Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas D. P. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. skundą dėl Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2008 m. vasario 6 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas galutine administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams už tai, kad vairavo transporto priemonę, kurios priekiniai šoniniai langai papildomai tamsinti šviesos laidumą mažinančia plėvele ir nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ( ATPK 297 straipsnis ), įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, konstatuoja, kad pareigūnas objektyviai neištyrė bei neįvertino visų bylos įrodymų ir todėl nepagrįstai pripažino pareiškėjo kaltę bei neteisėtai skyrė jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 dalį

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, patikimai nustatyti, ar asmuo kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( ATPK 284 straipsnis ).

Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo ( ATPK 7 str. 1 ir 2 d. )

Konstatuodamas D. P. kaltus veiksmus bei jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pareigūnas, kaip įrodymais, iš esmės rėmėsi tik administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyti faktai pagrįsti prielaidomis.

Vertinant pareiškėjo veiksmus, būtina analizuoti jo paties parodymus, taip pat jį kaltinančių ir teisinančių parodymų įrodomąją vertę. Pareiškėjo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, jo versija, kad jis nematė jį stabdžiusių bei persekiojusių pareigūnų, objektyviai nepaneigta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas automobilį vairavo blaivus, automobilio vairavimui būtinus dokumentus turėjo, neleistino krovinio nevežė, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, todėl objektyvių priežasčių nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui nebuvo. Kad pareiškėjas objektyviai galėjo nematyti jo vairuojamą automobilį stabdžiusio policijos pareigūno patvirtinta ir tai, kad vėliau jis pats sustojo prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena, iš įvykio vietos nebėgo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas ( ATPK 9 straipsnis ), pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčiniais, tiek neatsargiais veiksmais. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. šį pažeidimą padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatyti žalingas pasekmes ir jų norėti ( ATPK 10 straipsnis ). Įrodytu galima pripažinti tik akivaizdų faktą, nekeliantį teismui jokių abejonių. Įrodinėjimo subjektas šiuo atveju yra administracinio teisės pažeidimą surašantis ir nutarimą priimantis pareigūnas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga bei našta, jo priimtas nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais. Visos byloje kylančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos pareiškėjo naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų sąsajumą, leistinumą bei įrodomąją vertę, pagal nustatytus bylos faktinius duomenis yra pakankamai pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo galimybę objektyviai matyti policijos pareigūnų veiksmą, pasireiškusį jo automobilio stabdymu ir tokį veiksmą tinkamai įvertinti. Apart policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų, jokių kitų patikimų įrodymų, kad pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimo ir atliko ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus (tyčinius) veiksmus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 62 punkto reikalavimus, nėra. Priešingai liudytojai M. K. ir G. Ž. patvirtino pareiškėjo versiją. Aplinkybių, kurios keltų abejones nurodytų liudytojų parodymų objektyvumu, nenustatyta.

Darytina išvada, kad D. P. veiksmuose tyčinės kaltės formos ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties nėra, todėl ši administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dalis negalima (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Automobilio priekinių šoninių langų tamsinimo šviesos laidumą mažinančia plėvele pareiškėjas neneigia, šis pažeidimas įrodytas, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.

Pažymėtina, kad D. P. buvo kaltinamas padaręs du administracinius teisės pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du ATPK straipsnius. ATPK 33 straipsnyje reglamentuotas administracinių nuobaudų skyrimas, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, t. y. padarius kelis administracinius teisės pažeidimus. Tiksliai kvalifikuoti kiekvieną pažeidimą ir skirti už jį atitinkamą nuobaudą yra teisingos galutinės nuobaudos paskyrimo sąlyga. Padaryti keli teisės pažeidimai paprastai rodo didesnį padarytos veikos ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą visuomenei. ATPK 33 str. numatytomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis įgyvendinamas nuobaudos individualizavimo principas. Pažeidėjas turi teisę žinoti, kokio dydžio baudos jam paskirtos už kiekvieną pažeidimą atskirai. Skiriant nuobaudą už du pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkant ją sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Policijos pareigūnas nutarime nurodė ATPK 33 straipsnio 2 dalį, tačiau nesilaikė šiame straipsnyje reglamentuotos nuobaudų skyrimo tvarkos. Tačiau įvertinus tai, kad pažeidimas, kurį pripažįsta pareiškėjas, nekelia abejonių, yra kvalifikuotas teisingai, šis procesinis

pažeidimas šalintinas, paskiriant D. P. administracinę nuobaudą pagal ATPK 123 str. 1 d. sankcijos ribose, vadovaujantis bendrosiomis nuobaudos skyrimo taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2008 m. vasario 6 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nutarimo dalį dėl D. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šios nutarimo dalies nutraukti.

Skirti D. P. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą - 125 Lt baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas