visko labai aiškiai papasakoti negali, nes buvo vartojęs alkoholio nemažai ir neviską aiškiai prisimena (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 71 – 73).
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2020 m. birželio 19 d. apie 22.45 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jo sūnaus draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, kaip vėliau sužinojo tai E. L., kurio veidas buvo kraujuotas, jis jo paprašė, kad jį nuvežtų į ligoninę. Jis apsirengė ir kartu su savo sūnumi P. S. ir E. L., jam priklausančiu automobiliu Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Prienų ligoninę. Važiuojant į ligoninę E. L. jam trumpai papasakojo, kad jį sumušė, žaidusį prie (duomenys neskelbtini) stadione, E. konkrečiai jam nenurodė kas jį sumušė. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve E. L. prie medinio namo, prieš teismo pastatą, pamatė kažkokią merginą ir jo paprašė, kad jis sustotų. Jis automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie medinio namo. Sustabdžius automobilį E. L. ir jo sūnus išlipo iš automobilio, o jis statė mašiną. E. L. su jo sūnumi ėjo į medinio namo kiemą. Jam išlipus iš automobilio ir laukiant vaikinų prie jo pribėgo jam nepažįstamas vyras, kuris ranka sudavė jam vieną smūgį į galvą, pataikydamas į kairės pusės ausį. Nuo smūgio jis nukrito ant šaligatvio. Atsistojus tas vyras vėl jam sudavė ranka į galvos sritį, taip pat pataikydamas į kairės pusės ausį, nuo smūgio jis vėl nukrito ant šaligatvio. Tuo metu kaip jį mušė iš kiemo išėjo jam nepažįstami asmenys, jo sūnus ir E. L.. Tas vyras vėl artėjo prie jo, tačiau jis jau buvo pasiruošęs rankomis gintis, tačiau arti jis jau prie jo nėjo. Tada jis atsisėdo į savo automobilį ir skambino Bendruoju pagalbos centro telefonu norėdamas pranešti apie įvykį, kol kalbėjo su operatore, pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnai, nes automobilyje buvo įjungti švyturėliai. Atvykus pareigūnams jie nusistatė asmenis, jam pasiūlė vykti į gydymo įstaigą. Jis trumpai papasakojęs situaciją nuvyko į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kuriame apžiūrėjęs gydytojas išrašė siuntimą vykti į Kauno klinikas. Kauno klinikų priėmimo skyriuje gydytojas jam konstatavo kairės ausies trauminę būgnelio perforaciją, išleido gydytis į namus (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 79 – 80).
4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2020 m. birželio 19 d. apie 22.30 val., jis kartu su G. K. ir D. T. atėjo pažaisti krepšinį į (duomenys neskelbtini) stadioną, esantį Prienuose. Buvo gėręs du butelius alaus. Būnant stadione, išgirdo kažką šaukiant necenzūrinius žodžius. Tada pamatė kažkur apie 40 metrų atstumu, šaligatviu einančius asmenis. Kai arti priėjo, pamatė, kad tai berniukas, kuriam galėjo būti nedaugiau kaip 10 metų, dar buvo vaikinas ir dvi merginos. Viena iš merginų buvo romų tautybės. Suprato, kad šie žodžiai buvo skirti jiems, kadangi daugiau tuo metu aplink nieko nebuvo. Prie pat jų nebuvo priėjęs, stovėjo kažkur 20 metrų atstumu. Jis tada merginom pasakė, kad jos prisižiūrėtų tą berniuką, kad jis taip negražiai nekalbėtų. Jis šių asmenų nežino. Mergina romų tautybės su berniuku kažkur dingo, o vaikinas jį pavadino vardu, su juo draugiškai pasikalbėjo ir jis su kita mergina nuėjo. Praėjus kokiai 1 – 2 min., dar jam nespėjus sugrįžti į krepšinio aikštelę, link jo atbėgo L. B. su kitu vaikinu. Vaikiną yra matęs, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. Šis vaikinas jam nieko nesakė ir nedarė. L. ištiesė ranką, lyg norėtų sveikintis ir pradėjo jam priekaištauti, kodėl kabinėjasi jis prie jo sūnėno. Jis sakė L., kad nebuvo prie jo net priėjęs. T. L. jam sudavė ranka smūgį į veidą, labiau į nosį. Smūgis buvo labai stiprus. Nuo smūgio jam stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. L. su