- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 1-1406-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61018-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- J. Z.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z., 2018 m. gruodžio 20 d. apie 19.30 val., namo esančio (duomenys neskelbtini). kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į galvą ir tris smūgius kumščiu į rankas R. M., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo gruodžio mėnesį, dienos nepamena, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte gruodžio 20 d., vakare, ir apie 19.30 val., važiavo į (duomenys neskelbtini)., gatvės nežino, galėjo būti (duomenys neskelbtini), pas R. M., į jo gyvenamąją vietą, dėl motorinio pjūklo. Baigęs darbą nukentėjusysis pasiėmė motorinį pjūklą ir jį nusivežė namo. Važiavo pasikalbėti ir atsiimti pjūklo. Konfliktas dėl motorinio pjūklo atsiėmimo vyko nukentėjusiojo kieme. Susigrūmė, susistumdė. Buvo kontaktas, kumščiu vieną kartą pataikė nukentėjusiajam į veidą, išgąsdino jo šeimą ir dėl to jaučiasi kaltu. Vėliau sudavė 2-3 kartus nukentėjusiajam į rankas. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, susitaikė, susitarė, kad sumokės 500 eurų neturtinės žalos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018-12-20 apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp R. M., ir darbdavio J. Z.. Konfliktas kilo dėl neišmokamos algos ir paimto benzininio pjūklo kaip garanto dėl išmokamos algos. Konflikto metu J. Z. A. M. kumščiu trenkė į kairės pusės smilkinį, dėl ko jis nugriuvo ant žemės bei susižalojo dešinės rankos riešą. Vėliau medikų buvo nustatytas stiprus raiščių patempimas. Atsikėlus toliau vyko žodinis konfliktas, vėl buvo suduoti keli smūgiai į galvos sritį. Smūgių metu R. M. juto fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 1-2).
Protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2018-12-27 į Kėdainių policijos komisariatą kreipėsi R. M., pranešdamas, kad 2018-12-20 apie 19.00 val. jį savo namų kieme adresu (duomenys neskelbtini). sumušė atvykęs darbdavys J. Z.. Jis nurodė, kad darbdavys sudavė kumščiu jam į kairės pusės smilkinį, dėl ko, jis nugriuvo ir pasitempė rankos raiščius (1 tomas, b. l. 12-14).
Nukentėjusiojo R. M. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2018-12-20 apie 19.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jo darbdavys J. Z., su kuriuo namo kieme kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl darbdavio jam nesumokamos algos, dėl ko jis paėmė darbdaviui priklausantį benzininį pjūklą kaip garantą, kad bus išmokėtas atlyginimas. J. Z. atvažiavęs jo reikalavo atiduoti benzininį pjūklą, grasino sumušti. Po to J. Z. jam kumščiu trenkė į kairės pusės smilkinį ir jis nugriuvo ant žemės. Jam atsikėlus toliau žodžiu konfliktavo, vyko susistumdymas, jis vėl gavo kelis smūgius į galvos sritį nuo J. Z. ir vėl pagriuvo. Kuomet vyko susistumdymas, o tiksliau grumtynės, jis taip pat vieną smūgį kumščiu sudavė darbdaviui į galvos sritį, nes gynėsi nuo jo smūgių. Taip pat konflikto metu jo atžvilgiu buvo išsakyti grasinimai, kad nupjaus galvą. (1 tomas, b. l. 17-20, 23-26, 27)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 46/2019 (02) matyti, jog R. M. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis jam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 35).
