- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-948-372/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01708-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- N. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.5Ieškinio atsiėmimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5003-215/2018 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui N. B. (N. B.) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. B., prašė: 1) iškeldinti atsakovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) procesiniam sprendimui įsiteisėjus, išduoti vykdomąjį dokumentą.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 12 d. buvo išnagrinėta byla pagal jos ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui N. B. dėl nekilnojamojo turto – buto – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo ir skolos priteisimo. Pažymėjo, jog šioje byloje teismas nusprendė atidalyti iš jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, priteisti jai atsakovo valdomą ½ dalį buto ir iš jos priteisti 10900 Eur piniginę kompensaciją už jo buto dalį. Ieškovė akcentavo, jog apeliacinės instancijos teismui šį sprendimą palikus nepakeistą, butas (esantis adresu (duomenys neskelbtini)) priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
3. Ieškovė nurodė, kad ne kartą prašė atsakovą geruoju išsikraustyti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovas į įsiteisėjusį teismo sprendimą nereagavo, nors bute faktiškai nebegyvena, tačiau laiko jame savo daiktus, negrąžina buto raktų, kartais apsilanko ir net grasina. Pažymėjo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute atsakovas būna be teisinio pagrindo, tai vertintina kaip buto savininkės teisių pažeidimas ir suteikia jai teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu.
4. 2018 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalimi, ji atsiima savo ieškinį, kadangi teismo sprendimas dėl turto atidalijimo jau yra įsiteisėjęs; piniginė kompensacija atsakovui sumokėta; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos seniūno sprendimu panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos (adresu (duomenys neskelbtini)) deklaravimo duomenys; bute atsakovas faktiškai nebegyvena nuo 2016 m. gruodžio 23 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės pareiškimą tenkino. Teismas priėmė ieškovės D. B. ieškinio atsisakymą atsakovui N. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir civilinę bylą nutraukė; išaiškino ieškovei, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, raštu atsisakiusi savo ieškinio reikalavimų atsakovui, nurodė, jog pagrindo reikšti ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nebėra, kadangi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimas (priimtas civilinėje byloje Nr. e2-47-215/2018) jau yra įsiteisėjęs, piniginę kompensaciją už ½ dalį buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pagal minėtą sprendimą ieškovė atsakovui yra sumokėjusi ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūno 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos (adresu (duomenys neskelbtini)) deklaravimo duomenys, atsakovas minėtame bute nuo 2016 m. gruodžio 23 d. nebegyvena.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį, ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad kreipėsi į teismą ir pareiškė, jog vadovaudamasi CPK 139 straipsnio 1 dalimi, atsiima ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kurioje nurodė, kad ieškovė savo ieškinio atsisako. Pažymėjo, jog atsiimant ieškinį asmuo nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o atsisakant ieškinio – teismas nutraukia civilinę bylą ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovė (apeliantė) nurodė, jog atsakovas, gavęs piniginę kompensaciją, žodžiu pareiškė, kad kambario, kurį yra užėmęs, neatlaisvins, todėl gali vėl iškilti būtinybė atnaujinti bylos procesą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, kad atsakovas išsivežtų jam priklausančius daiktus iš ieškovės buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškovės D. B. ieškinys atsakovui N. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinys buvo priimtas. Minėta nutartis bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2018 m. rugpjūčio 22 d. išsiųsti atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)); procesiniai dokumentai buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2018 m. rugpjūčio 31 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas, kuriuo ji prašė teismo siųsti procesinius dokumentus atsakovui kitos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Siųsti procesiniai dokumentai taip pat buvo neįteikti, grąžinti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2018 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame ieškovė nurodė, jog savo ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsiima. Pareiškime paaiškintos ieškinio atsiėmimo priežastys.
Dėl ginčo esmės
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nutarė priimti ieškovės (apeliantės) ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti; išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ji ieškinio neatsisakė, o pareiškė prašymą ieškinį atsiimti.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio atsiėmimo ir ieškinio atsisakymo institutai yra reglamentuoti skirtingose CPK teisės normose.
12. CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos (CPK 139 straipsnio 2 dalis).
13. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.
14. Akcentuotina, kad ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas sukelia skirtingus teisinius padarinius. Išsiuntus ieškinio kopiją atsakovui, ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą. Teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio vėliau kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Tuo tarpu atsisakius ieškinio, byla nutraukiama ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnis, 294 straipsnis). Dėl civilinio proceso įstatyme nustatytų skirtingų ieškinio atsiėmimo bei ieškinio atsisakymo teisinių padarinių, nustatyti ir nevienodi reikalavimai ieškovo paduodamiems pareiškimams dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinio atsisakymo, taip pat skirtinga šių pareiškimų nagrinėjimo teisme tvarka. Ieškovas, pareiškimu atsisakydamas ieškinio, turi nurodyti ieškinio atsisakymą pagrindžiančias aplinkybes, kurias vertina teismas. Pagal CPK 111 straipsnio 3 dalį pareiškime dėl atsisakymo ieškinio ieškovas turi nurodyti, jog jam yra žinomi tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Tuo tarpu atsiimdamas ieškinį ieškovas neprivalo nurodyti atsiėmimo motyvų. Spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, ieškinį atsiėmus, teismas nesvarsto tokio ieškovo procesinio veiksmo priežasčių, tačiau teismas, vertindamas atsisakymą ieškinio, privalo įsitikinti, ar toks procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Dėl skirtingų atsisakymo ieškinio ir ieškinio atsiėmimo padarinių, skirtingai reglamentuojama ir teisė į apeliaciją dėl teismo atitinkamos nutarties bylą nutraukti ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismo nutartis, kuria įforminamas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukiama, gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Tuo tarpu CPK 139 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą atskiruoju skundu neskundžiama.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde nurodė, kad teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę nutraukė, nors ieškovė (apeliantė), remdamasi CPK 139 straipsnio 1 dalimi, buvo pareiškusi, kad ji savo ieškinį atsiima, o ne atsisako. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės (apeliantės) 2018 m. spalio 4 d. teismui pateiktu pareiškimu, nustatė, kad ieškovė (apeliantė) D. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl ieškinio atsiėmimo CPK 139 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovė (apeliantės) neišreiškė valios atsisakyti pareikšto ieškinio ir prisiimti visų su tuo susijusių procesinių pasekmių, todėl šiuo atveju pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio atsisakymo institutą ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.
16. Kaip minėta, CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad teismas siuntė atsakovui N. B. procesinius dokumentus (ieškinį su priedais bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo), tačiau jie buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei nurodytąsias teisės normas, sprendžia, kad šiuo atveju yra būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, civilinio proceso tikslus (ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis yra naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo tenkintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės D. B. pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, ieškovės D. B. ieškinį atsakovui N. B. palikti nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.