- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-68-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06298-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- I. T., UAB „Laimira“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams UAB „Laimira“ ir I. T. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Pastate yra I. T. nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – parduotuvė. Dėl ieškovo teikiamų paslaugų 2006-06-30 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Laimira“ buvo sudaryta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 95424/2, kuria patalpų savininkas I. T. prisiėmė įsipareigojimus kaip garantas. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovas su juo neatsiskaitė ir už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-02-28 susidarė 2 407,48 Lt skola. Kaip matyti iš sutarties, patalpos nėra šildomos, todėl mokesčius ieškovas skaičiavo tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Patalpose įrengtas karšto vandens skaitiklis, todėl mokesčiai už karštą vandenį buvo skaičiuojami pagal deklaruotus karšto vandens skaitiklio rodmenis, kurie 2010-02-23 buvo užfiksuoti antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pastato patalpų savininkų karšto vandens skaitiklių patikrinimo rodmenų pagrindu po ginčo laikotarpio buvo atliktas mokesčių už karštą vandenį perskaičiavimas, kuris įtakojo priskaičiuotas sumas už ginčo laikotarpį. Remiantis sutarties 20 punktu už neatsiskaitymą laiku ieškovas paskaičiavo 0,06 procentų dydžio delspinigius, kurie už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2010-09-24 sudaro 228,99 Lt. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Laimira“ ir subsidiariai iš I. T. 2 407,48 Lt įsiskolinimą, 228,99 delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas 95,90 Lt (79,00 Lt žyminis mokestis ir 16,90 Lt išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu), iš viso 2 732,37 Lt (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovas I. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmeti. Nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes laiku nesutikrindavo karšto vandens skaitiklių parodymų. Atsakovo UAB „Laimira“ įsiskolinimo didžiąją dalį (1 869,23 Lt, t. y. 77,6 procento) sudaro skola už vandens pašildymą pagal 2010 m. kovo mėn. sąskaitą faktūrą Nr. 2150. Ieškovo užfiksuotas karšto vandens suvartojimas yra 151 m³. UAB „Laimira“ savo veiklą patalpose (duomenys neskelbtini) pradėjo 2006-06-29. Pagal dokumentus pradiniai karšto vandens skaitiklio rodmenys buvo 416 m³ ir per visą nuomos laikotarpį (iki 2010-02-28) suvartota 212 m³ karšto vandens, tame skaičiuje per pirmus 39 mėn. – 61 m³, o per paskutinius 3 mėn. (nuo 2009-12-01 iki 2010-02-28) 151 m³ karšto vandens. Iš to seka, kad UAB „Laimira“ neteisingai deklaravo karšto vandens skaitiklių parodymus, o ieškovė netikrino skaitiklių. Atsakovas, kaip patalpų savininkas ir garantas, nežinojo, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų. Mano, kad ieškovas galėjo ir privalėjo žymiai anksčiau pareikalauti sumokėti už suvartotą karštą vandenį, o jeigu atsakovė UAB „Laimira“ nemokėjo – atsakovą I. T. laiku apie tai informuoti. Mano, kad jeigu atsakovė UAB „Laimira“ yra veikianti įmonė, visa ieškinio suma turi būti išieškota iš šio atsakovo.
Atsakovui UAB „Laimira“ ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-05-03 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti: priteisti 2 407,48 Lt skolą, 228,99 Lt delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo UAB „Laimira“ ir subsidiariai iš atsakovo I. T. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostė energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Kadangi atsakovai neginčija nei paties fakto, jog yra susidaręs 2 407,48 Lt dydžio įsiskolinimas už patiektą karštą vandenį ir šilumos energiją, nei jo dydžio, todėl šis ieškinio reikalavimas reiškiamas pagrįstai ir tenkintinas. Kadangi šilumos vartotojas yra UAB „Laimira“, todėl skola yra priteisiama iš šio atsakovo. Kadangi I. T. pagal sutartį įsipareigojo kaip garantas sumokėti šilumos vartotojo skolą (taip pat ir delspinigius) UAB „Laimira“ nustatytu laiku neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl 2 407,48 Lt skola subsidiariai priteisiama iš atsakovo I. T.. Atsakovo I. T. motyvai, kad ieškovas privalėjo tikrinti karšto vandens skaitiklių rodmenis yra nepagrįsti, kadangi šalių pasirašyta sutartis ieškovui tokios pareigos nenumato, be to, pagal sutarties 9.2 punkto nuostatas ieškovas neatsako už mokėjimų apskaičiavimo teisingumą tuo atveju, kai šilumos apskaitos prietaisų rodmenys yra deklaruojami netinkamai, o sutarties 10.5 punktas pareigą deklaruoti rodmenis nustato šilumos vartotojui. Šiuo atveju netesybas, t. y. delspinigius ir jų dydį numato tarp šalių sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis, todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo delspinigius nuo susidariusios skolos sumos už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2010-09-24. Paskaičiuoti delspinigiai sudaro 228,99 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo UAB „Laimira“. Kadangi I. T. sutartimi įsipareigojo kaip garantas sumokėti šilumos vartotojo skolą (taip pat ir delspinigius) vartotojui nustatytu laiku neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl 228,99 Lt skola subsidiariai priteisiama iš atsakovo I. T..
