- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- I-110-289/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. U. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr.86-TE-465, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos skunde (b.l.2-6) nurodoma, kad skundžiamu aktu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nusprendė skirti tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą) komisarei inspektorei A. U., g. 1976 m. liepos 11 d., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai. Skundžiamas aktas buvo priimtas remiantis 2015-11-13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-1S-67. Išvadoje buvo nustatyta, kad A. U. 2015-09-14 apie 8.38 val. tarnybos metu. būdama darbo vietoje ir dirbdama Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK KPS tyrėja, vykdydama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, buvo neblaivi (nustatytas 0,18 promilės girtumas). A. U. blaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510" Nr. ARDJ-0016, patikros sertifikatas 2015-06-15 Nr. 0172467, asmens blaivumo testas Nr. 1717. Su tikrinimo rezultatu A. U. nesutiko. Išvadoje konstatuojama, kad A. U. savo veiksmais (veikimu) pažeidė: Įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 5 p. ir 6 p.; Etikos kodekso 4.6 p. 4.24 p., 4.28 p., Taisyklių 32.2 p., 32.3 p., 33 p. reikalavimus bei nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 p. įtvirtintų etikos principų ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Blaivumo patikrinimas pradėtas 2015-09-14 d. nuo 8.10 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko R. K. kabinete tikrinant susirinkusius šio skyriaus statutinius pareigūnus. Buvo tikrinama prietaisu „Drager Alcotest 7510" Nr.ARDJ - 0016. Patikrinimą atliko V. S., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas L. B., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas, dalyvaujant R. K., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui. Patikrinimo metu iš viso komisariate patikrinta 30 pareigūnų, 26 nepatikrinti dėl įvairių priežasčių. Tikrinimo metu pareiškėjai A. U., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai (pradedanti darbą operatyvinės grupės pareigūnė) alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,18 ‰ girtumą. Pareiškėja A. U. paaiškino, kad ji tik ką sučiulpė stipraus mėtinio skonio „Tic Tac" dražė žirniuką. Atsižvelgiant į tai, po 17 min. buvo atliktas pakartotinis A. U. blaivumo patikrinimas. Prietaisas parodė 0,00‰. Skundžiamas aktas ir išvada yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: blaivumo patikrinimą atlikęs pareigūnas nesilaikė gamintojo pateikto alkoholio matuoklio naudojimo aprašymo; prietaiso, kuriuo atliktas blaivumo patikrinimas, gamintojas prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodytų tam tikrų medžiagų vartojimo atveju negarantuoja teisingų matavimo rezultatų ir nenustato matavimo rezultatų paklaidos tokiems atvejams; matavimą atlikęs pareigūnas matavimo metu neužtikrino privatumo ir asmens duomenų apsaugos, kas sukliudė pareiškėjai savo iniciatyva išsakyti visas priežastis, galinčias įtakoti matavimo rezultatus; tarnybinio patikrinimo medžiagoje nepateikti duomenys apie alkotesterio registraciją matavimo priemonių registre, o būtent matavimo priemonės tipo techninės ir metrologinės charakteristikos; tarnybinio patikrinimo išvados prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms sąvoką, kas yra neblaivumas; drausminė nuobauda pritaikyta nenustačius tam pagrindo - buvimo darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Blaivumo patikrinimą atliko viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas L. B.. Patikrinimas buvo atliekamas naudojant alkotesterį „Drager Alcotest 7510" Nr. ARDJ-0016, kurio paklaida: (0,01...1,00) ‰ ± 0,017 ‰; (1,01...6,00) ‰, ± 1,7 ‰. Gamintojo „Drager" produkcija prekiaujančios Jungtinės Karalystės bendrovės Alcodigital Limited tinklapyje pateikiama „Drager Alcotest 7510" naudojimo instrukcija anglų kalba (http://www.alcodigital.co.uk/dovvnloads/7510%2520Manual-de-en.pdf). Šioje naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad atliekant matavimus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510" būtina „laikytis laukimo periodo mažiausiai 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Liekamasis alkoholis burnoje gali sutrikdyti matavimą. Matavimą taip pat gali sutrikdyti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), burnos purškalai pagaminti alkoholio pagrindu, vaistai, lašai, o taip pat po raugėjimo ar vėmimo. Šiais atvejais taip pat laikykitės 15 minučių laukimo periodo. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais laukimo periodo pakeisti negali". Alkotesterio atminties duomenys apie 2015-09-14 d. alkotesteriu atliktus patikrinimus patvirtina, kad po 8 val. alkotesteris pirmą kartą buvo panaudotas 8.25 val. Tikrinimą atlikęs pareigūnas nelaukė 15 min laiko, per kurį turėtų išnykti liekamojo alkoholio burnoje poveikis matavimo rezultatams. Be to, matavimą atlikęs pareigūnas prieš matavimą nė vienam kabinete buvusiam pareigūnui nepranešė, kokių konkrečiai medžiagų vartojimas prieš matavimą gali turėti įtakos matavimo rezultatams. Taip pat tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kad matavimą atlikęs L. B. yra apmokytas dirbti alkotesteriu „Drager Alcotest 7510" ir yra susipažinęs su šio prietaiso naudojimo instrukcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 210 patvirtintų Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro nuostatų 11, 12, 12.1, 12.4,12.5 punktuose nustatyta, kad matavimo priemonių registro objektai yra Lietuvos Respublikoje patvirtinti matavimo priemonių tipai. Registre kaupiami ir tvarkomi šie registro objektus apibūdinantys duomenys: matavimo priemonės tipo techninės ir metrologinės charakteristikos (paklaida, tikslumo klasė, vardiniai dydžiai, maitinimas, temperatūra, matmenys, masė ir kiti parametrai); normatyvinių dokumentų, nustatančių reikalavimus matavimo priemonės tipui (standartų, techninių reglamentų, direktyvų, kitų teisės aktų), rekvizitai. Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 13 str. 3 d., matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai (su matavimais, matavimo vienetais, matavimo priemonėmis, matavimo indais ir metodais susijusi metrologijos sritis, kurios veiklą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai ir vykdo kompetentingos institucijos) nepriskirtose veiklos srityse. Tarnybinio patikrinimo išvadoje duomenys apie matavimo priemonės tipą, jo paklaidą, tikslumo klasę, ir kitas metrologines charakteristikas nepateikti. Nesant šių duomenų, matavimo rezultatų naudoti teisiniais tikslais negalima. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad Pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos Įstatymo 15 str. 1 d. 1, 5 ir 6 p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347, su vėlesniais pakeitimais ) 4.6, 4.24 ir 4,28 p. ir Telšių apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų Telšių apskrities VPK viršininko 2014-11-19 įsakymu Nr. 86-V-786, su vėlesniais pakeitimais ) 32.2 p., 32.3 p., ir 33 p. reikalavimus. Šiuose aktuose numatytas draudimas būti darbo metu neblaiviam, tačiau nei viename iš šių teisės norminių aktų nepateikta neblaivumo sąvoka. Ši sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p., kur numatyta, kad neblaivumas (girtumas) - asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Todėl ne bet kokie duomenys, susiję su ore iškvepiamu alkoholiu yra laikomi asmens neblaivumu, o tik tokia situacija, kai 1) asmuo yra fiziologiškai apsvaigęs 2) alkoholio koncentracija viršija nustatytą teisės aktuose. Teisės aktai nustato, kokie subjektai turi teisę nustatyti maksimalią alkoholio koncentraciją kraujyje ir iškvepiamame ore. Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 2 d. numatyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. T.y. įstatymu nustatyta, kad leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją neturi teisės nustatyti policijos generalinis komisaras, policijos komisariato viršininkas ar kiti tam neįgalioti asmenys. Spėjamo pažeidimo padarymo dienai jokie teisės aktai nenustatė leidžiamos maksimalios alkoholio koncentracijos pareigūnams, kuriems taikomas Vidaus tarnybos statutas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikoma bendra teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių" 3 p., kur numatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Išvadą, kad asmuo, kurio iškvepiamame ore alkoholio koncentracija neviršija 0,4 ‰ yra blaivus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, ministro 2006 m. birželio 20 d. Įsakymu Nr. V-505 patvirtintų „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų" 1, 11.3., 11.4., 11.4.1., 11.4.2., 11.4.4. punktai. Minėtame teisės akte numatyta, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Skiltyje „Išvada" nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); kita išvada, jei įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta kitaip. T.y. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje numatyta, kad neblaivumas konstatuojamas tais atvejais, kai galima nurodyti neblaivumo laipsnį, iš kurių mažiausias yra lengvas, kai alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Atkreiptinas dėmesys, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje yra atskirtas asmens neblaivumas kvalifikuojamas skirtingai nuo alkoholinių gėrimų vartojimo fakto, kai asmuo išlieka blaivus. Tvirtindamas tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad pareigūnas, kurio iškvepiamame ore nustatyta 0,18 ‰ alkoholio yra neblaivus, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių" 3 p.; Sveikatos apsaugos, ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų" 1, 11.3., 11.4., 11.4.1., 11.4.2., 11.4.4. punktus; „Alkoholio kontrolės įstatymo" 26 str. 2 d.; „Metrologijos įstatymo" 13 str. 1 d. Remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis, darytina išvada, kad net jei būtų nustatyta, kad pareiškėjos iškvepiamame ore nustatyta 0,18 %o alkoholio koncentracija, pareiškėjos elgesys jokių teisės normų nepažeidžia, nes kompetentingų institucijų priimtuose teisės aktuose tokio elgesio draudimas nenustatytas. Pareiškėja darbo vietoje alkoholinių gėrimų nevartojo, psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiavo - tokių duomenų nėra, atsakovas jų net neįrodinėja, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje ir nurodo šiuos veiksmus draudžiančias teisės normas kaip pareiškėjos padarytų pažeidimų teisinę kvalifikaciją. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog pareiškėja nuo pirmojo patikrinimo momento nuosekliai laikėsi savo pozicijos - su alkoholio kiekio matuoklio rezultatu nesutiko (nustačius 0,18 ‰), tokius rodmenis aiškino vienodai tiek žodžiu patikrinimo metu, tiek raštu tarnybiniame pranešime, jokie fiziologiniai neblaivumo požymiai, numatyti Sveikatos apsaugos, ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje „Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje" Pareiškėjai nustatyti nebuvo, t.y. atsakovas ne tik jų nenustatinėjo, bet netgi priešingai, iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateiktų tiek tikrintojų, tiek kitų tikrinamųjų tarnybinių pranešimų matyti, kad jokių pareiškėjos neblaivumo požymių nebuvo. Pareiškėja 18 min. laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo patikrinimų alkoholio kiekio matuokliu iš darbo vietos pasišalinusi nebuvo, ką gali patvirtinti kiti Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai. Pareiškėjai dėl sveikatos būklės nebuvo jokių kliūčių vykdyti tarnybines pareigas, ką patvirtino pats atsakovas, leisdamas pareiškėjai toliau vykdyti savo funkcijas. Tokiu būdu Pareiškėja jokių teisės normų nepažeidė ir todėl nepadarė teisės pažeidimo, numatyto Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.
Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog pagal įsakymą jai turėjo būti pasiūlyta nuvykti į gydymo įstaigą. Turbūt viršininkai pamatė, kad ji blaivi ir leido išeiti. Po kurio laiko dar kartą pakartojo mėginį. Pareiškėjos žodžiu paklausė, kodėl toks rezultatas. Prieš patikrinimą vartojo vieną ar du žirnelius „Tik tak“. Nebuvo vartojusi nei maisto, nei alkoholio. Visi buvo nustebę dėl rezultatų. Nuo darbo tą dieną niekas pareiškėjos nenušalino. Kolegos neabejojo, kad ji blaivi. Po patikrinimo visi nuėjo atsigerti kavos, po to pareiškėjai paskambino, paprašė vėl ateiti pasitikrinti. Pareigūnai atvykę nepaklausė ar pareigūnai negėrę, nevalgę. Ateidama į viršininko kabinetą arba atėjusi turėjo mėtinį žirnelį „Tik tak“ burnoje. Nustebo, kad jo sudėtyje yra vyno acto. Nurodė, kad vartoja citrinų sulčių 7 val. ir tai daro jau du metai.
Pareiškėjos atstovas advokatas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas pripažino, kad laiko teisingais Valstybinės medicinos tarnybos specialistų išvadas apie alkoholio kiekio mažėjimą. Žinant alkoholio kiekį kraujyje galima apskaičiuoti iškvėpiamo alkoholio kiekį. Pareiškėjai nepalankiais rezultatais neturėtų būti vadovaujamasi. Alkotesterio gamintojas negarantuoja šimto procentų tikslumo. Nurodė, kad pamatuoti 26 asmenis per 28 minutes neįmanoma. Tai rodo, kad matuojantis asmuo neišlaikė instrukcijoje nurodytų laikotarpių. Prašo tenkinti skundą, panaikinti skundžiamą aktą.
Atsakovo Telšių apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad A. U. 2015-09-14 d. apie 08.38 val. tarnybos metu, būdama darbo vietoje ir dirbdama Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, vykdydama jai pavestus uždavinius ir funkcijas buvo neblaivi (nustatytas 0,18 promilės girtumas). A. U. girtumas nustatytas alkoholio tikrintuvu „Drager Alcotest 7510" Nr. ARDJ - 0016, patikros sertifikatas 2015-06-15 d. Nr. 0172467, asmens blaivumo testas Nr. 1717. Nors su pastaruoju A. U. nesutiko, tačiau pasirašė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teigtina, kad A. U. savo veiksmais pažeidė: Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 5 p. ir 6 p.; Etikos kodekso 4.6 p. 4.24 p., 4.28 p., Vidaus tvarkos taisyklių 32.2 p., 32.3 p., 33 p. reikalavimus bei nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 p. įtvirtintų etikos principų ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. A. U. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai, bei jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti. Dėl jos veikos kilo padarinių (neblaivaus pareigūno buvimas tarnybos metu daro didelę žalą Lietuvos policijos pareigūno reputacijai). Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo vidaus tarnyboje faktas. Toks valstybės tarnybos teisinių santykių reglamentavimas, t. y. šių teisinių santykių nereglamentavimas, leidžia taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, įgalinančias taikyti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011, neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto nurodytų klausimų sprendimui gali būti automatiškai taikomi kitų sričių teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 3, 4 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pavirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems viešosios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina, nustatinėjant darbuotojo apsvaigimo būseną. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos (1.2 p. nurodyta, kad darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Vidaus tarnybos statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą - atleidimą iš pareigų). Telšių apsk. VPK nuomone, policijos pareigūnui, atsižvelgiant į jo statusą ir padėtį visuomenėje, į visuomenės lūkesčius, į tarnybos pobūdį bei tarnybos metu jam patikėtas priemones (specialiosios priemonės, tarnybinis ginklas), taikomi aukštesni reikalavimai nei transporto priemonių vairuotojams, kurių organizmo terpėse įstatymais leidžiama iki 0,4 promilės alkoholio koncentracija, o atskirais atvejais tik iki 0,2 promilės (LR ATPK 126 straipsnio 2, 3 dalys). Tokio pareigūno biologinėse terpėse (iškvėptame ore, šlapime ar kraujyje) negali būti apskritai jokios alkoholio koncentracijos, o bet koks jo kiekis, sudarantis pagrindą abejoti pareigūno, atliekančio tarnybines pareigas, blaivumu, nesuderinamas su vidaus tarnyba ir todėl negalimas. LVAT yra pažymėjęs, kad nustatant statutinio pareigūno neblaivumą tarnyboje, nėra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau -ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) 3 punkte numatyta asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimalia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu (žr. LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A492-1830/2013). Atsižvelgus į tai, teigtina, kad sertifikuota alkoholio matavimo priemone nustatytas A. U. 0.18 promilės apsvaigimas, nors ir yra mažesnis nei vairavimo metu minėtose taisyklėse leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija, patvirtina jos neblaivumą. Be to, nors įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti pažeidimą. Tvarkos aprašo 19.1 p. numatyta, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, (žr. LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013). Pažymėtina, kad nuo 1997 metų būdama policijos