Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei G. V., jos atstovei pagal įstatymą I. V., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė ir jos atstovė pagal įstatymą teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), prašymų, atsiliepimų negauta, byla nagrinėjama atsakovei ir jos atstovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės G. V., privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau tekste – PSDF) biudžetui 723.06 Eur žalą, padarytą neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau tekste – ir ESDK). Lietuvoje išduota ESDK yra dokumentas patvirtinantis asmens teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims. Nurodo, kad privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (nuo 2011-12-23 iki 2011-12-24, 2012-02-09) atsakovė, Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Atsakovės, neteisėtai pasinaudojusios ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos, patirtos Vokietijoje, buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 723.06 Eur žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Pagal teismo pasiūlymą keisti atsakovą ieškovė atsisakė motyvuodama Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 1d. 10 p. kurio pagrindu ieškovė gali teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo, tai yra ieškovės nuomone nepilnametė atsakovė yra tinkama atsakovė, o priteisiant padarytą žalą atsakovei neturint turtą ji turi būti priteista iš jos atstovo pagal įstatymą.

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiagos nustatyta, 2009-10-17 I. V., atsakovės atstovei pagal įstatymą, pateikus prašymą išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę jai ir jos šeimos nariams, tame tarpe ir nepilnametei atsakovei G. V.(b.l. 44), atsakovei ieškovės pateiktais duomenimis buvo išduota Europos sveikatos draudimo kortelė. Ieškovės pateiktą atsakovės G. V. pasižadėjimą informuoti ieškovą pasikeitus dėl jo statuso draudžiant privalomuoju sveikatos draudimu, kaip matyti iš paties pasižadėjimo pasirašė atsakovės atstovė pagal įstatymą I. V.(b.l.43). Pagal ieškovės pateiktus duomenis nuo 2011-12-23 iki 2011-12-24 ir 2012-02-09 Vokietijoje atsakovei G. V. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 723,06 eurų sumai, pateikus ESDK Nr.80440000030000702273 (b.l.14, 17-19, 24). Kaip nustatyta, suteikiant paslaugas atsakovės atstovė pagal įstatymą pateikė Vokietijos sveikatos įstaigai E125 formos pažymą, kuri patvirtina faktą, kad atsakovės atstovė yra drausta Lietuvos Respublikoje, tuo pačiu draudimas galioja ir jos nepilnamečiui šeimos nariui, šiuo atveju ir atsakovei G. V., kuriai paslaugų suteikimo metu buvo 12 metų. Ieškovės pateiktais privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis I. V. paslaugų teikimo laikotarpiu nebuvo drausta Lietuvos Respublikoje, tuo pačiu draudimas negaliojo ir asmeniui kuriam buvo suteiktos sveikatos medicinos paslaugas - atsakovei G. V..

Ieškovė, apmokėjusi už suteiktas paslaugas Vokietijos kompetentingai institucijai (b.l. 7-24) įgijo teisę reikalauti iš asmens, padariusio žalą atlyginti sumokėtą sumą regreso tvarka (CK 6.280 str.).

Ieškovė savo reikalavimą iš nepilnametės atsakovės grindžia Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 1d. 10 p. pagrindu, kuris nustato, kad ieškovė gali teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo bei CK 6.276 str. pagrindu dėl nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą.

Civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir kaltė (tam tikrais atvejais nebūtina)( CK 6.246 -6.249 str.). CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė nenurodė jokių atsakovės tiesioginių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė patyrė žalą. Pati ieškovė nurodė, kad ESDK kortelė buvo išduota atsakovės atstovei prašant ir atstovei I. V. pasirašant pasižadėjimą informuoti pasikeitus draudimo statusui. Duomenų, kad nepilnametė atsakovė, o ne jos atstovė neteisėtai pateikė ESDK Vokietijos gydymo įstaigoms, taip pat nėra. Vaikai iki nepilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir jų išlaikomi (CK 3.155 str. 1d., 3.192 str.) bei tėvai CK 6.276 str. pagrindu atsako dėl nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytos žalos. Taigi, nepateikus Vokietijos gydymo įstaigoms ESDK už nepilnametės gydymą būtų tekę sumokėti jos tėvams ar globėjams. Atsakovės atstovės padėtis procese iš esmės yra dvejopa. Ji yra procesinis atstovas, kuriam atitinkamus įgaliojimus suteikia įstatymas, o pagal ieškovės poziciją, nors ir nepareikštas tiesiogiai toks subsidiarus reikalavimas, subjektas –subsidiarusis skolininkas CK 6.276 str. 2 d. pagrindu. CK 6.276 str. 1,2 d. nustato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais ir tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Todėl nepilnamečių asmenų rūpintojai turi būti laikomi ne tik atstovais pagal įstatymą, bet ir bendraatsakoviais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sveikatos paslaugų suteikimo metu ir neteisėtai pateikus ESDK atsakovė nebuvo 14 metų, o už žalą, jei tokia padaryta, asmenų iki 14 metų, atsako nepilnamečio tėvai ar globėjai CK CK 6.275 str. pagrindu.

Pagal CPK 45 str. reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 d. nutartis Nr. 3K-3-465/2006).

Kadangi įstatymas teisę pasirinkti atsakovus suteikia tik ieškovui, todėl ieškovas, nepareiškęs ieškinio nepilnamečio atsakovo įstatyminiams asmenims arba kaip subsidiariems bendraatsakoviams, o atsakovui dėl savo amžiaus negalint atsakyti, ieškinys negali būti patenkintas ir jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.