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas I. T. apeliaciniu skundu prašo 2011-05-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1. UAB „Laimira“ nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė bylai reikšmingų karšto vandens deklaravimo dokumentų, kurių pagrindu buvo paskaičiuotas įsiskolinimas už karštą vandenį. Tuo tarpu I. T., būdamas netiesioginis šių santykių dalyvis, negalėjo nurodyti teismui jam nežinomų duomenų ir pateikti įrodymų apie faktiškai deklaruotą suvartoto vandens kiekį.
2. Teismas turi sprendimą priimti įvertindamas byloje esančius įrodymus. Byloje nėra pateikta įrodymo apie atsakovo UAB „Laimira“ faktiškai deklaruotus karšto vandens skaitiklio rodmenis. Neaišku, kodėl byloje atskaitos tašku yra laikomi 477 m³, kadangi byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių šią ieškovo nurodytą aplinkybę. Byloje nėra pateikta 2009-02-11 akto, kuriame būtų užfiksuotas 477 m³ skaitiklio parodymas.
3. Pagal CK 6.92 straipsnio 1 dalį garanto atsakomybė yra subsidiari, todėl kreditorius su reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į pagrindinį skolininką. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vilniaus energija“ išnaudojo visas galimybes, kad gautų pilnutinį savo reikalavimo patenkinimą iš pagrindinio skolininko UAB „Laimira“.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad:
1. 2006-06-30 tarp UAB „Vilniaus energija“, UAB „Laimira“ ir I. T. buvo sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje įtvirtinta I. T. subsidiari atsakomybė atsiskaityti su ieškovu UAB „Vilniaus energija“ tuo atveju, jeigu UAB „Laimira“ laiku nesumokės UAB „Vilniaus energija“ už suvartotą šilumos energiją. Todėl negalima sutikti su atsakovo I. T. pozicija, kad jo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai UAB „Laimira“ yra nemoki.
2. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nekėlė klausimo dėl paskutinį kartą deklaruoto vandens kiekio, o priešingai teigė, kad skolos dydžio ir suvartoto karšto vandens kiekio neginčija ir sutinka, kad skola turi būti pilnai priteista iš atsakovo. Ieškovas pateikia 2009-02-11 karšto vandens skaitiklio patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad karšto vandens skaitiklio parodymas yra 477 m³.
3. Pareiga deklaruoti rodmenis nustatyta šilumos vartotojui (sutarties 10.5 punktas). Karšto vandens apskaitos prietaisai yra apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ir apeliantas, kaip verslininkas, kurio tikslas – gauti pelną, turi tinkamai rūpintis jam priklausančiomis patalpomis, t. y. turi teisę ir privalo kiekvieną mėnesį tikrinti, ar tinkamai ir laiku deklaruojami apskaitos prietaisų parodymais, ar laiku nuomininkai atsiskaito su paslaugų teikėjais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliantas nurodo, kad UAB „Laimira“ nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nepateikė bylai reikšmingų karšto vandens deklaravimo dokumentų, o apeliantas yra tik netiesioginis tarp ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo UAB „Laimira“ šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsiradusių santykių dalyvis, todėl jis negalėjo nurodyti teismui jam nežinomų duomenų ir pateikti įrodymų apie faktiškai deklaruotą suvartoto vandens kiekį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad nors UAB „Laimira“ nepateikė į bylą nei atsiliepimo, nei jokio kito procesinio dokumento, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti ieškinį, vadovaudamasis ieškovo pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais dokumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas į bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius, pavyzdžiui, net ir tą apelianto nurodytą aplinkybę, kad pagal dokumentus pradiniai karšto vandens skaitiklio rodmenys buvo 416 m³.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, vertintina, kad apelianto argumentas, jog suvartoto karšto vandens atskaitos tašku negali būti laikomi 477 m³, yra nepagrįstas. Kaip minėta, apeliantas neįrodė, kad 2006-06-30 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu karšto vandens skaitiklio rodmenys buvo 416 m³, be to, šią aplinkybę byloje paneigia įrodomąją vertę turintis dokumentas, t. y. 2008-10-16 karšto vandens skaitiklio patikrinimo aktas, kuriame nurodytas karšto vandens rodmuo – 387 m³. Nors 2009-02-11 karšto vandens skaitiklio patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad karšto vandens skaitiklio parodymas yra 477 m³, į bylą buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Be kita ko, apeliantas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad UAB „Vilniaus energija“ išnaudojo visas galimybes, kad gautų visišką savo reikalavimo patenkinimą iš pagrindinio skolininko UAB „Laimira“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas pripažįsta faktą, jog jis yra garantas, kurio prievolė atsakyti už pagrindinio skolininko atsakovo UAB „Laimira“ prievoles yra subsidiari, t. y. papildoma, pasireiškianti tuo, kad garantas už pagrindinį skolininką turi įvykdyti prievolę tik tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimu šios prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas, už kurį yra garantuota (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „Laimira“ skolos nėra sumokėjusi, todėl nėra jokių kliūčių šią skolą priteisti iš apelianto, t. y. subsidiariai atsakingo skolininko.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo I. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-03 sprendimą palikti nepakeistą.