Byloje buvo gauti medicininiai dokumentai, kuriuose matyti, kad ir traumatologui R. M. nurodė, kad ranka susižalojo konflikto metu. (1 tomas, b. l. 40)
Liudytojos L. K. apklausos protokolais, kur ji parodė, kad 2018-12-20 apie 14.30 val., sugyventinis grįžo namo iš darbo. Apie 15.10 val., sugyventinis paskambino savo darbdaviui J., pavardės nežino, ir paprašė dalies išmokėti algos. Darbdavys pasakė sumokės penktadienį. Po kiek laiko jam paskambino darbdavys ir pasakė, kad nori pasiimti pjūklą iš sugyventinio. Sugyventinis atsakė, kad neduos pjūklo, kol nesumokės algos. Tą pačią dieną, dar sykį skambino darbdavys J. ir reikalavo grąžinti pjūklą bei pradėjo grasinti, kad su tuo pjūklu nupjaus galvą. Ketvirtą kartą darbdavys paskambino maždaug po valandos laiko sugyventiniui R. ir paklaus, ar jis yra namuose, sugyventinis atsakė, kad taip. Po paskutinio paskambinimo, maždaug už 10 minučių, sugyventinis pamatė, kad kieme sustojo mašina. Ji ir sugyventinis išėjo į kiemą. Išėjus į kiemą pamatė, kad mašina stovi prie kelio, o vyriškis įėjo į kiemą. Kaip vėliau suprato, kad tai sugyventinio darbdavys vardu J.. Priėjo vyriškis prie sugyventinio ir liepė jam atiduoti pjūklą. R. jam atsakė, kad sumokėtų algą, ir atiduos pjūklą. Netrukus sugyventiniui vyriškis kumščiu vieną kartą trenkė į kairę veido pusę. Sugyventinis pargriuvo ant žemės. R. atsikėlė nuo žemės, o darbdavys Jaunius vėl norėjo suduoti. Nematė, ar sugyventinis sudavė darbdaviui, tačiau matė, kaip darbdavys ne daugiau 4 kartų kumščiais sudavė sugyventiniui į įvairias kūno vietas. Matė, kad dar pasidarys blogiau, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. (1 tomas, b. l. 44-47, 50-53)
Parodymų patikrinimo metu matyti, kad liudytoja L. K. parodė vietą, kur stovėjo J. Z. automobilis, t. y. automobilis, kuriuo atvyko įtariamasis su dvejais asmenimis, stovėjo prie kelio, o namo kiemas, kuriame ir vyko konfliktas, yra apie 15-20 metrų atstumu nuo kelio, įtariamojo brolis stovėjo apie 5 metrus link kelio nuo konflikto vietos (1 tomas, b. l. 56-62).
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad siekiant gauti būtinus ir esminius duomenis apie įvykio aplinkybes, vadovaujantis 2018-06-19 generalinės prokuratūros raštu Nr. 17.2.-3480, 2019-02-12 dalyvaujant vaikų mamai L. K., buvo atliktas pokalbis su dvejais mažamečiais vaikais U. M., gim. 2005-03-31 ir E. M., gim. 2007-02-10. U. M., nurodė, kad 2018-12-20, valandos nurodyti negalėjo, bet nurodė, kad buvo jau tamsu, kažkas tėčiui paskambino telefonu, ir tėtis ir mama ėjo į namų kiemą, jis irgi pasakė nuėjęs į kiemą ir matė, kaip į kiemą atvažiavo dėdė, kurį jis matė pirmą kartą ir priėjęs kažką kalbėjo su tėčiu apie pjūklą ir tada nurodė, kad matė, kaip dėdė trenkė ranka į veidą tėčiui, ir tėtis pargriuvo. Tai, pasak vaiko, vyko net kelis kartus. Po to pasak U. M., dėdė sakė tėčiui, kad nupjaus galvą pjūklu, todėl mama išvietė policiją. E. M. pasakojo, kad prisimena, kad įvykis vyko prieš pat šventes, nes kitą dieną jam buvo karnavalas mokykloje, jis buvo kambaryje, kai tėtis, mama ir brolis U. išėjo į namo kiemą, kadangi atvažiavo jam nepažįstamas dėdė. Jis nurodė, kad jau buvo tamsu. Jis pasiliko kambaryje, nes buvo su dar mažesniu broliuku N., kuriam dveji metai, tačiau viską stebėjo pro langą ir matė, kaip atėjęs dėdė kažką kalbėjo ir trenkė tėčiui į veidą ranka, ir tėtis pargriuvo, kiek kartų trenkė nenurodė, sakė, kad labai išsigando, ir tada atvažiavo policija. Daugiau vaikai nieko papasakoti negalėjo, tiksliai neprisiminė kiek smūgių buvo suduota tėvui (1 tomas, b. l. 63).
Liudytojo A. Z. apklausos protokolu, kuris patvirtino, kad tikrai važiavo kartu su broliu J. Z. ir draugu D. Š. pas brolio darbuotoją atsiimti pjūklą. Broliui tikrai reikalingas darbui pjūklas, ir brolis, sugalvojęs išmokėti pinigus, negali, juk yra vedama buhalterija, viskas turi būti paskaičiuota. Jis teigė, kad su draugu sėdėjo automobilyje ir nelipo. Jis nurodė nematęs jokių suduotų smūgių. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie kalbėjo su broliu, tačiau tas darbininkas tuo metu pareiškimo nerašė (1 tomas, b. l. 67-70).