vaikinu apsisuko ir nuėjo. Vaikinai, su kuriais jis žaidė krepšinį, nesikišo. Pas juos pagalbos neprašė, o nuėjo pas pažįstamą P. S.. Tuo metu neturėjo telefono ir negalėjo paskambinti greitajai ir policijai. Nuėjo pas P. S., gyvenantį netoliese. T. P. tėtis S. S. jį vežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Prie P. S. namų atsirado ir G. su D. Tada visi važiavo į ligoninę. Važiavo jis, D., G., P. ir S.. Važiuojant prie Prienų pašto pamatė merginą, tą pačią, kuri buvo kartu su romų tautybės mergina, vaiku ir vaikinu prie stadiono. Jis išlipo ir klausė kas čia įvyko. Ką ji sakė neprisimena. Prisimena, kad jau paskui nuvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena L. B.. Iš automobilio išlipo visi. G. su D. nesikišo į konfliktą. Jis su P. ėjo į šio namo, kuriame gyvena L., kiemą. S. liko prie gatvės. Kieme buvo kokie 7 – 8 asmenys, romų tautybės, bet ne visi. Veidų neprisimena ir nepažįsta. Tarp jų buvo ir L.. Ko jie ten ėjo pasakyti negali. Prie jo priėjo vaikinas, kuris sakė, kad yra berniuko tėvas, prie kurio jis kabinėjosi, prie stadiono, tačiau jam jis pasakė, kad prie jo net nebuvo priėjęs. Matė, kažkuriuo tai momentu, kad S. guli ant žemės. Dėl kokios priežasties jis ten gulėjo nežino. Nematė, kad kas būtų S. sudavęs smūgius. Matė, kad L. jau lyg bėgo link jo, suprato, kad vėl gal norėjo suduoti smūgį ir tada pamatė, kaip atvažiuoja policijos pareigūnai ir visi nurimo. Kaip ir kas sužalojo S. jis nematė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 40 – 42).
5. Liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad 2020 m. birželio 19 d., apie 22.30 val., jis kartu su E. L. ir D. T. atėjo žaisti krepšinį į (duomenys neskelbtini) stadioną. Jis buvo blaivas. D. taip pat buvo blaivas, o E. sakė, kad buvo gėręs alaus. Tuo momentu išgirdo, kad kažkas keikiasi. Pažiūrėjęs pamatė, kad kažkur 40 – 50 m atstumu gatve, ėjo lyg dvi merginos ir keli vaikinukai. Jis nesuprato, kad tie keiksmai buvo išsakyti jų atžvilgiu. E. jiems pasakė, kad eina pasiaiškinti pas juos ir jis nuėjo. Jis toliau su D. mėtė į krepšį. Ką ten E. priėjęs prie minėtų asmenų veikė ir ką kalbėjo jis nežiūrėjo ir neklausė. Po kokių 5 min. E. grįžo prie jų ir sakė jiems, kad jis juos paauklėjo. Neužilgo prie jų priėjo du romos tautybės vaikinai, vienas iš jų buvo L., o kito vardo nežino. Vaikinai prie jų atbėgo. Vaikinai priėjo prie E. ir sakė jam, kad jie pykčių nenori ir eina pasišnekėti. E. kartu su vaikinais nuėjo prie (duomenys neskelbtini) sienos. Jiems nuo krepšinio aikštelės tos vietos nesimatė, tačiau jis pasitraukė toliau ir matė, kad E. nugara atsirėmęs į sieną, o priešais jį stovėjo abu vaikinai. Praėjus keletui minučių pamatė, kad romos tautybės vaikinai nubėgo, o prie jų atėjo E., kuris jiems sakė, kad L. sudavė vieną smūgį į veidą ir pataikė į nosį. E. nuėjo pas P. S.. Jie dar kiek su D. pažaidę krepšinį, nuėjo irgi pas P. į namus. Paskui visi iš P. namų, kartu su P. ir jo tėvu S. važiavo P. tėvo automobiliu pas L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie L. namo, išlipo iš automobilio. Į šio namo kiemą nuėjo ir Povilas, o E. jis su D. liko ant šaligatvio. Neužilgo atėjo iš kiemo E, ir P. Paskui juos atėjo romo tautybės vaikinai. S. E., kad į juos pradėjo mėtyti buteliais ir jie iš kiemo išėjo. Atėję prie gatvės, vienas iš romų tautybės vyriškių, kuris jam sakė E., kad yra L. brolis, išlipusiam iš automobilio S. sudavė, kiek prisimena, lyg du smūgius į veidą. Jis negali pasakyti ar nuo suduotų smūgių S. parkrito ant žemės. Paskui paskui iš kažkur atvažiavo policijos pareigūnai. V. S. sudavė smūgius nieko nesakęs. Jam ir S. nieko nesakė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 58 – 59).
6. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad asmens atpažinimo pagal fotonuotrauką metu G. K. parodė nuotrauką, pažymėtą Nr. 2 (A. B.) ir paaiškino, kad šioje nuotraukoje jis šį asmenį atpažįsta ir kad šis asmuo 2020 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini) sudavė du smūgius S. S. į veidą (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 50 – 52).
7. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 13 (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 33 – 35, 36 – 37).
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad S. S. konstatuota kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje, kairės ausies būgnelio trauminiu plyšimu ir galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
9. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka mažiausiai du smūgius į veidą nukentėjusiajam S. S., jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje, kairės ausies būgnelio trauminiu plyšimu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2020 m. birželio 19 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 13, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smogė ranka du kartus nukentėjusiajam S. S. į kairę galvos pusę. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie jo pribėgo jam nepažįstamas vyras, kuris ranka sudavė jam vieną smūgį į galvą, pataikydamas į kairės pusės ausį. Nuo smūgio jis nukrito ant šaligatvio. Atsistojus tas vyras vėl jam sudavė ranka į galvos sritį, taip pat pataikydamas į kairės pusės ausį, nuo smūgio jis vėl nukrito ant šaligatvio. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Tai, kad būtent A. B. sužalojo nukentėjusįjį patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad asmens atpažinimo pagal fotonuotrauką metu G. K. parodė nuotrauką, pažymėtą Nr. 2 (A. B.) ir paaiškino, kad šioje nuotraukoje jis šį asmenį atpažįsta ir kad šis asmuo 2020 m. birželio 19 d. sudavė du smūgius S. S. į veidą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajaim ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. S. konstatuota kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje, kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
10. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, vadinasi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.
11. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. B. dėl S. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamasis A. B. sąmoningai sudavė mažiausiai du smūgius S. S. į kairę galvos pusę. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius ranka), padaryti keli sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (sužalota galvos sritis) ir sužalojimo pobūdį (padaryta kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje bei nustatytas kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir jį sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo sužalojimą, fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad S. S. patirtas fizinis skausmas yra A. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam padaryta kraujosruva kairės ausies kaušelio srityje bei nustatytas kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
12. Teismas konstatuoja, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 99 – 100, 101 – 102). Šuo atveju yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. B. – teistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 83 – 92), du kartus baustas administracine, bedarbis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 111). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai.
15. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti proceso klausimai
16. Kaltinamajam A. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 74 – 76).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Palikti galioti A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį A. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam A. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.