pareigūne A. U. turėjo gerai žinoti, kad alkoholio turinčių preparatų vartojimas yra reikšmingas, atliekant alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimą, tačiau apie tokių preparatų vartojimą nepranešė nei prieš atliekant tokį matavimą, nei po matavimo rezultatų, kuriais užfiksuotas jos neblaivumas. Apie tai, kad iki atliekant blaivumo testą vartojo alkoholio turinčių preparatų (citrinų sulčių), A. U. pirmą kartą nurodė tik savo 2015 m. spalio 1 d. paaiškinime; ji mano, kad prietaiso rodmenis (0,18 promilių) įtakojo ryte išgertos citrinų sultys bei prieš patikrinimą suvartotas mėtinis „Tic Tac" žirnelis, kurio sudėtyje be kitų medžiagų yra ir vyno acto. Tačiau šiuos jos teiginius paneigia blaivumo patikrinimą atlikusių pareigūnų atliktas eksperimentas, kai suvartojus „Tic Tac" saldainių ir atlikus matavimą tuo pačiu prietaisu, gautas rezultatas 0.00 promilių. Taip pat, kad saldainio „Tie Tac" sudėtyje alkoholio nebūna patvirtino ir vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P.. Be to A. U. 2015-09-18 tarnybiniame pranešime, nieko neužsimena nei apie saldainio „Tic Tac" vartojimą prieš tikrinimą, nei apie išgertas citrinos sultys, tik nurodo, kad nei iš vakaro, nei patikrinimo dieną alkoholio nevaliojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde nurodo, kad „matavimą atlikęs pareigūnas matavimo metu neužtikrino privatumo ir asmens duomenų apsaugos, kas sukliudė pareiškėjai savo iniciatyva išsakyti savo nuomonę dėl priežasčių, galinčių įtakoti matavimo rezultatus. Šiuo atveju turi reikšmę tai, kad pagal gamintojo parengtą naudojimo instrukciją įtaką matavimo rezultatams gali turėti asmens sveikatos būklė (rūgimo procesai skrandyje, pavartoti vaistai ir pan.). Tačiau, kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjai nebuvo uždrausta teikti paaiškinimų ar įrodymų. Niekas tyrėjai netrukdė po blaivumo patikrinimo kreiptis į tiesioginį vadovą ir paaiškinti galimas neblaivumą sukėlusias priežastis. Daugiau jokių įrodymų savo 2015 m. spalio 1 d. paaiškinimo teiginiams pagrįsti, A. U. nepateikė. Todėl jos teiginiai, kad prietaisu užfiksuotiems (0,18 promilių) parodymams įtakos turėjo suvalgytas mėtinis saldainis „Tic Tac" ir išgertos citrinų sultys, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti tarnybinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2013-12-31 yra išlaikiusi Alkoholio kiekio matavimo prietaisų naudojimo įskaitą (protokolas Nr. 86-51-IL-1067), todėl jai yra žinoma, kaip turi būti elgiamasi su prietaisu atliekant matavimus. Todėl jei tikrinantis pareigūnas ir neperspėjo dėl vartotų skysčių ar kitų priemonių, kurie gali įtakoti parodymus, pati pareiškėja tai galėjo užtikrinti perspėdama ir prašydama palaukti 15 minučių, tačiau to neatliko. Pareiškėja teigia, kad nustačius (0,18 promilių) neblaivumą ir su juo nesutikus niekas jos nesiuntė į medicinos įstaigą blaivumui nusistatyti. Tačiau atlikus pakartotinį patikrinimą ir nustačius 0,00 promilių blaivumą nebebuvo pagrindo pareiškėjos siųsti į medicinos įstaigą. Kaip matyti, pareiškėja nurodo savo paaiškinime kad nei iš vakaro, nei ryte nevartojo alkoholinių gėrimų, t. y. būdama įsitikinusi, jog yra blaivi, žinodama, kad alkoholio matavimo prietaisu yra nustatytas jo neblaivumas, nepareikalavo, kad jai būtų atlikta medicininė apžiūra, o ir pati savanoriškai nesikreipė į gydymo įstaigą išsitirti savo blaivumą. Pareiškėja sąmoningai nesinaudojo Tvarkos aprašo 19.1 p. jai suteiktomis teisėmis teikti atsakovui informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Pažymėtina, kad alkoholio kiekio iškvėptame ore „Drager Alcotest 7510" naudojimo instrukcijoje Reikalavimai tikrinamam asmeniui nurodyta: „Visais šiais atvejais 15 minučių laikotarpis taip pat turi būti išlauktas. Burnos skalavimas vandeniu, nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko! Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, jeigu ši funkcija yra aktyvuota. Jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. „Dėmesio: Lietuvos rinkai tiekiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu.“ Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Taigi buvimo tarnybos metu neblaiviam faktas gali būti įrodinėjamas visais faktiniais duomenimis. Pareigūno neblaivumas tarnyboje gali būti patvirtintas ne vien medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (žr. LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutarti administracinėje byloje Nr. A62-228/2011). Neblaivumo patikrinimas medicinos įstaigoje yra tik vienas iš įrodymų fiksavimo būdų, kuriuo darbdavys gali pasinaudoti, siekdamas patvirtinti darbuotojo neblaivumo faktą. LVAT yra suformavęs praktiką, kad bylose, susijusiose su neblaivumo fakto įrodinėjimu, esant galiojančiam alkoholio matuoklio patikros sertifikatui, pripažįstama, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (žr. LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1051/2010). Pažymėtina, kad alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklis „Alcotest 7510" yra įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą Nr. 2-2383:2011 bei tipo patvirtinimo (pažymėjimo) galiojimo laikas nurodytas iki 2021-08-16 d. Duomenys paimti iš Valstybinės metrologijos tarnybos Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro, kurie yra viešai prieinami. Alkoholio prietaiso „Drager Alcotest 