Liudytojo D. Š. apklausos protokolu, kuris parodė, kad važiavęs kartu su A. Z., jo teigimu atsiimti pjūklą, bet teigia sėdėjęs automobilyje ir jokių suduotų smūgių nematęs (1 tomas, b. l. 73-76).
Policijos suvestiniu išrašu (1 tomas, b. l. 77-79).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2018-12-20 20.12 val., 20.14 val. ir 20.38 val. pranešėjos skambučių iš telefono numerio 8 631 47402 dėl konflikto (duomenys neskelbtini). skaitmenines garso įrašų kopijas (1 t., b. l. 82-83). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su garso įrašais, kuriuose girdisi, jog pagalbą kviečia moteris, ji susijaudinusi mini, kad prie jos vaikų tėvą muša darbdavys, medikų pagalbos nereikia (1 t., b. l. 84-86).
Liudytojo A. D. apklausos protokolu, kuris parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiuoju patruliu, 2018-12-20 dirbo pajėgose šaukiniu K1881 kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio Vyriausiuoju patruliu A. S.. Jis kartu su minėtu kolega dirbo kaip tik Kėdainių rajone ir 2018-12-20 apie 20.20 val. buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini)kaimą, tikslaus adreso nepasakys, bet vyko pagal pranešimą, kur buvo nurodyta, kad vyksta konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojo. Nuvyko tikslinti aplinkybių, aiškinantis paaiškėjo, kad policijos pareigūnus kvietė asmuo, kurio kieme ir buvo konfliktas, vardo ir pavardės nepamena, bet ten buvo darbuotojo namai, į kuriuos darbdavys neva atvažiavo pasiimti benzininio pjūklo. Darbuotojas aiškino, kad jam atvažiavęs darbdavys trenkė į veidą, o jis trenkė jam atgal. Tačiau akivaizdžiai sužalojimų nebuvo matyti, kraujo žymių taip pat nei ant vieno nei ant kito nepastebėjo, tačiau kieme jau buvo tamsu, todėl galėjo nepastebėti nežymaus sužalojimo. Medikai taip pat nebuvo kviesti, nematė, kad reiktų, o konfliktuojantys asmenys irgi jų nekvietė. Jie vienas kitam priekaištavo, darbuotojas aiškino, kad pjūklo neatiduos, kol nebus sumokėta alga, darbdavys sakė, kad jam pjūklas reikalingas darbui. Pats dar gražiai paaiškino tam darbdaviui, kad gal nors kiek sumokėtų tam darbuotojui, juk šventės artėja, tačiau jis aiškino, kad jam reikia viską paskaičiuoti ir taip dalinti pinigų jis negalintis. Pastebėjo, kad automobilis, kuriuo, kaip supranta, atvažiavo darbdavys, stovėjo prie įvažiavimo į kiemą, jame matė, kad sėdėjo dar asmuo, vienas tai tikrai, tada dar paklausė to darbuotojo, ar jis turi automobilyje sėdinčiam asmeniui pretenzijų, jis atsakė, kad ne, todėl net ir nėjo prie automobilio, nes visas konfliktas vyko kieme. Darbdavys ir darbuotojas tuo metu, kai jie atvyko, gana ramiai kalbėjo, tikrai vienas prieš kitą nesmurtavo. Pats tikrai negali pasakyti, kas pradėjo konfliktą, nes nežino, ten buvusi moteris, kaip suprato, darbuotojo sugyventinė, jos nei vardo nei pavardės nežino, sakė, jog atvažiavo darbdavys atsiimti pjūklo ir trenkė jos vyrui. Paklausė, ar jie vienas kitam turi pretenzijų, ar rašys pareiškimą, bet jie atsakė, kad ne, susitars patys, taip pat paaiškino, kad jeigu turės dar pretenzijų, galės kreiptis į Kėdainių r. PK. Taigi tuo konfliktas ir pasibaigė, darbdavys išvažiavo. Pjūklas buvo paliktas darbuotojui, nes toks, kaip supranta, buvo jų susitarimas, kad kai bus sumokėti pinigai, bus atiduotas pjūklas. Tikrai darbdavys pripažino, jog pjūklą buvo davęs darbuotojui neštis jį namo, nes su juo pastarasis dirbo miške (1 tomas, b. l. 89-92).
