Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas V. D. prašymas atnaujinti skundo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-09-29 nutarimu V. D. buvo nubaustas pagal ANK 357¹ str. 150 Eur bauda.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-11-06 gautas V. D. skundas dėl 2017-09-29 nutarimo ir prašymas atnaujinti terminą skundui pateikti. Skundas paduotas (išsiųstas paštu) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2017-10-25. Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti motyvuojamas tuo, kad nutarimą V. D. gavo tik 2017-10-17 ir jam beliko tik 2 dienos pateikti skundą laiku, o tai, atsižvelgiant, kad įstatymo leidėjas numato 20 dienų terminą skundui paduoti, negali būti laikoma protingu ir pakankamu terminu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-11-10 nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, be kita ko, motyvavo, kad V. D. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijoje 2017-09-29 buvo žinoma, tačiau šiame procese jis nedalyvavo, be to, sprendžiant iš to, kad nutarimą jis gavo tik 2017-10-17, jis visiškai nesidomėjo, kaip išnagrinėta jo administracinio nusižengimo byla. Teismas pažymėjo ir tai, kad palyginus V. D. skundo teismui turinį su jo 2017-09-28 Institucijai pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, akivaizdu, kad šių dokumentų turinys yra iš esmės identiškas, o tai teismui leido daryti išvadą, kad V. D. turėjo pakakti 2 dienų surašyti skundą minėtų rašytinių paaiškinimų pagrindu, juolab kad abu dokumentus pasirašė pats V. D. kaip šių dokumentų autorius. Dėl šių priežasčių teismas nustatė, jog įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti yra pasibaigęs ir pareiškėjo nurodytos skundo termino praleidimo priežastys nepripažintinos objektyviomis, svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, todėl skundo padavimo terminą atsisakė atnaujinti.

V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutartį ir atnaujinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-09-29 nutarimo apskundimo terminą. Nurodo, kad nors ANK nuostatos numato atskirus 2017-11-10 nutarties dalies apskundimo terminus ir tvarką, tačiau šiuo atveju jis, nepraleisdamas nė vieno termino, teikia apeliacinį skundą, kuriuo ginčija abi 2017-11-10 nutarties dalis, tai yra tiek dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą, tiek dėl atsisakymo priimti skundą, nes šie klausimai yra neatsiejamai susiję. Atnaujinus skundo padavimo terminą, atsiranda pagrindas panaikinti ir nutarties dalį dėl atsisakymo priimti skundą, ir atvirkščiai, apeliaciniam teismui neatnaujinus skundo padavimo termino, 2017-11-10 nutarties dalis dėl atsisakymo priimti skundą laikytina pagrįsta. Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakymo teisiniai motyvai nėra pakankami konstatuoti, kad apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, nes mažiau nei dviejų dienų skundo padavimo terminas nėra pakankamas asmeniui realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, ir toks formalus atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą prieštarauja piliečių teisminės gynybos principui, todėl teismo nutarties dalis dėl termino skundui paduoti neatnaujinimo naikintina ir skundo padavimo terminas atnaujintinas apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Vis dėlto įstatymo leidėjas yra numatęs praleisto termino atnaujinimo galimybę, jeigu toks terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis. ANK nėra išvardytas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis, – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindė iš esmės dviem argumentais, tai yra tuo, jog apeliantas nesidomėjo administracinio nusižengimo byla žinodamas, kad nutarimas turi būti priimtas 2017-09-29 ir tuo, kad 2 dienų skundo padavimo terminas buvo pakankamas apeliantui pateikti tokio paties turinio apeliacinį skundą, koks yra pateiktas teismui. Mano, jog su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti negalima. Pirmiausia pažymi, jog apeliantas buvo pakankamai aktyvus administracinio nusižengimo byloje. Tai yra net ir nesant tokios pareigos, domėjosi administracinio nusižengimo bylos eiga, teikė rašytinius paaiškinimus. Apeliantas 2017-09-28, tai yra likus vienai dienai iki administracinės bylos nagrinėjimo, buvo nuvykęs į Instituciją ir pateikė rašytinius paaiškinimus. Pateikus rašytinius paaiškinimus, jis buvo informuotas, kad jo dalyvavimas nėra būtinas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas jam nedalyvaujant, nes jo dalyvavimas esmės nepakeis ir priimtas nutarimas bus išsiųstas jam paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi apeliantas yra pakankamai užimtas žmogus, jis 2017-09-29 nagrinėjant administracinę bylą nedalyvavo, tikėdamasis, kad jam nutarimas bus išsiųstas paštu ir jis turės pakankamai laiko, nesutikdamas su nutarimu, jį apskųsti. Be to, apeliantas domėjosi nutarimo priėmimu ir jam buvo paaiškinta, kad nutarimu jis buvo nubaustas ir nutarimas yra išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu ir jis turi nutarimą gauti. Mano, jog žinant, kad nutarimas yra išsiųstas, papildomas domėjimasis bylos eiga nebuvo būtinas ir pasekmės būtų buvusios tos pačios. Nors korespondencija su nutarimu Palangos pašte buvo gauta 2017-10-02, tačiau apeliantas pranešimą, kad Palangos pašte yra jam adresuota korespondencija, gavo tik 2017-10-17 ir nedelsiant tą pačią dieną pašto siuntą atsiėmė. Atsiėmęs iš pašto nutarimą, jis skundą pateikė per 6 kalendorines dienas (iš kurių 2 dienos buvo ne darbo), todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nebuvo aktyvus ir nesidomėjo bylos eiga, yra nepagrįsta.

Pabrėžia, jog negalima sutikti ir su teismo išvadomis, kad 2 dienų terminas skundui paduoti buvo pakankamas ir kad apeliantas, būdamas aktyvus, turėjo galimybę pateikti skundą, nepraleisdamas skundo padavimo termino. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad nustatytas apskundimo terminas asmeniui, siekiančiam ginti savo teises aukštesnės instancijos teisme, yra 20 dienų, įstatymų leidėjas sprendė, jog per šį terminą asmuo tiek pats, tiek per savo atstovus ar teisininkus gali įgyvendinti šią procesinę teisę, todėl tik toks terminas laikytinas pakankamu asmeniui įvertinti skundžiamos nutarties motyvus bei paruošti pačiam ar pavesti atstovui pateikti apeliacinį skundą teismui. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas nutartį gavo 2017-10-17, o skundą, nepraleisdamas termino, privalėjo pateikti vėliausiai 2017-10-19. Per dvi dienas apeliantas turėjo susipažinti su nutarties motyvais, įvertinti nutarties pagrįstumą, pasikonsultuoti su teisininkais dėl teisinės perspektyvos teikiant skundą, tinkamai paruošti skundą ir jį išsiųsti teismui. Apeliantas yra dirbantis asmuo, dvi dienos, per kurias apeliantas turėjo galimybę pateikti skundą laiku, buvo darbo dienos, todėl teigia, jog objektyviai atlikti visų pirmiau nurodytų veiksmų, kurie yra būtini norint pateikti skundą pirmosios instancijos teismui, apeliantas galimybės neturėjo. Nors pirmosios instancijos teismas ir akcentuoja, kad apelianto pateiktas skundas iš esmės yra identiškas jo 2017-09-28 Institucijai pateiktiems paaiškinimams, tačiau tai dar nereiškia, jog apeliantui tik reikėjo pakeisti adresatą ir pasirašyti. Šiuo atveju apeliantas kreipėsi į teisininkus, konsultavosi dėl perspektyvos teikiant apeliacinį skundą, papildomai reikėjo išanalizuoti turimus dokumentus, kurie pagrindžia 2017-09-29 Institucijos nutarimo nepagrįstumą, o tam objektyviai reikėjo daugiau laiko nei dvi dienos. Skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas panašiais motyvais, kuriais apeliantas prašė netaikyti jam administracinės atsakomybės, vien dėl to, jog išsamiau parengti skundo apeliantas laiko neturėjo, nes siekė pateikti skundą kuo greičiau net ir pasibaigus skundo padavimo terminui.

Pažymi, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią įgyvendinti šį principą. Mano, jog pirmiau nurodyti teisiniai argumentai patvirtina, kad pagrindas atnaujinti apeliantui skundo dėl 2017-09-29 Institucijos nutarimo panaikinimo padavimo terminą buvo, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra nepagrįsta. Nurodo, jog vadovaujantis ANK 646 str. 4 d., atnaujinti skundo padavimo terminą turi teisę ir apeliacinis teismas, todėl tenkinus apeliacinį skundą, apeliantui skundo padavimo terminas atnaujintinas. Be to, atnaujinus skundo padavimo terminą, naikintina ir 2017-11-10 nutarties dalis dėl atsisakymo priimti skundą, nes apelianto skundas buvo nepriimtas tik dėl to, jog buvo pateiktas praleidus skundo padavimo terminą. Skundo formos ir turinio trūkumų nebuvo nustatyta, todėl konstatuotina, jog ANK 626 str. nustatytų skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje atsisakymo priimti pagrindų nenustatyta ir apelianto skundas dėl 2017-09-29 Institucijos nutarimo priimtinas bei perduotinas nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš V. D. administracinio nusižengimo bylos duomenų, apylinkės teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Institucijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 357¹ str., konstatavęs, kad V. D. skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo atnaujinti šio skundo padavimo terminą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs V. D. atskirąjį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai taikė ANK nuostatas ir pagrįstai atsisakė atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir keisti jį pareiškėjo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka reglamentuojami ANK 623 str. Šiame straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Kaip matyti, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Apygardos teismo vertinimu, tiek pateiktame prašyme atnaujinti Institucijos nutarimo apskundimo terminą, tiek atskirajame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui V. D. laiku, t. y. per 20 dienų nuo ginčijamo Institucijos 2017-09-29 nutarimo išsiuntimo jam dienos, pateikti skundą apylinkės teismui. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas 2017-09-29 ir iškart buvo išsiųstas pažeidėjui (b. l. 5). Taigi 20 dienų terminas skundui paduoti baigėsi 2017-10-19. Tačiau skundą dėl šio nutarimo V. D. pateikė tik 2017-10-25, t. y. praleidęs 6 dienomis nutarime nurodytą 20 dienų apskundimo terminą. Nors V. D. nurodo, kad pranešimą apie jam atsiųstą korespondenciją Palangos pašte jis gavo tik 2017-10-17, t. y. dieną, kai jis atvyko į paštą ir atsiėmė pašto siuntą, tokius pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančio Lietuvos pašto siuntų paieškos išrašo matyti, jog siunta Palangos pašte gauta 2017-09-30, 2017-10-02 siuntos įteikti nepavyko, todėl tą pačią dieną siunta palikta pašte ir 2017-10-02 išsiųstas siuntos gavimo pranešimas V. D. (b. l. 5). Taigi, objektyviais duomenimis nustatyta, jog nuo siuntos gavimo pranešimo išsiuntimo V. D. iki jo atvykimo į paštą atsiimti siuntos praėjo dvi savaitės. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog V. D. pranešimą gavo anksčiau, o ne 2017-10-17, kaip nurodoma jo atskirajame skunde.