7510" Nr. ARDJ - 0016, patikros sertifikatas 2015-06-15 Nr. 0172467, galioja iki 2015-12-14 d. Patikrinimą atlikęs pareigūnas L. B. 2013-12-30 d. išlaikė įskaitą dėl mokėjimo naudotis alkoholio kiekio matuokliais Alcotest 7410, Alcotest 6810, Alcotest 7510, Lion alkometer 500, t.y. užfiksuota Protokole dėl žinių patikrinimo Nr. 86-IL-5110. Buvo tikrinta du kartus. Vertintas buvo pirmasis rezultatas, o antrasis rezultatas - nenušalinti ir nesiųsti į medicinos įstaigą. Buvo nubausta pažeidus teisės aktų reikalavimams. Nuo tarnybos nebuvo šalinta, kadangi po antro patikrinimo rezultatas buvo 0.00 promilės. Nubaudimui rėmėsi pirmuoju patikrinimu, o dėl nenušalinimo nuo tarnybos, rėmėsi antruoju. Rugsėjo 14 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas viršininko Stilbio paliepimu, turėjo pradėti tarnybinį patikrinimą. Pranešimas surašytas rugsėjo 25 d., o pareiškėja dėl patikrinimo sužinojo rugsėjo 26 d. Pirmas paaiškinimas pateiktas rugsėjo 18 d. iš šio atsakymo rėmėsi tuo, kad mėtiniame žirnelyje negali būti alkoholio, o ekspertas analizavo alkoholio kiekį žmogaus kraujyje, o ne įpūtus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. U. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr.86-TE-465 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Įsakymu, priimtu remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės 2015 m. lapkričio 13 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato netikėto pareigūnų blaivumo patikrinimo Nr.86-IS-67 (b.l.61-69) (toliau - ir Išvada), tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 5 p. ir 6 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Etikos kodekso 4.6 p., 4.24 p., 4.28 p., Telšių apskrities VPK viršininko 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr.86-V-786 „Dėl Telšių apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 32.2 p., 32.3 p., 33 p. reikalavimų, Etikos kodekso 3 p. įtvirtintų principų nesilaikymą.
Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, to paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; tos pačios dalies 6 punktas numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.
LR vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2015 04 03 d. iki 2016 01 01 d.) (toliau – ir Statutas) 26 str. 1 d. numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Statuto 2 str. 6 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Taigi pareigūnui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.86-TE-465 paskirta nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2013-08-28 d. iki 2016-01-01 d.) 6 p. numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.
Iš bylos medžiagos matyti, kad su 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl pareigūnų blaivumo netikėto patikrinimo Nr.86-PR-18600 (b.l.25) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Vidmantas Stilbis kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką R. R.. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. (per Aprašo 6 p. numatytą terminą) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką R. R. rezoliucija tarnybinio patikrinimo atlikimo buvo paskirtas P. G..
Atkreiptinas dėmesys, kad 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Iš šios normos konstrukcijos matyti, kad procedūrą gali atlikti padalinio vadovas arba kitas pareigūnas. Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr.86-PR1-31 (b.l.42), tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamą aktą parengė Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas P. G. (b.l.14), kita vertus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr.86-S-47613 „Dėl informacijos pateikimo“ Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l.46) ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr.86-S-48562 „Dėl informacijos pateikimo“ Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Teisingumo ministerijos (b.l.48) parengė Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. T.. Susipažinti su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.1S-369 (b.l.47) taip pat buvo nurodyta M. T.. Taigi darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo atlikime dalyvavo Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. T. ir Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas P. G.. Teismas sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A756-3075/2011 išsakyta nuomone, kad dėl rezoliucijos, kuria pavedama atlikti patikrinimą, negalima spręsti, jog Telšių apskrities VPK atlikti tarnybinį patikrinimą būtų pavedęs asmeniškai P. G.. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 6 p. numato, kad procedūrą atlieka padalinio vadovas arba kitas pareigūnas, laikytina ydinga praktika, jog tam tikrų veiksmų atlikimas rezoliucija (ar tam tikru dokumentu) Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyresniajam tyrėjui M. T. oficialiai nebuvo pavestas (teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie tokios faktinės aplinkybės buvimą), tarnybinio patikrinimo procedūra paraleliai buvo atliekama abiejų pareigūnų vienu metu (pvz. raštas dėl informacijos pateikimo Nr.47613 parengtas Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyresniojo tyrėjo M. T. 2015-09-24 d., o pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr.86-PR1-31 parengtas Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo P. G. 2015-09-25 d.).
