Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Raimonda Kulberkienė Baudž. byla Nr. 1A–164-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.2.3, 2.1.6.2.

2007 m. balandžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-01-26 nuosprendžio, kuriuo A. N. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo ir nuteistas:

pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime būtas laikas nuo 2006-02-14 iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš A. N. priteista 1044 Lt nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai, 7066,43 Lt žalos atlyginimo D. P. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2006-02-14 apie 04.05 val. (duomenys neskelbtini), prie banko „Snoras“ bankomato kumščiu sudavė du smūgius A. P. į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, tuomet gulinčiam A. P. koja spyrė į galvos sritį ne mažiau kaip penkis kartus, tokiu būdu jam padarė galvos ir veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos-kairio antakio srityje, nosies nugarėlės kairėje bei kairės akies vokų vidiniame kampe, viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimą, muštinę žaizdą, kraujosruvą lūpos gleivinėje, apatinės lūpos gleivinės įtrūkimą, viršutinių I-I dantų vainikų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių paburkimu kaktos dešinėje su muštine žaizda dešinio antakio išoriniame krašte, odos nubrozdinimą dešiniajame skruoste, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2006-02-14 apie 04.10 val. (duomenys neskelbtini) prie banko „Snoras“ bankomato A. N. sugrįžo prie ant žemės gulinčio sumušto A. P. , ir iš jo vidinės striukės kišenės pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Siemens C35“ bei iš kelnių kišenės pagrobė 60 litų, priklausiusius D. P. , tokiu būdu nukentėjusiajai D. P. padarė 110 litų materialinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jo veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 183 str. 1 d., taip pat dėl neteisingai paskirtų bausmių ir šias bausmes sumažinti. Apeliantas nurodo, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Apeliantas neneigia, kad paėmė iš striukės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną. Jis teigia, kad kišenių neapieškojo ir iš kišenės telefono neištraukė, tai yra kišenvagystės nepadarė. A. P. neprisimena, kur dingo telefono aparatas ir pinigai, po smūgių sudavimo jis sukniubo ant žemės ir neteko sąmonės. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos darbuotojai, kurie apeliantą ir nukentėjusį nusivedė į policijos komisariatą. A. P. nesiskundė, kad iš jo buvo pagrobti pinigai. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos darbuotojai. Policijos darbuotojas E. V. parodė, kad nukentėjusiojo rūbai buvo tvarkingi, kišenės neišverstos ir nukentėjęs nesiskundė, kad iš jo buvo pagrobti pinigai. Analogiškai teisme nurodė ir liudytojas K. M. . Apeliantas teigia, kad jo veiksmai buvo neteisėti - nereikėjo jam pasisavinti P. telefono, todėl jie turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 183 str. 1 d.

Be to, apeliantas teigia, kad A. P. neteisingai teigia, kad iš jo buvo pagrobta 60 Lt. Jis išeidamas iš namų turėjo 60 Lt. Eidamas su Š. pas apelianto sugyventinę J. R. , jis nusipirko alaus, kurį išgėrė pas draugą. Išėję iš J. R. vėl pirko alaus ir vėl gėrė pas tą patį draugą. Alus buvo perkamas iš turimų pinigų. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. su I. Š. 20 val. atėjo į butą ir pabuvę keletą minučių išėjo. Neaišku, kur buvo ir ką jie veikė nuo 20 val iki 2 val. nakties, kai apeliantas juos pamatė vaikščiojančius girtus miesto centre ties bankomatu "Snoras". Dalį pinigų jie galėjo pragerti, o kitus galėjo ir pamesti. Kad nukentėję A. P. ir Š. buvo girti, patvirtino policijos darbuotojas V. . Kad apeliantas pagrobė 60 Lt, niekas nematė ir jokių įrodymų baudžiamojoje byloje nesurinkta. Abejonėmis pagrįsti nuosprendį negalima.

Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę už padarytus nusikaltimus ir visiškai neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Jis nuoširdžiai prisipažino, jog padarė nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasisavino jam priklausantį telefoną. Būdamas tardymo izoliatoriuje apsikrėtė nepagydoma liga - atvira plaučių tuberkulioze. Apeliantas yra nuolatos gydomas kalėjimo ligoninėje. Gydėsi nuo 2006 m. kovo iki birželio mėn. Jam reikalingi vaistai, kurių laisvės atėmimo vietoje jis negali gauti. Nurodo, kad BK 76 str. numato galimybę atleisti asmenį nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Jis susirgo sunkia nepagydoma liga, ir jam bausmę atlikti bus labai sunku. Dėl ligos yra kalti tardymo izoliatoriaus atsakingi darbuotojai, nes jį patalpino su kaliniu, sergančiu atvira tuberkuliozės forma. Teismas turėjo galimybę atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Taip pat apylinkės teismas galėjo nepaskirti tokios griežtos bausmės rūšies - laisvės atėmimo. Kad jis serga plaučių tuberkuliozės atvira forma, patvirtina gydytojų išduotos pažymos. Jis ankščiau kelis kartus teistas, tačiau atlikęs bausmę pradėjo naują gyvenimą, stengiasi pasitaisyti, sukurti šeimą, įsidarbino. Darbe jis charakterizuojamas labai gerai. Apeliantas tvirtina, kad šių nusikaltimų būtų nepadaręs, jei nukentėjusysis nuolatos nebūtų jo terorizavęs.

Atsikritimuose į nuteistojo apeliacinį skundą A. P. ir D. P. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniu skundu stengiamasi pakeisti nusikaltimo aplinkybes, nes skunde išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, išdėstytų kaltinamajame akte, nustatytų teismo, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų. Liudytojas I. Š. teisme patvirtino, kad atėjęs pas J. R. , jis vienas nuėjo į vidų, jog nukentėjusysis A. P. nebuvo ten įėjęs, nebuvo susitikęs, bei nekonfliktavo su nuteistuoju A. N. , jam negrąsino. I. Š. paaiškino, kad tą naktį, nusikaltimo vietoje, nuteistasis bandė pulti I. Š. , kad šis nuo jo pabėgo.Po to, I. Š. matė, kaip A. N. mušė ir spardė A. P. , matė, kad įvykio vietoje A. P. buvo kruvinas, ant žemės buvo kraujo. Po sumušimo A. N. paliko A. P. gulintį, o pats nuėjo ir įsėdo į taksi automobilį, truputį pavažiavo ir vėl grįžo prie A. P. . Liudytojas I. Š. matė, kad A. N. judino A. P. , kažką darė pasilenkęs, tačiau ką tiksliai, jis nematė, nes buvo per toli. Apie tai, kad įvykio vietoje buvo A. P. kraujas, įrodo nuotraukos, kurios buvo pateiktos teismui. Apie nukentėjusiojo A. P. sužalojimus patvirtina specialisto išvada. Jam iki šiol tebėra gydomi dantys, nes po sumušimo jie klibėjo, priekiniai 3 dantys nudaužti, veidas randuotas nuo sumušimo iki šios dienos. Po įvykio sekančią dieną A. P. buvo paguldytas į Klaipėdos ligoninę. Paskui gydėsi namuose, vėliau buvo sanatorijoje. A. P. prieš įvykį nepažinojo nuteistojo, nesudavė pirmas jam į petį, kaip aiškino nuteistasis, nes neturėjo motyvų jam suduoti. A. P. santykiai su J. R. nebuvo intymūs. A. P. yra I grupės invalidas nuo vaikystės, buvo sumuštas, patyrė stresą, tačiau jis prisiminė, kad po įvykio apieškojęs kišenes suprato, jog nebėra telefono ir 60 Lt, o striukės ir kelnių kišenes rado išverstas, striukės vidinė kišenė, kurioje jis laikė telefoną, buvo nuplėšta. Liudytojas I. Š. Kretingos rajono policijos komisariate (papildomas apklausos 2006-07-05 protokolas)patvirtino, kad A. P. prieš įvykį turėjo su savimi pinigų. Pas nuteistąjį rasta 12 Lt, o pas A. P. kišenėse pinigų nerasta. Liudytoja J. R. parodymai buvo šališki, kadangi ji yra nuteistojo sugyventinė. Kaltinamajame akte nurodyta, kad liudytoja J. R. parodė, jog A. P. atėjo pas ją į namus 2006-02-13 apie 19 val., o A. N. parodė, kad jis atėjo 2006-02-13 apie 22-23 val. Taigi, jų parodymuose yra dideli prieštaravimai, tai kelia abejonių dėl jų teisingumo. Policijos darbuotojai E. V. ir K. M. patvirtino, kad A. P. skundėsi, jog iš jo buvo pavogti pinigai. Minėti pareigūnai nėra tyrėjai, jie nematė A. P. striukės kišenės todėl, kad vidinės jos kišenės ir negalėjo matyti. Kelnių kišenės nesimatė, kadangi ji buvo uždengta striuke. Be to, E. V. ir K. M. atliko tik gatvės patrulių funkcijas - A. N. ir A. P. pristatė į Policijos komisariatą. Tyrėjui G.Stravinskui, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą, iš karto buvo nurodyta, kad A. P. buvo ne tik sumuštas, bet ir pavogti pinigai bei telefonas. A. N. , siekdamas išvengti atsakomybės, teigė, kad A. P. neturėjo 60 Lt, nes juos buvo išleidęs alkoholinių gėrimų pirkimui. Tačiau tai netiesa, nes A. P. be 60 Lt tą vakarą turėjo pinigų ir monetomis, kurias išleido pirkdamas alų, o minėtų 60 Lt nebuvo išleidęs.. Nuteistasis rašo, kad jis pradėjo naują gyvenimą, pasitaisė, tačiau tai, kad jis neseniai grįžęs iš bausmės atlikimo vietos ir vėl padarė naują nusikaltimą, jo žodžius apie pasitaisymą paneigia. Nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 183 str. l d. nepagrįstas, nes vagystė buvo padaryta viešoje vietoje, nusikaltimas įrodytas, teismas veiką kvalifikavo teisingai. Nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti nėra pagrindo, nes nukentėjusiajam sutrikdyta sveikata, gydymas tęsiamas. BK 76 str. nuostatų teismas nepažeidė, nes minėtas straipsnis neįpareigoja teismo būtinai atleisti asmenį nuo bausmės. Nuteistasis ne kartą darė baudžiamas veikas, nematyti, kad jis taisytųsi, net nebandė su nukentėjusiuoju taikytis ar jo atsiprašyti, nesiūlė padengti lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Apeliaciniame skunde surašytos tik prielaidos, išvedžiojimai, pamąstymai, o ne teisiniai motyvai ir pagrindai, todėl jis turėtų būti atmestas.

