- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-732-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Advokatai
- Antanas Pliauga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Evaldo Burzdiko,
sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant atsakovui R. P. , jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-127-292/2009 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. P. 2008 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2004 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą šalių susitarimą, t. y. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl sutuoktinių įsipareigojimo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės išlaikyti pagal vaikų būtinus poreikius proporcingai tėvų materialinei padėčiai, priteisiant iš atsakovo R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai J. P. , gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P. , gim. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu (b. l. 65-68) ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2004-01-08 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir priteisė iš R. P. , gimusio (duomenys neskelbtini) Alytuje, išlaikymą dukrai J. P. , gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui E. P. , gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki J. ir E. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš R. P. L. P. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš R. P. 288 Lt žyminį mokestį valstybei bei 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas įvertino dvi pagrindines aplinkybes: dėl tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo ir dėl vaikų poreikių pasikeitimo.
1) Dėl tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo teismas įvertino tai, kad ieškovės pajamos dirbant pagal verslo liudijimą (b. l. 12) yra apie 4000 Lt per mėnesį (b. l. 24-26), kurių dalis, t. y. apie 1500 Lt panaudojama verslui išlaikyti (verslo liudijimui, medžiagoms, reikalingoms darbui), kitos pajamos - socialinė išmoka vaikams (b. l. 20) ir iš atsakovo gaunamas išlaikymas, bendrosios dalinės nuosavybės teise turi ½ dalį buto, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais (b. l. 16-18), už iš banko gautus kreditus 2008-05-31 įsigijo automobilį (b. l. 21) ir žemės sklypą Sodų bendrijoje (b. l. 17-18), turi kreditorių - banką „Snoras“ (b. l. 28-30). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo ieškovės turtinės padėties pagerėjimą - ieškovė įgijo asmeninio turto, tačiau įgijo ir kreditorių, teismas vertino tai, kad vaikai gyvena su ieškove, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu atsakovo atlyginimas - 900 Lt (b. l. 46-47), nekilnojamo turto neturi (b. l. 43), jo vardu registruoti 4 automobiliai ir 1 automobilinė priekaba (b. l. 44-45), kreditorių neturi, gautos pajamos skiriamos tik jo paties poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai teismas pripažino, kad atsakovas turi papildomų pajamų iš automobilių pervežimo verslo, dėl to jo pajamos yra didesnės, nei oficialiai nurodyta, kas leido teismui spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis taip pat keitėsi ir jo turtinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo.
2) Dėl vaikų poreikių pasikeitimo teismas įvertino tai, kad šalių vaikams išlaikyti reikia apie 1000 Lt kiekvienam vaikui (b. l. 6), dukrai J. yra 17 metų, sūnui E. – 13, dėl to jų poreikiai yra gerokai didesni, nei išlaikymo priteisimo momentu 2004 metais, kai J. buvo 13, o E. - 8 metai. Be to, J. turi sveikatos problemų - 2007 metais jai diagnozuotas laisvas dešinys inkstas ir nors gydymo dar nereikia, bet reikalingos pastovi priežiūra, konsultacijos, važinėjimas į Vilnių (b. l. 22).
Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį, teismas laikė tikslingu vertinti ne tik jo turtą ir pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas pakankamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo), negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovas pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl nėra pagrindo perkelti sūnaus ir dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Priešingai, byloje pripažinta, kad atsakovas turi papildomų pajamų iš automobilių pervežimo verslo, nei jis teigia ir oficialiai nurodo.
