- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1238-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- E.M.Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno
- Trečiasis asmuo
- A.P.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,
dalyvaujant ieškovei E.M.Š., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovams Linai Giedraitienei, Stasiui Kriščiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E.M.Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-773/2008 pagal ieškovės E.M.Š. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A.P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-4) ieškovė E.M.Š. prašė atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, skirti ieškovės nuosavybėn ¼ dalį pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios Kauno miesto savivaldybei, ir priteisti atsakovei piniginę kompensaciją iš ieškovės už jai nuosavybėn atitenkančią ¼ dalį pastogės. Ieškovė nurodė 2005 metų birželio 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš gyvenamojo namo bendraturčių R.Š., S.Š. bei R.K. nusipirkusi nurodytiems bendraturčiams priklausiusias pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis. Ieškinio padavimo metu pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei – ¾ dalys ir atsakovei - ¼ dalis. Tokiomis turto dalimis bendraturčiams naudotis neįmanoma, pastogės būklė yra bloga, jai reikalinga rekonstrukcija, todėl turtas atidalintinas iš bendrosios nuosavybės. Pastogės atidalinti natūra be neproporcingos žalos jos paskirčiai neįmanoma. Atsakovė jai priklausančia pastogės dalimi nesinaudoja, jos neremontuoja, todėl visa pastogė natūra priskirtina ieškovei, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 22-23) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ¼ dalis pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ir Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teisės į ginčo pastogę neatsisako. Naudotis pastogės patalpomis yra šalies teisė, bet ne pareiga, ir vien tuo pagrindu, kad Kauno miesto savivaldybė ar jos viename iš ginčo name esančių butų gyvenantis nuomininkas Algirdas Pumputis šia patalpa nesinaudoja, nuosavybės teisė negali būti atimta. Atsakovė neatsisako ir sutinka prisidėti prie remonto išlaidų proporcingai turimai daliai.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 48) tretysis asmuo A.P. nurodė su ieškiniu sutinkantis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. sprendimu (b.l. 137-140) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Teismas nurodė, kad bendraturčio dalies paėmimas ir kompensacijos išmokėjimas be asmens sutikimo su konstituciniu nuosavybės neliečiamumo principu suderinamas tik tuo atveju, jeigu atidalinti natūra negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Byloje paskirtos ekspertizės išvados nepaneigia galimybės atidalinti turtą natūra, ieškovė, neišnaudojusi visų galimybių taikiai atsidalinti bendrosios nuosavybės objektą, prašo paimti turtą iš teisėto savininko, prašomas padalinti turtas, esantis name, kuriame atsakovei priklauso gyvenamoji patalpa, buto gyventojų gali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl ieškinio reikalavimų patenkinimas ir atsakovei priklausančio turto paėmimas mainais už kompensaciją vertintinas kaip atsakovės teisių pažeidimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 143-146) ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovė grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijamame sprendime teismo išdėstytas argumentas, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių išspręsti ginčą taikiu būdu, nesuderinamas su CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta teise atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas neatsižvelgė į tai, jog turtu niekas nesinaudoja, jį tvarko ieškovė, pastogė yra prasto stovio, lyjant lietui per kiaurą stogą į pastogę patenkantis vanduo blogina ir po pastoge esančių ieškovei priklausančių patalpų būklę. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl patalpų būklės, tačiau atsakovė iki teismo proceso pradžios jai priklausančia pastogės dalimi visiškai nesidomėjo.
2. Teismas, pažeisdamas CPK 218 str. reikalavimus, nenurodė, kodėl nesivadovavo eksperto pateikta išvada, jog atidalinti ¼ dalį patalpos, nepadarant žalos likusiai patalpos daliai, neįmanoma. Įvertinus pastato, kuriame yra pastogė, padėtį, teismo išvados, jog galima įrengti atskirą įėjimą į pastogę, vertintinos kaip nepagrįstos. Tuo tarpu namo rekonstrukcijos išlaidos šalims per didelės.
3. Teismas neatsižvelgė ir į turto reikalingumo ir panaudojimo galimybes. Ieškovei turtas reikalingas advokato kontoros archyvui įsirengti, tuo tarpu nei atsakovė, nei tretysis asmuo dalintinu turtu nesinaudoja.