Atsikritimuose į nuteistojo apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Gedžiuvienė prašo A. N. apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti. Nurodo, kad A. N. veika dėl iš A. P. pagrobto telefono aparato bei pinigų pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Tai įrodo tiek paties nukentėjusiojo A. P. parodymai, tiek liudytojų D. P. , I. Š. parodymai, A. N. asmens apžiūra, striukės apžiūra. Nukentėjusysis A. P. parodė, jog atsigavęs policijoje pastebėjo, jog iš jo, išvertus vidinę striukės kišenę, yra pagrobtas telefono aparatas, o išvertus kelnių kišenes pagrobti pinigai - 60 litų. Be šių pagrobtų pinigų tą vakarą A. P. dar turėjo pinigų ir monetomis, kurias buvo išleidęs pirkdamas alų, o 60 litų įvykio metu jis tebeturėjo. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja D. P. . Liudytojas I. Š. nurodė matęs, kaip prie sumušto A. P. sugrįžo A. N. , jį judino ir pasilenkęs kažką darė, tačiau ką, jis nematė, nes buvo per toli. Iš A. N. asmens apžiūros metu buvo paimtas A. P. priklausantis telefono apratas bei 12 litų. Prieš tai A. N. buvo apsilankęs parduotuvėje. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai- E. V. bei K. M. įvykio aplinkybių netyrė ir jomis nesidomėjo, kadangi yra gatvės patruliai, o ne tyrėjai. Todėl nukentėjusysis A. P. jiems nesiskundė, kad iš jo yra pagrobtos vertybės. A. P. vilkėjo ilga striuke, todėl nenuostabu, kad pareigūnai nepastebėjo išverstų kelnių kišenių ir juo labiau išverstos vidinės striukės kišenės. Įvykį tyrusiam kriminalinės policijos tyrėjui nukentėjusysis iš karto nurodė, jog telefono aparatas bei pinigai buvo pagrobti, todėl ikiteisminis tyrimas dar tą pačią dieną buvo pradėtas pagal LR BK 180 str. l d. Apžiūrėjus A. P. striukę nustatyta, jog vidinė striukės kišenė atplėšta. Todėl nuteistojo prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 178 str. 2 d. į 183 str. 1 d. yra nepagrįstas ir atmestinas. A. N. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. N. padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, anksčiau ne kartą teistas, nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka, todėl parinktų bausmių dydis atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Bausmė paskirta tinkama ir teisinga, ji nėra per griežta.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. N. nusikalstamus veiksmus dėl A. P. turto pagrobimo kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Apelianto argumentai, kad jis pinigų bei mobiliojo telefono iš nukentėjusiojo kišenių nepagrobė, paneigiami bylos medžiaga: nukentėjusiųjų A. P. , D. P. parodymais, liudytojo I. Š. , E. V. , K. M. parodymais, A. N. asmens apžiūra, nukentėjusiojo striukės apžiūra.