Šalies argumentai
Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu (b. l. 70-74) prašo pakeisti 2009-01-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą priteisiant iš atsakovo po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Jis nurodo, kad neatsisako pareigos teikti išlaikymo, su vaikais bendrauja ir dalyvauja jų auklėjime, tačiau atsakovo materialinė padėtis yra ribota ir tai, kad jis turi nedideles pajamas ir šiuo metu negali daugiau jų gauti, nerodo piktybiškumo. Apeliantas mano, kad teismas sprendime daro prielaidas, jog atsakovas gali turėti papildomų pajamų iš automobilių verslo. Tačiau tai netiesa, nes atsakovas šiuo verslu nesiverčia ir šio pobūdžio pajamų neturi. Nuo pat santuokos nutraukimo atsakovas teigia vykdęs bendrą susitarimą ir tuo pačiu teismo sprendimą dėl vaikų materialinio išlaikymo, pervesdamas pinigines sumas į ieškovės L.P. nurodytą sąskaitą banke po 200 Lt kiekvienam vaikui ir ši suma sudaro didesnę nei 50 procentų atsakovo gaunamo uždarbio dalį. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aiškinimo, kad jis neužsiima dėvėtų automobilių pardavimo verslu. Prieš metus laiko parveždavo automobilius iš užsienio ir pajamas turėjo tik už šių automobilių pervežimą, dabar šis pajamų šaltinis yra nutrūkęs, automobilio ir priekabos automobiliams vežti neparduoda, nes nėra pirkėjų dėl automobilių pardavimo rinką ištikusios krizės. Todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovo materialinė padėtis yra gerėjanti - klaidinga. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime dėstoma pozicija dėl to, kad atsakovas neįvertino savo pasirengimo užauginti vaiką ir sąmoningai prisiėmė pernelyg didelę socialinę riziką, tačiau atsakovas nurodo, kad turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad visuomenės gyvenimas gerės, kad bus darbo, bus pajamų, kad valstybės ekonomika kils, tuo pačiu ir jis turės galimybę išlaikyti vaikus, be to valstybė pati skatino vaikų gimstamumą, tačiau nepatenkino teisėtų lūkesčių, ir teismo sprendimu konstatuoti atsakovo nepasirinkimą ar pasirinkimą kurti šeimą, plėtoti šeimos santykius ir susilaukti vaikų ar jų nesusilaukti prieštarauja Konstitucijai ir bendrai šeimos kūrimo koncepcijai. Be to apeliantas nurodo, kad teismas sprendime visiškai nesivadovavo kitais teismų praktiką formuojančiais dokumentais, t. y. LAT 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 nuostata, kad „teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis“. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario mėn. 19 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-251/2003 yra konstatavusi, kad „tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau jis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį“. Teismo sprendime nurodytas išlaikymo dydis neatitinka tėvų turtinės padėties proporcingumo, o taip pat nemotyvuotas kiekvieno vaiko protingų išlaidų dydis, todėl išlaikymas ir priteistas abiems vaikams vienodu dydžiu. Pakeisti darbo šiuo metu ir ieškoti geriau apmokamo darbo atsakovas teigia negalintis, nes Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje prasidėjusią ekonominę krizę rodo ir Alytaus regiono statistika, kad į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja apie 180 asmenų. Be to, ieškovės pateikta vaikų materialinių poreikių paskaičiavimo lentelė yra tik teorinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti teismo sprendime nurodytais motyvais, kadangi apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir formuojamą teismų praktiką. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmės yra ta, kad , teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių ( fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma ,su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teismas, nagrinėdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Tai yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 8 punkte, kuris numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
LR CK 3.201 str. numato, kad teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pakito vaiko poreikiai. Akivaizdu, jog nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-01-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-214-03/2004 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kurioje šalys susitarė , kad nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės tėvai išlaikys pagal vaikų būtinus poreikius proporcingai tėvų materialinei padėčiai, praėjus penkeriems metams, išaugo šalių vaikų poreikiai, ženkliai pakilo maisto ir paslaugų kainos.
Ieškovė 2004-02-18 įregistravo ištuoką (b.l. 14). Jų santuokoje gimusiai dukrai J. P. 2009-10-08 sukaks 18 metų, nuo 2007 metų jai diagnozuotas laisvas dešinysis inkstas, todėl pastoviai reikalinga priežiūra, 3-4 kartus metuose atliekami tyrimai Santariškių universitetinėje ligoninėje (b.l. 22), ji lanko VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro šaudymo skyrių nuo 2001 m., yra Lietuvos jaunimo rinktinės narė (b.l. 23), o E. P. lanko klubą ”Auska” ir nuo 2003 m. žaidžia Lietuvos futbolo čempionate ( b.l. 19). Tėvams išsituokus , vaikai gyvena kartu su motina (b.l. 27).
Kadangi išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teismas teisingai nustatė, kad po Alytaus rajono apylinkės teismo 2004m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų vaikų išlaikymo dalyje pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Ieškovės turtinės padėties pagerėjimą patvirtina jos gaunamos pajamos pagal verslo liudijimą (b.l. 24-26), mokama 104 Lt socialinė pašalpa vaikui ( b.l. 20), įsigytas automobilis Ford Focus (b.l. 21) ir žemės sklypas Alytaus rajono savivaldybės sodininkų bendrijoje ”Šaltinėlis” pagal banko suteiktus kreditus (b.l. 16,28 ).
Iš ieškovės 2007-08-02 sudarytos su AB bankas ”Snoras” lanksčios paskolos be užstato sutarties matyti, kad ieškovei suteikta 11000 Lt paskola nuo 2007-09-17 ir ji kas mėnesį bankui grąžina po 184 Lt suteiktos paskolos (b.l. 29-,30), o 2008-04-16 vartojamosios paskolos be užstato sutartimi (b.l. 28) ieškovei suteikta 39500 Lt paskola 5 metams , t.y. iki 2013-04-16.
Iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų vaikams išlaikyti matyti, kad ieškovė per mėnesį gauna iš savo verslo 4500 Lt pajamų, vaikų, buto išlaikymui skiria viso 2100 Lt ir grąžina bankams 1100 Lt suteikto kredito. Taigi, ieškovė per mėnesį turi pajamų 4604 Lt, ir išminusavus sumokamus mokesčius už butą, lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, bei grąžinus bankams kas mėnesį kredito dalį - 1100 Lt, ieškovei lieka 1404 Lt. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 43), dirba UAB “Apsaugos skyrius ” vairuotoju, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai jam išmokamas 785 Lt atlyginimas (b.l. 46-47,87-90). Atsakovo vardu yra registruotos 5 transporto priemonės (b.l. 44-45, tačiau ieškovė nepaneigė atsakovo nurodyto argumento , kad jis nuo 2008 m. balandžio mėnesio neužsiima dėvėtų automobilių pardavimo verslu, šis pajamų šaltinis yra nutrūkęs, automobilių ir priekabos automobiliams vežti neparduoda, nes nėra pirkėjų dėl automobilių pardavimo rinką ištikusios krizės, dalis transporto priemonių, kurios registruotos jo vardu, yra susidėvėjusios ir pajamų iš jų negauna.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas savo sprendimą dėl atsakovo papildomai gaunamų pajamų parduodant automobilius grindė spėliojimais ir ieškovės paaiškinimu, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais surinktais įrodymais byloje, todėl teisėjų kolegija nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsižvelgusi į atsakovo amžių - atsakovas yra 39,5 metų amžiaus, yra sveikas ir darbingas, dirba UAB ”Apsaugos skyrius” vairuotoju, sprendžia, kad šiuo laikmečiu atsakovui susirasti labiau apmokamą darbą yra sudėtinga, nes visoje šalyje didėja bedarbių skaičius. Pažymėtina, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, pagal galimybes kas mėnesį į ieškovės nurodytą sąskaitą vaikų išlaikymui perveda po 200 Lt (b.l. 48-52). Kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra blogesnė už ieškovės, todėl atsakovas šiuo metu nėra pajėgus mokėti vaikų išlaikymui po 400 Lt per mėnesį, nes priešingu atveju jis lieka be pajamų pragyvenimui.
Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas keistinas, teismo sprendimu priteista išlaikymo suma šalių vaikams mažintina iki 250 Lt per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1dalies 3 punktas, 3.192 str. 3d., 3.201 str. ).
Pažymėtina, kad pasikeitus šalių vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo
CPK 93 straipsnio 1dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1d.3p.). Ieškinio suma yra 12000 Lt , todėl žyminis mokestis nuo ieškinio kainos sudaro 360 Lt. (500 Lt +500 Lt ) x 12mėn. x 3% . Pagal CPK 83 str. 1d. 2 p., ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4d.).
Patenkinus ieškovės turtinius ieškinio reikalavimus 50 %, ir atmetus 50 % , atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš atsakovo priteistas 288 Lt (800 Lt x 12 mėn.) x 3 % žyminis mokestis valstybei sumažintinas iki 180 Lt. (500 Lt x 12 mėn.) x 3 % (CPK 96 str. 1d.), o išlaidos, susijusios su procesnių dokumentų įteikimu, sumažintinos iki 6 Lt, nes pirmosios instancijos teisme pašto išlaidos sudaro 11,55 Lt. Taigi, viso iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistina valstybei 186 Lt.(180 Lt + 6 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo advokatui už jo teisinę pagalbą – ieškinio surašymą 400 Lt (b.l. 5). Šių išlaidų dydis yra nedidelis, protingas, todėl paliktinas nepakeistas. (CPK 98 str.).
Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą nuo ginčijamos 4800 Lt sumos (800 Lt- 400Lt = 400 Lt.); (400 Lt x 12 mėn.) x 3 % sumokėjo 128 Lt žyminio mokesčio ( b.l. 75), nors privalėjo sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio. Šis apeliacinio skundo trūkumas buvo pastebėtas išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t.y. 37,5 %, iš ieškovės priteistina atsakovui 54 Lt (144 Lt x 37,55% : 100%) sumokėto žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą ir iš atsakovo priteistina valstybei 16 Lt žyminio mokesčio.(144 Lt -128 Lt).
Ieškovė advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 450 Lt (b.l. 82). Patenkinus apeliacinį skundą 37,5% , iš atsakovo priteistina ieškovei 281,25 Lt atstovavimo išlaidų. (CPK 98 str.)
Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteistina ieškovei 527,25 Lt (400 Lt +281,25 Lt - 54 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 202 Lt bylinėjimosi išlaidų (186 Lt +16 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimu priteistą iš atsakovo R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui: dukrai J. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir E. P. (a/k (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinant iki 250 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteistas lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti jos motinai L. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ).
Bylinėjimosi išlaidas perskirstyti tokiu būdu: iš atsakovo R. P. priteisti ieškovei L. P. 527,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 202 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitos sprendimo dalies, kuria išlaikymas priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nekeisti.