Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Julijai Kuncevičienei ir atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie FM skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie FM (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2014-08-22 sprendime Nr. 1P-411 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K..

Pagrįsdamas savo reikalavimą Departamentas nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, 2014-07-29 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1783 buvo pasiūlyta trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi L. K. yra Profesinės sąjungos narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2014-08-05 raštu Nr. (5.34)3B-8660 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą gavimo. Profesinė sąjunga savo atsisakymą skirti tarnybinę nuobaudą motyvavo tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, faktinis ir teisinis pagrindas. Departamento nuomone, Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, nes, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodyta jokių aplinkybių ar motyvų, pagrindžiančių, kad tarnybinė nuobauda L. K. bus skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Toks atsakovės sprendimas prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24–25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymėjo, kad, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui L. K., veikė vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 5 d. ir tarp Vilniaus teritorinės muitinės bei atsakovės 2005-06-30 pasirašyta kolektyvine sutartimi, todėl savo kompetencijos ribų neperžengė. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas (35 p.), prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Profesinė sąjunga nustatė, kad L. K. atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl neturėjo teisinio pagrindo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., pagrįstumo bei teisėtumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Departamentas 2014-08-05 raštu Nr. (5.34)3B-8660 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6).

Profesinė sąjunga 2014-08-22 sprendimu Nr. 1P-411 atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., nes, jos manymu, pareigūno veiksmuose, už kuriuos jis traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, siekiant nubausti pareigūną (b. l. 7–8).

Nesutikdamas su tokiu Profesinės sąjungos sprendimu, Departamentas padavė skundą teismui, prašydamas jį panaikinti (b. l. 1–3).

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Pagal Statuto 1 str. 2 d. nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 str. 3 d.). Statuto 16 str. 3 d. nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 str. 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 2 p. ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 3 d. nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 str. 3 d.). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Šį Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 str. įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004-04-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktiką Nr. 5; 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010-07-30 nutartis a. b. Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis a. b. Nr. A520-2288/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Teismui pateiktame skunde Departamentas nurodė, kad atsakovės atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 str. įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str.). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 str.). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose. Muitinės įstatymo 9 str. muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, o Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų. Įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui (Statuto 34 str. 2 d.). Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. K. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Kaip matyti iš Profesinės sąjungos 2014-08-22 rašto Nr. 1P-411 ir Profesinės sąjungos atstovės pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės susiję su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl L. K. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino L. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą.

Argumentus, kad teisę vertinti darbuotojo galimo pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumą bei objektyvumą, Profesinei sąjungai suteikia galiojanti kolektyvinė sutartis, paneigia nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Nagrinėdamas iš esmės analogiško pobūdžio bylas, kuriose taip pat buvo vertinamos nurodytos kolektyvinių sutarčių, pasirašytų tarp Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir atitinkamų Muitinės departamento institucijų, nuostatos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šios kolektyvinių sutarčių nuostatos prieštarauja imperatyviems teisės aktų (įstatymų) reikalavimams, nes jomis yra siekiama perimti valstybinės valdžios institucijų funkcijas, kurioms (institucijoms) įstatymais yra suteikta išimtinė kompetencija nagrinėti tarnybinius ginčus, dėl ko šiomis kolektyvinių sutarčių nuostatomis atsakovė negali grįsti savo sprendimų (2007-07-02 nutartis a. b. Nr. A8–673/2007; 2014-03-18 nutartis a. b. Nr.A146–153/14; 2014-04-29 nutartis a. b. A552-975/2014; 2014-10-06 nutartis a. b. Nr. A146-2131/2014).

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra vertinama paskirtos tarnybinės nuobaudos ir atlikto tarnybinio patikrinimo teisėtumo klausimas, todėl į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka aplinkybės, ar, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., Departamentas dėl išankstinio sutikimo privalėjo kreiptis ir į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą. Prašymas dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo pateiktas Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, kuri jį išnagrinėjo ir priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014-08-22 sprendimas Nr. 1P-411, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., naikintinas kaip neteisėtas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie FM skundą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014-08-22 sprendime Nr. 1P-411 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.