Pastebėtina, jog V. D. buvo informuotas ir jam buvo žinoma, kad jo administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2017-09-29, ir šią dieną Institucijoje bus priimtas sprendimas dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Todėl jis turėjo pareigą aktyviai domėtis priimamu sprendimu, tačiau to darė ir atvyko į paštą atsiimti siuntos, likus vos dviem dienoms iki Institucijos priimto nutarimo apskundimo termino pabaigos. Apygardos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju tai, kad V. D. nepadavė skundo per įstatymo nustatytą terminą, nulėmė jo paties nepakankamai apdairus ir rūpestingas elgesys. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, net ir esant nepakankamai rūpestingam ir apdairiam pažeidėjo elgesiui, jis 2017-10-17 gavo nutarimą, todėl turėjo dar dvi darbo dienas paduoti skundą dėl šio nutarimo apylinkės teismui, tačiau to nepadarė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad palyginus V. D. skundo teismui turinį su jo 2017-09-28 Institucijai pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, matyti, jog šių dokumentų turinys yra iš esmės identiškas, todėl akivaizdu, jog jei pažeidėjas būtų pakankamai sąžiningas, apdairus ir rūpestingas, dvi darbo dienos būtų pakankamas laiko tarpas tokio pobūdžio skundui surašyti. Nors pažeidėjas skunde nurodo, kad įstatymo leidėjas numatė 20 dienų terminą, per kurį asmuo tiek pats, tiek per savo atstovus ar teisininkus gali įgyvendinti šią procesinę teisę, todėl tik toks terminas laikytinas pakankamu asmeniui įvertinti skundžiamos nutarties motyvus bei paruošti pačiam ar pavesti atstovui pateikti apeliacinį skundą teismui, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ANK 623 str. įtvirtinto termino vertinimu. Šiame straipsnyje nurodyta, kad 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo arba nuo jos (jo) išdavimo dienos. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas, termino skaičiavimo pradžią siedamas su nutarimo kopijos išsiuntimo data, o ne su paštu išsiųstos nutarimo kopijos įteikimo pažeidėjui data, atsižvelgianti į tai, jog pašto korespondencija išsiuntimo dieną gavėjui nepristatoma, skirtingai, nei nurodoma atskirajame skunde, nenumatė, jog asmuo visais atvejais turi 20 dienų susipažinti su nutarimu ir jį apskųsti. Kaip jau minėta, asmuo pats turi būti aktyvus ir rūpestingas ir dėti pakankamas pastangas gauti dėl jo priimtą nutarimą, o jį gavęs – apskųsti jį laikantis įstatyme numatytų terminų. Šiuo atveju V. D., gavęs nutarimą (kuriame išaiškinta apskundimo tvarka ir terminai), turėjo dar dvi dienas jį apskųsti, tačiau per šį laiką jis skundo taip pat nepateikė, skundą pateikė tik 2017-10-25, t. y. 6 dienomis praleidęs nutarime nurodytą 20 dienų apskundimo terminą. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad V. D. prireikė laiko pasikonsultuoti su teisininkais ir per 2 dienas jis nespėjo to padaryti, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas prie atskirojo skundo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šiuos jo deklaratyvius teiginius. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti procesinę teisę apskųsti dėl jo priimtą nutarimą, tačiau to nepadarė. Aplinkybių, kurios būtų objektyviai sukliudžiusios V. D. pasinaudoti nutarimo apskundimo teise, byloje nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad, siekdamas realizuoti apskundimo teisę, pareiškėjas V. D. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų ir įrodymų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikta. Darytina išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties pareiškėjo subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atnaujinus skundo padavimo terminą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš teisinės sistemos stabilumą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino V. D. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo paduoti. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją V. D. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir V. D. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.