- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-261-290/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimi prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu E. V. į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, esančiame Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo striukės dešinėje kišenėje, juodoje kojinėje laikė 30 vnt. tablečių „Alprazamol Ingen Pharma Alprazolamas 0,5 mg.“ su psichotropine medžiaga – alprazolamu, kuriose yra 0,015 g gryno alalprazolamo, taip pat 15 vnt. tablečių „POLFA TARCHOMIN S.A. CLONAZEPAM TC 2 mg.“ su psichotropine medžiaga klonazepamu, kuriose yra 0,030 g gryno klonazepamo iki 2018 m. balandžio 12 d., apie 10.15 val. šią medžiagą rado ir paėmė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Mano, kad tokia bausmė būtų teisingesnė, kadangi jis šiuo metu yra išlaikomas Lietuvos valstybės, tačiau jis pataisos namuose dirba ir galėtų sumokėti paskirtą baudą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
8. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Skirdamas nuteistajam E. V. bausmę ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, jis ankščiau teistas net šešis kartus, naują nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, drausmine tvarka baustas tirs kartus ir turi tris galiojančias nuobaudas, todėl pagrįstai jam parinko griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį parinko mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje.
10. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo E. V. asmenybės pavojingumą.
11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.