Aprašo 22 p. numatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo 2015 m. spalio 14 d. prašyme Nr.20872 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ (b.l.49) nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Teisingumo ministerijos išsiųstas užklausimas „Dėl informacijos pateikimo“ (Nr.86-S48562) ir iki šiol nėra gautas atsakymas. Siekiant pilnai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti susidariusią situaciją bei tinkamai įvertinti tiriamo pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimą, prašoma sutikimo pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A520 – 1994/2012 nurodoma, kad tai, jog minėtoje teisės normoje nėra įvardytas išsamus ir detalus aplinkybių, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas, sąrašas, suponuoja išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas, pripažįstant minėtas aplinkybes svarbiomis arba nesvarbiomis, yra tarnybinį patikrinimą atlikti pavedusio pareigūno diskrecijos teisė. Atsižvelgdamas š šias nuostatas, vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr.86-S-47613 (b.l.46) pateikiamas klausimas „ar konstatuotinas faktas, kad A. U. 2015 m. rugsėjo 14 d. 8 val. atvyko į tarnybą (buvo tarnyboje) (neblaivi) apsvaigusi nuo alkoholio“, o 2015 m. rugsėjo 25 d., nesulaukus atsakymo į minėtą raštą, 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo parengtas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame rašoma „Jūs 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybos metu buvote (neblaivi) apsvaigusi nuo alkoholio, nes 2015 m. rugsėjo 14 d. 8.38 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr.ARDJ-0016 Jums nustatytas 0,18 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais galimai padarėte šiurkštų tarnybinį nusižengimą“. Nekvestionuotina, kad tarnybinio patikrinimo metu svarbus išsamus nusižengimo aplinkybių tyrimas. Kita vertus, matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo rengiamas nepatikslinus išsamiai informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo.
Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK VPS viršininko V.Stilbio 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybinį pranešimą Nr.86-PR2-18600 „dėl pareigūnų blaivumo netikėto patikrinimo“. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad „tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuoklis visiems pareigūnams parodė, kad jie yra blaivūs. A. U., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai (pradedanti darbą operatyvinės grupės pareigūnė) alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,18 ‰ girtumą“; „buvo atliktas eksperimentas E. Č., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulė sučiulpė nurodytą „Tik Tak“ žirniuką ir maždaug po 1 ir po 3 min. buvo atliktas jos blaivumo patikrinimas. Prietaisas parodė 0,00 ‰. Dėl šios priežasties paaiškinti A. U. blaivumo patikrinimo prietaiso parodymų skirtingų rezultatų priežasties, ir teigi, kad pirmojo jos tikrinimo rezultatams įtakos turėjo mėtinis žirniukas, nėra galimybės.“
Pastabėtina, kad Aprašo 8 p. numatyta, kad jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Informacijos tikslinimo metu tikrintojas gali susipažinti su dokumentais, informacinių sistemų, posistemių ir registrų duomenimis, taip pat paprašyti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą pateikusio asmens patikslinti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą.
Toliau aptariant Aprašo 22 p. nuostatų laikymąsi matoma, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto atsakymas į Telšių apskrities VPK 2015-09-30 d. prašymą pateikti informaciją skubos tvarka buvo gautas tik 2015 m. lapkričio 6 d. (b.l.50), kita vertus tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. rugsėjo 14 d., o pirmasis raštas dėl informacijos pateikimo parengtas tik 2015 m. rugsėjo 24 d.; tokio paties turinio raštas pateiktas kitai (kompetentingai) institucijai 2015 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 22 p. numatytas 30 dienų terminas, 10 dienų terminas nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo iki pirmojo 2015-09-24 d. rašto dėl informacijos pateikimo parengimo laikytinas neoperatyviu ir neproporcingu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) tvarką ne kartą buvo akcentuota, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Taigi šiuo atveju esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę, analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam Tvarkos 16 punkte garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus.) Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl aukščiau nurodytų pastebėjimų dėl procedūros vykdymo būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt.
Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).
Aprašo 23 p. numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Aprašo priede „Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodomos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr.86-PR1-31 (b.l. 43) (toliau – ir Pranešimas) nurodoma, jog yra duomenų, jog pareiškėja galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybos metu buvo (neblaivi) apsvaigusi nuo alkoholio, nes 2015 m. rugsėjo 14 d. 8.30 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotester 7510“ Nr.ARDJ-0016 pareiškėjai nustatytas 0,18 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais galimai padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t.y. iš pranešimo turinio matyti, kad buvo vadovaujamasi tik pirminio patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotester 7510“ Nr.ARDJ-0016 rezultatais. Iš turimų įrodymų atsakovui buvo žinoma, kad objektyviai vertinant pareiškėjos būklę 2015 m. rugsėjo 14 d. susirinkime (patikrinime) ir dėl pareiškėjos paaiškinimų po pirmojo pareiškėjos blaivumo patikrinimo (parodžiusio 0,18 prom. girtumą), kilo pagrįstos abejonės dėl gautų rezultatų ir pakartojus patikrinimą buvo gautas 0,00 prom. rezultatas. Pabrėžtina, kad pareiškėjos nesutikimas su pirminiais alkotesterio parodymais buvo susijęs su tomis aplinkybėmis, jog pareiškėja nurodė, kad apskritai nebuvo vartojusi alkoholio. Kritiškai vertintina atsakovo pasirinkta pozicija (nurodyta ir 2015-09-25 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo) apsibrėžti galimo tarnybinio nusižengimo veikos vertinimą neatsižvelgiant į alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr.ARDJ-0016 antrojo patikrinimo metu nustatytus duomenis – 0,00 promilės.
Pažymėtina, kad darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. administracinėje byloje Nr.A662-1084/2014). Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. R. v. 641-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011). Ir šiuo atveju vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą turi būti vertintinas visų turimų rašytinių įrodomų visetas.
Valstybės tarnybos įstatymo 34 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų.