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Paprastai darbo vieta yra Kaune, tačiau tenka patruliuoti ir Kėdainiuose, kadangi tai yra Kauno apskritis. 2018-12-20 kartu su kolega A. D. dirbo Kėdainių rajone ir atsimena, kad vakare tiksliai valandos nepamena, bet buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini)., gatvės tikrai gerai nepamena, bet žino, kad buvo nurodyta vykimo priežastis konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojo. Kiek pamena buvo nurodyta, kad atvykęs smurtauja vyro darbdavys, bent taip nurodė pranešėja. Kai jis su kolega nuvyko, jau konflikto nebebuvo. Kieme pasitiko nukentėjęs, pranešėja ir dar keli vaikai buvo kieme, jis pasakė moteriai, kad jį nuvestų vaikus į namus, nes akivaizdžiai matėsi, kad jie nepilnamečiai. Prie įvažiavimo į kiemą stovėjo automobilis "Audi" juodos spalvos, valstybinio numerio nepamena, bet pastebėjo, kad automobilyje sėdi ne vienas asmuo, kiek jų buvo nepamena. Prie automobilio išlipo vienas vyriškis, ir jis bendravo su kolega A. D., o pats nuėjo prie kieme pasitinkančių asmenų, tai buvo vyras ir moteris, vyras nurodė, kad darbdavys jam nemoka atlyginimo, dėl to jis neatiduoda pjūklo, nurodė, kad jam darbdavys sudavė į galvą kumščiu, tada jam pašvietė žibintuvėliu ir tikrai buvo matyti kaktoje virš kairio antakio gumbas, bet jis ramiai aiškino, kad niekis, ir tada prie jų priėjo kolega su darbdaviu, kuris aiškino, kad nori atsiimti pjūklą. Tas vadinamas darbuotojas sakė, kad artėja šventės, jam reikia pinigų vaikams dovanoms, tačiau darbdavys, kiek girdėjo, apie pinigus net nieko nesakė, tik primygtinai reikalavo atiduoti pjūklą. Tada pats dar sakė, gal tikrai žmogiškumo reikia, juk reikia žmonėms gyventi, tačiau darbdavys nekreipė dėmesio. Tačiau pokalbis jau prie jų vyko ramiai, darbuotojas apskritai kalbėjo ramiu tonu. Jo paklausė, ar jis dėl darbdavio veiksmų rašys pareiškimą, tačiau jis pasakė, kad nerašys, gal taip išsispręs jo problemos, tačiau jam paaiškino, kad jis turi teisę apsigalvojęs kreiptis į Kėdainių r. PK ir ten parašyti pareiškimą. Taip pat Artūras aiškino darbdaviui, kad jis irgi taip negalintis elgtis, jeigu pats davė tą pjūklą. Taigi darbdavys irgi nusileido ir išvažiavo, jie dar pakalbėjo su tuo minėtu darbuotoju ir su jo žmona, ir irgi išvažiavo. Pats tikrai pačių smūgių sudavimo nematė, jiems atvykus konfliktas jau buvo nurimęs, tačiau gumbą pas minėtą darbuotoją kaktoje tikrai matė. Kolega galėjo jo nepastebėti, nes buvo tamsu, o jis bendravo su darbdaviu tuo metu, kai pašvietė žibintuvėliu minėtam darbuotojui (1 tomas, b. l. 95-98).
Akistatos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo R. M. ir įtariamojo J. Z., tačiau kiekvienas jų liko prie savo parodymų (1 tomas, b. l. 103-107).
Akistatos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta akistata tarp liudytojos L. K. ir įtariamojo J. Z., tačiau kiekvienas jų liko prie savo parodymų (1 tomas, b. l. 112-114).
2019-04-15 susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (2 tomas, b. l. 6).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jo nesieja jokie giminystės ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiam suprato, jog jo veikos padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusio sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), neteistas (1 t. b. l. 146), administracine tvarka baustas, dirba (1 t., b. l. 149-154, 155), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1 t., b. l. 158). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis atleido kaltinamajam, atlygino padarytą žalą, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui (BK 38 straipsnio 2 dalis), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Šioje byloje nukentėjusysis R. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 29). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį sumažino iki 500 eurų neturtinės žalos.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nekentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje gautas nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis žalą atlygins 2019-04-15 d., teisme buvo gautas pranešimas, jog žala nukentėjusiajam atlyginta (2 tomas, b. l. 7), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, kadangi žala atlyginta.
Dėl kitų procesinių klausimų
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (1 tomas, b. l. 137-138)
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. (1 tomas, b. l. 83)
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
J. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nutraukti, nes žala atlyginta.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš J. Z. proceso (pašto) išlaidų – 3,72 Eur (trys eurus 72 centus) valstybės naudai.
Išaiškinti J. Z.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.