Teisėjų kolegija nukentėjusiojo A. P. parodymus laiko nuosekliais, visi parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nėra prieštaringi, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Jis nurodė, kad A. N. “kraustė“ jo kišenes. Paėmė telefoną “Siemens”, bei 60 Lt, kurie buvo palaidi kelnių kišenėje” (t. 1, b. l. 236). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dar policijoje pastebėjo, jog buvo išverstos kelnių kišenės, atitraukta striukė, išverstos striukės vidinės kišenės. Tada jis pasigedo telefono aparato ir 60 Lt. Telefonas ir pinigai iškristi negalėjo, nes kišenės yra gilios. (t. 1, b. l. 13).

A. P. parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvęs I. Š. . Jis parodė, kad sugrįžęs A. N. prie A. P. pasilenkė, tačiau ką darė, jis nematė (t. 2, b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. parodė, kad po sumušimo nuteistasis nuvažiavo taksi automobiliu, tačiau netrukus grįžo prie A. P. ir matė, kaip “A. N. judino A. P. ”, pakėlė, vedėsi link taksi automobilio ir po to paliko jį stovėti, o pats nuėjo į parduotuvę (t. 1, b. l. 71).

Liudytoja D. P. patvirtino, kad buvo davusi sūnui A. P. 60 Lt (t. 1, b. l. 53).

Šių liudytojų parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo A. P. striukės apžiūros protokolas, kad striukės vidinės kišenės gylis yra 19 cm, plotis - 15 cm. Apatinės kišenės dalis yra atplėšta (t. 1, b. l. 91). Todėl neįtikėtina, kad iš kelnių kišenės galėjo iškristi pinigai, kurie buvo popierinėmis kupiuromis, taip pat neįtikėtina, jog iš striukės kišenės galėjo iškristi mobilusis telefonas..

Sulaikius A. N. , Kretingos rajono policijos komisariate iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas “Siemens C35”, 12 Lt (t. 1, b. l. 96), kuris priklausė nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad A. N. iš A. P. kišenių pagrobė mobilųjų telefoną ir 60 Lt, tai yra padarė kišenvagystę.

Apelianto teiginys, kad A. P. galėjo išleisti pinigus alkoholiui pirkti nepagrįstas, nes nukentėjusysis turėjo 60 Lt kupiūromis ir dar monetomis. Tą dieną jis pirko kelis butelius alaus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis galėjo visus pinigus išleisti. Be to I. Š. irgi turėjo pinigų – apie 20 Lt (t. 2, b. l. 34).

Nors sulaikius apeliantą pas jį buvo rasta tik 12 Lt., tačiau jis buvo užvaldęs pagrobtus 60 Lt. ir turėjo galimybę jais disponuoti, iki sulaikymo buvo parduotuvėje.

Apelianto prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 183 str. 1 d. nepagrįstas. BK 183 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Apeliantui nei mobiliojo ryšio telefonas, nei pinigai nebuvo nei patikėti, nei buvo jo žinioje.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. N. , tinkamai atsižvelgė į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padaryti du nusikaltimai, kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis. Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydžius. A. N. laikytinas recidyvistu, todėl tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Paskirtos bausmės neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. Paskirta bausmė pagal BK 138 str. 1 d. nors ir yra didesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau nelaikytina aiškiai per griežta. Paskirta bausmė pagal BK 178 str. 2 d. yra mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Galutinė bausmė subendrinta tinkamai, atitinka bausmių bendrinimo reikalavimus, nustatyta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nešvelninantina.

Teisėjų kolegija neturi duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės taikyti BK 76 str., nepagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.