Aprašo 16 p. numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo nuo pareigų faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Apsvaigimas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš šių normų matyti, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis vadovas privalo nušalinti nuo pareigų pareigūną likusiam tos dienos tarnybos laikui. Šiuo atveju žinoma, kad pareiškėja nušalinta nebuvo. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, atliekančio viršininko funkcijas, R. K. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime Nr.86-PR2-18775 (b.l.36) nurodoma, kad nuo pirminio patikrinimo praėjus iki 10 min. vėl buvo atliktas pakartotinis KPS tyrėjos A. U. patikrinimas dėl neblaivumo; alkotesteris užfiksavo 0,0 promilės; tyrėjai A. U. nurodė tęsti tarnybą. Iš Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK Operatyvinės grupės KPS 2015 m. rugsėjo mėn. grafiko Nr.86-IL-7218 (b.l.32) matyti, kad pareiškėja A. U. dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. 8.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 8.30 val.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, atliekančio viršininko funkcijas, R. K. tarnybiniame pranešime dėl A. U. blaivumo nustatymo Nr.PR2-18775 (b.l.36) nurodoma, kad „nei pasisakymo metu, nei vėliau nuo tyrėjos A. U. alkoholio kvapo aš nejaučiau. Kalba buvo rišli. Tarnybinę uniformą dėvėjo tvarkingai. Po patikrinimo visiems KPS pareigūnams nurodžiau vykdyti jiems numatytas funkcijas. KPS tyrėjai A. U. buvo nurodyta palaukti keletą minučių, kol bus priimtas galutinis sprendimas jos atžvilgiu. Apie užfiksuotą faktą VPS V.S. informavo AVPK viršininką ir buvo nutarta atlikti pakartotinį patikrinimą. Nuo pirminio patikrinimo praėjus iki 10 min. vėl buvo atliktas pakartotinis KPS tyrėjos A. U. patikrinimas dėl neblaivumo. Alkotesteris užfiksavo 0,0 promilės.“ Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto L. B. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl vykdyto netikėto patikrinimo (b.l.37) nurodama, kad „patikrinimo metu alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,00 prom., t.y. kad A. U. yra blaivi. A. U. vizualiai atrodė blaivi, alkoholio kvapo nesijuto, kalba rišli ir buvo normalus bendravimas“. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. I. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl netikėto patikrinimo (b.l.38) nurodoma, kad „pasitarimo metu sėdėdama šalia bendravau su tyrėja A. U.. Iš jos nejutau jokio alkoholio kvapo, kalba buvo rišli. Jokių išorinių požymių, rodančių, kad A. U. būtų vartojusi alkoholį, nepastebėjau.“ Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Organizacinės grupės vyresniojo specialisto S. K. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl netikėto patikrinimo Nr.86-PR2-18777 (b.l.38) nurodoma, kad „kadangi blaivumą tikrinusiems užfiksuotas rezultatas sukėlė abejonių, man, kaip stebėtojui, buvo pasiūlyta sudalyvauti pakartotiniame blaivumo patikrinime. Tuo tikslu į kabinetą buvo pakviesta A. U., kuri atliko pakartotiną blaivumo patikrinimą. Patikrinimo metu alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,00 prom., t.y., kad A. U. yra blaivi. Pasidomėjus dėl kokių priežasčių galėjo būti gauti tokie pirmo patikrinimo rezultatai, A. U. nurodė, kad ji nei anksčiau, nei dabar nėra vartojusi alkoholinių gėrimų ar kitų skysčių, kurių sudėtyje galimai galėjo būti alkoholio. Tolimesnio pokalbio metu, kaip vieną iš galimų versijų, galėjusių įtakoti klaidingus alkoholio kiekio matuoklio parodymus, A. U. paminėjo tai, kad prieš blaivumo patikrinimą ji buvo suvalgiusi kelis mėtinius saldainiukus „TIK TAK“. Vertinant visumą faktorių, t.y. tokių kaip normali blaivaus žmogaus būsena, alkoholio kvapo nebuvimas, rišli kalba ir normalus bendravimas bei pan., tuo pačiu atsižvelgiant į gautą pakartotinį blaivumo patikrinimo rezultatą, visų dalyvavusių darbuotojų nuomone ir įsitikinimu parodė, kad A. U. darbe buvo blaivi.“
Taigi vertinant aukščiau cituotus pareigūnų tarnybinius pranešimus ir pasirinktą atsakovo elgesio modelį 2015 m. rugsėjo 14 d. (nenušalinti pareiškėjos nedelsiant) darytina išvada, jog pagrindo manyti, kad pareigūnė tarnybos metu buvo neblaivi, apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, nebuvo. Šių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėja į tarnybą 2015 m. rugsėjo 14 d. rytą atvyko blaivi. Bylos duomenys patvirtina, atsakovo išsakytą poziciją, jog pareiškėja neprašė nustatyti blaivumą kitomis priemonėmis (šlapimo, kraujo tyrimais medicinos įstaigoje), tačiau drauge pažymėtina, kad iš Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko R. K. 2015 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo (b.l. 36) matyti, jog „KPS tyrėjai A. U. buvo nurodyta palaukti keletą minučių, kol bus priimtas galutinis sprendimas jos atžvilgiu; nuo pirminio patikrinimo praėjus iki 10 min. vėl buvo atliktas pakartotinis KPS tyrėjos A. U. patikrinimas dėl neblaivumo; alkotesteris užfiksavo 0,00 promilės; aš KPS tyrėjai A. U. nurodžiau tęsti tarnybą“. Darytina išvada, kad pareiškėja vykdydama Taisyklių 32.2 p. (laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Telšių apskr. VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus) tęsė tarnybą, iš turimų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad pareiškėja turėjo pasirinkti kitokį elgesio modelį, t.y. inicijuoti pareiškėja neprašė nustatyti pakartotinai (dar kartą) jos blaivumą ir kitomis priemonėmis.
