- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- ATP-607-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02213-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. 2015 m. birželio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. birželio 2 d., 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutarimu P. N. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą. Administracinę bylą dalyje, nesant P. N. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, nutraukė.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. P. N. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, kai nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę, padarė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir vengdamas atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas, spręsdamas ar P. N. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties požymių, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. Apeliantas teigia, kad P. N. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą. Vykdydamas Kelių eismo taisyklių 5 p. ir 9 p., nustatytas bendrąsias vairuotojų pareigas ir Kelių eismo taisyklių 222 p., privalėjo suvokti, kad apgadinęs kitam asmeniui, t. y. A. N., priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apie kurį privalėjo nedelsiant pranešti policijai, ir tai yra jo, kaip vairuotojo pareiga. Įrodymai, kad P. N. padarė ATPK 130 str. 1 d. nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutarimu P. N. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., o administracinę bylą dalyje, nesant P. N. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, nutraukė. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., nėra, tačiau apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu P. N. apgadino tėvui A. N., priklausantį automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, P. N. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį P. N. privalėjo pranešti policijai.
Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse, t. y. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Nustatyta, kad P. N., vairuodamas tėvui priklausantį automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas tik P. N. tėvui priklausantis automobilis.
Teismų praktikoje nurodoma, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Pagal Kelių eismo taisyklių 272 p. nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Taigi pagal Kelių eismo taisyklių 272 p. nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Vairuotojas, kuris naudodamasis kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3550/2010).
Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, byloje nėra. Nors P. N. sukėlė eismo įvykį vairuodamas A. N. priklausantį automobilį, tačiau apgadino tik vairuojamą automobilį, todėl neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą. Nutartis neskundžiama.