Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. S., nukentėjusiosioms D. G., A. Ž., jų atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

RUSLANAS STANKEVIČIUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978-12-11 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2012-12-26 apie 21.55 val. Kaune, Sukilėlių pr. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 161 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kraujyje rasta 1,30 procentų etilo alkoholio, sankryžoje degant leidžiamajam važiuoti šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Tvirtovės al., nedavė kelio ir susidūrė su lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiu automobiliu „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. G., padarydamas automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleivei A. Ž. nežymų sveikatos sužalojimą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d..

K. R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-12-26 apie 22.00 val. vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pažįstamam D. P.. Važiavo (duomenys neskelbtini). Artėjant link šviesoforo reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini). matė, kad dega leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, todėl važiavo nesustodamas apie 50 km/h greičiu ir iš trečios eismo juostos ruošėsi sukti į kairę. Priekyje važiavo visureigis, kuris per sankryžą važiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini). Per visureigį nematė priekyje esančios kelio atkarpos. Privažiavęs sankryžą suko į kairę į Tvirtovės al. ir tik pasukęs pamatė antra eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojantį automobilį, iki kurio buvo apie 5-10 metrų atstumas. Išvengti susidūrimo jau nebeturėjo galimybės ir po akimirkos įvyko susidūrimas. Iš karto po įvykio buvo dideliame šoke, labai išsigando, kadangi prieš tai buvo išgėręs du bokalus alaus ir pavartojęs narkotinių medžiagų, rūkęs „žolės“. Dėl šios priežasties išlipęs iš automobilio norėjo nueiti iš įvykio vietos. Kiek paėjęs nuo įvykio pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus ir suprato, kad nėra prasmės šalintis iš įvykio vietos. Netrukus jų buvo sulaikytas ir sugrąžintas į įvykio vietą. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Vairavo techniškai tvarkingą automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Mano, kad civiliniai ieškiniai yra per dideli, prašo juos mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios D. G. parodymų matyti, kad 2012-12-26 apie 22.00 val. vairavo automobilį „Seta Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta apie 40 km/h greičiu, kartu važiavo keleivė A. Ž., kuri sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini). matė, kad dega leidžiantis tiesiai važiuoti šviesoforo signalas. Važiavo stabiliu greičiu, eismas tuo metu nebuvo intensyvus, priekyje važiuojančių automobilių nebuvo, kažkas važiavo iš paskui. Važiuojant per sankryžą pamatė, kaip priešingos krypties eismui skirta kelio puse nuo Sukilėlių pr. atvažiavęs automobilis prieš pat automobilį suka į dešinę, pagal važiavimo kryptį, į (duomenys neskelbtini). Atstumas iki sukančio automobilio buvo labai mažas, net nespėjo nuspausti stabdžių pedalo ir sukantis automobilis su dešinės pusės priekiniu kampu trenkėsi į vairuojamo automobilio priekinę dalį. Pagal automobilio judėjimą ir sukimo manevrą susidarė įspūdis, kad automobilis sukdamas sankryžoje turėjo viršyti leistiną greitį, nes viskas įvyko labai staiga. Smūgis buvo labai stiprus, buvo ištikta šoko, nelabai orientavausi aplinkoje. Iš karto juto stiprius dešinės rankos skausmus, todėl prašė, kad iškviestų policiją ir medikus. Kas tuo metu vyko įvykio vietoje nelabai suprato, automobilio salono su kuriuo susidūrė nematė. Tik po kiek laiko stresui atslūgus ir jau atvykus policijai, medikams matė, kad policija sulaikė automobilio „Audi 80“ vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl dešinės rankos traumos buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur diagnozuotas dešinės rankos 5-to piršto kaulo lūžimas, buvo atlikta operacija. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, dirbtinas apšvietimas veikė, kelio danga šlapia, neužteršta (1 t., b. l. 22).

Iš nukentėjusiosios A. Ž. parodymų matyti, kad 2012-12-26 apie 22.00 val. važiavo draugės D. G. vairuojamame automobilyje „Seat Ibiza“. Sėdėjo priekyje, keleivio vietoje prisisegusi saugos diržu. Važiavo (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, koks tuo metu buvo važiavimo greitis nestebėjo, tikrai važiavo saugiu, leistinu greičiu. Važiuodama kelio įdėmiai nestebėjo, kažkuriuo momentu pamatė prieš automobilio priekinę dalį, iš kairės pusės pagal jų važiavimo kryptį sukantį automobilį, kuris buvo visai arti ir po akimirkos trenkėsi į automobilio priekinę dalį. Smūgis buvo labai stiprus, įvykio metu sąmonės praradusi nebuvo. Įvykio metu buvo apgadinta visa priekinė automobilio dalis, per sulenktą variklio dangtį nesimatė kito automobilio. Įvykio vietos aplinkos nematė ir nestebėjo, nes rūpinosi savimi ir D. G. sveikata. Matė, kad D. G. yra ištikta šoko, akivaizdžiai matėsi, kad jai yra lūžęs dešinės rankos pirštas. Pati po įvykio juto abiejų kojų kelių skausmus, ypatingai dešinės kojos kelio skausmus, kurį susitrenkė į automobilio salono detales, taip pat skaudėjo visą kūną, todėl buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur diagnozuotas, dešinės kojos kelio sumušimas, po apžiūros išleido į namus. Ambulatoriškai gydėsi šeimos klinikoje (1 t., b. l. 25).

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 2 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 161 punktų reikalavimus (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sankryžoje degant leidžiamajam važiuoti šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Tvirtovės al., nedavė kelio ir susidūrė su lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiu automobiliu „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. G., padarydamas automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleivei A. Ž. nežymų sveikatos sužalojimą. Būtent šie kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji D. G. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 10000 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą ir 1312,32 Lt turtinę žalą iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (1 t., b. l. 139-141). Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo R. S. 600 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (1 t., b. l. 99).

Nukentėjusioji A. Ž. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 3000 Lt dydžio patirtą neturtinę žalą iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (1 t., b. l. 156-158). Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas prašo priteisti iš kaltinamojo R. S. 300 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (1 t., b. l. 159).

Kaltinamasis su ieškiniais sutinka iš dalies.

Byloje nustatyta, kad R. S. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 161 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu D. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. Ž. nežymus sveikatos sužalojimas. Nustatyta, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nors šių reikalavimų pagrindai yra savarankiški, įstatyminis reguliavimas nustato jų santykį, išskiriantį šį draudimą nuo savanoriško civilinės atsakomybės draudimo. Aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui.

D. G. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d.. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji D. G. prašo priteisti turėtas išlaidas, kurias ji patyrė dėl eismo įvykio, kuriame ji nukentėjo. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus daro išvadą, jog prašoma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi būti atlyginta. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi (BPK 115 str. 1 d.). Kadangi turtinė žalos atlygis neviršija draudimo sumos, pastaroji – 1312,32 Lt priteistina iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro.

D. G. ir A. Ž. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiųjų parodymai ir medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusiosios dėl sukeltų pasekmių jų sveikatai patyrė fizinį skausmą, kuris tęsėsi pakankamai netrumpą laiką, į liekamuosius reiškinius sveikatai, kuriuos jos jaučia iki šiol. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Taigi neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

R. S. nusikalstama veika sukėlė pasekmes nukentėjusioms, jos patyrė traumas eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiosios dėl patirtų traumų šiuo metu negalėtų judėti ar savimi pasirūpinti ir atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog D. G. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vertintini 5 000 Lt suma, o A. Ž. 1000 Lt suma, kurios priteistinos iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro.

Likusioje dalyje ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovės D. G. ir A. Ž. prašė priteisti proceso išlaidas – 600 ir 300 Lt, kadangi jos tiek sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą jas atstovaujant teisme ir surašant procesinius dokumentus. Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi būti atlygintos proceso išlaidos. Teismui pateikė įrodymus, kiek kainavo ši paslauga. Todėl teismas, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš kaltininko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

K. R. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl priklausomybės ligų neregistruotas, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą baudą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir veikos pobūdį, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir skirti bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausti R. S. vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį pareikštą D. G. tenkinti iš dalies ir priteisti 1312,32 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika litų, 32 ct) turtinės žalos ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį pareikštą A. Ž. tenkinti iš dalies ir priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus tenkinti pilnai ir priteisti 2860,13 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt litų, 13 ct) turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo R. S..

Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai ir priteisti 4507,93 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus septynis litus, 93 ct) turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo R. S..

Priteisti iš R. S. 600 Lt (šešis šimtus litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios D. G. ir 300 Lt (tris šimtus litų) nukentėjusiosios A. Ž. naudai.

Įpareigoti nuteistąjį R. S. baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.