Teismo manymu, dviprasmiškas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. blaivumo patikrinimo rezultatų vertinimas (remiantis pirmojo patikrinimo rezultatais pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, remiantis antrojo (pakartotinio) patikrinimo rezultatais nuspręsta pareiškėjos nenušalinti nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui) suponuoja ir neteisėtos, nepagrįstos ir neobjektyvios 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados parengimą.
Pareiškėjai negalėjo būti skiriama tarnybinė nuobauda už Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu patvirtintų Telšių apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 33 p. (darbuotojams draudžiama darbo dienos metu ir po jos darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių ar medicininių preparatų) pažeidimą.
Atsakovas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į objektyvius įrodymus – į antrąjį patikrinimą, kurio metu alkoholio kiekis pareiškėjos iškvepiamame ore metrologinės patikros liudijimą turinčiu aparatu buvo 0,00 prom., į pareigūnų tarnybinius pranešimus, kuriose pasisakoma dėl bendros pareiškėjos būklės.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad „LVAT yra suformavęs praktiką, kad bylose, susijusiose su neblaivumo fakto įrodinėjimu, esant galiojančiam alkoholio matuoklio patikros sertifikatui, pripažįstama, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-1051/2010)“ bei sekančioje pastraipoje padaroma išvada „todėl prietaiso, turinčio galiojantį patikros sertifikatą, parodymai, su kuriais pareiškėja ir nesutiko, patvirtino faktą, jog 2015 m. rugsėjo 14 d. 08.38 val. A. U. tarnyboje buvo neblaivi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr.A575-1051/2010 analizuotos faktinės ir šios administracinės bylos nėra tapačios. Minėtoje LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodyta, kad „iš Apžiūros akto matyti, kad buvo tirta bendra pareiškėjo sveikatos būklė, taip pat pareiškėjas du kartus buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatyta diagnozė – blaivus (b. l. 6). Be to, Apžiūros aktą pasirašiusi gydytoja G. S., duodama parodymus pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 21 d. posėdyje, pabrėžė, kad „kraują imdavome tik išimtiniais atvejais, jei apžiūrėjus kildavo abejonių dėl apsvaigimo ar alkotesteris parodydavo bent kažkiek promilių; šioje situacijoje po asmens apžiūros ir alkotesterio parodymų, niekas nekėlė abejonių, kad asmuo blaivas“ (55-58). Be to, pažymėtina, kad medicininės apžiūros metu pareiškėjas M. S. buvo du kartus tikrintas alkotesteriu, abu kartus rezultatas buvo 0,00 promilių (b. l. 6); be to, byloje yra pridėtas alkotesterio metrologinės patikros sertifikatas, todėl šio alkotesterio duomenys laikytini tinkamu įrodymu (b. l. 65). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į objektyvius įrodymus – kvalifikuoti specialistai įvertino bendrą pareiškėjo būklę, matavo alkoholio kiekį pareiškėjo iškvepiamame ore metrologinės patikros liudijimą turinčiu aparatu ir nustatė, kad pareiškėjas yra blaivus. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia pareiškėjo neblaivumo fakto, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties ir jam paskirta tarnybinė nuobauda yra naikintina.“ Taigi 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis vien faktu, kad prietaisas turi galiojantį patikros sertifikatą, nepagrįstai buvo konstatuota, kad ši aplinkybė per se patvirtina faktą, kad pareiškėja buvo neblaivi tarnyboje 2015 m. rugsėjo 14 d. Kritiškai vertintina Išvadoje vartojama dviprasmiška, orientuota būtent tik į pirmojo patikrinimo (parodžiusio 0,18 prom.) momentą, formuluotė „2015 m. rugsėjo 14 d. 08.38 val. tarnyboje buvo neblaivi“.
Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu atsakovas skyrė tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, byloje esančių įrodymų visumą, įrodymus, nepagrindžiančius pareiškėjos neblaivumo fakto, darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą turimų rašytinių įrodymų įvertinimą, į tai, kad negalima konstatuoti, jog pareiškėja būtų pažeidusi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu patvirtintų Telšių apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 33 p. (darbuotojams draudžiama darbo dienos metu ir po jos darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių ar medicininių preparatų) nuostatas, teismas taip pat daro išvadą, jog negalimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 1 d. 5 d. (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba), 1 d. 6 p. (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (aktuali nuo 2006 m. gruodžio 13 d. galiojanti redakcija) 4.6 p. (saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo), 4.24 p. (nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis), 4.28 p. (vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims), 3 p. numatytų profesinių etikos principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu patvirtintų Telšių apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 32.2 p. (laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Telšių apskr. VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės), 32.3 p. (laikytis etikos reikalavimų) pažeidimų.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr.86-TE-465, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Konstatavus, jog ginčijamas įsakymas yra naikintinas aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Pareiškėja savo skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.6), tačiau nepateikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šį prašymą, todėl pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas. ABTĮ 45 str. 1 d. numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; 2 d. numato, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. U. skundą patenkinti.
Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr.86-TE-465 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. U.“.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.