4. Atsakovės siūlomi turto padalijimo natūra variantai, pagal kuriuos dalis patalpų išliktų bendrąja daline nuosavybe, prieštarauja pačiai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei. Tuo tarpu pasiūlymas įrengti atskirus įėjimus į pastogę neatitinka Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto STR2.02.01:2004 reikalavimų.
5. Neatidalijant turto pažeidžiama ne atsakovės, o ieškovės teisė į nuosavybės neliečiamumą, kadangi netvarkomas turtas praranda savo vertę, įstatyme numatyti turto atidalijimo būdai ir skirti tam, kad būtų galima išspręsti abiems bendraturčiams nenaudingas dviprasmiškas situacijas.
6. Teismas nukrypo nuo CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir nevertino rašytinių atsakovės pateiktų galimų pastogės atidalijimo variantų, teismo skirto eksperto išvados.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 150-155) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad atidalijimas išmokant kompensaciją galimas tik tada, kai natūra atidalinti turtą neįmanoma be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Prašomo padalinti turto paskirčiai nenustatyti jokie išskirtiniai reikalavimai, todėl atidalijimas natūra žalos paskirčiai neturės. Ekspertas savo išvadoje tinkamai neatsakė į klausimą, ar galima turtą atidalinti nepadarant žalos jo paskirčiai, kadangi pasisakė tik apie galimą žalą ieškovei priklausančiai turto daliai, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesivadovavo tokia eksperto išvada. Ieškovė į atsakovę iki teismo proceso pradžios su prašymu dėl turto atidalijimo būdo nesikreipė, tik pateikė prašymą parduoti atsakovei priklausančią pastogės dalį ir buvo informuota, jog tam nėra teisinių galimybių. Pradėjus bylą nagrinėti teisme derybos tarp šalių nevyko dėl ieškovės kaltės, kadangi ji atmetė atsakovės siūlomus turto atidalijimo natūra variantus, reikalaudama visą turtą atiduoti jai, pati nesiūlė jokių atidalijimo natūra galimybių. Atmesdama pastato rekonstrukcijos galimybę ieškovė be pagrindo vertino atsakovės finansinį pajėgumą, aiškiai išreiškė savo neigiamą nuostatą turto atidalijimo natūra atžvilgiu. Juolab kad tam, jog esamas įėjimas į pastogę atitiktų reikalavimus, yra būtina rekonstrukcija. CK 4.80 str. normos nedraudžia atidalinti turtą taip, kad jo dalis išliktų bendrąja daline nuosavybe. Nesinaudojimas nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra pagrindas atimti nuosavybės teisę. Be to, atsakovė sutinka prisidėti prie pastogės remonto darbų. Šią aplinkybę atsakovė nurodė dar 2005 m. liepos 11 d. ieškovei adresuotame rašte (b.l. 18). Pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima atidalinti turto taip, kad kompensacija būtų paskirta su tuo nesutinkančiam asmeniui, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-485/2005 ir Nr. 3K-3-638/2005 priimtose nutartyse suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje kilo klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 2 d., tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas, tiek ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmiausia grindžiami bendrasavininkių susitarimu. Taip įgyvendinami interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai, bendraturčiai įpareigojami išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo. Bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, vieno ar kelių bendraturčių sutikimu išmokant kompensaciją už jiems tenkančią dalį ir kt. Ir tik nepavykus susitarti atsiranda įstatyminis pagrindas galimai pažeistas civilines teises ginti teismine tvarka CK 4.80 str. 2 d. pagrindu reikalaujant daiktą padalinti natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o, nesant tokios galimybės, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais. Pastaroji galimybė, atsižvelgiant į civilinėje teisėje įtvirtintą konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą (CK 1.2 str. 1 d.) bei CK 4.72 str. 1 d. apibrėžtą asmens teisę savo nuožiūra disponuoti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, vertintina kaip išimtinė, daugeliu atvejų įgyvendintina tik esant kompensaciją gaunančio asmens sutikimui. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio reikalavimas atidalinti turtą, visą turtą paliekant ieškovui, o atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, privalo būti pagrįstas aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog buvo išnaudotos visos geranoriško susitarimo galimybės, šalims ieškant abipusiškai naudingo susitarimo ir paaiškėjus, jog turto atidalijimas natūra neįmanomas, atsakovui priklauso nedidelė turto dalis, kuri, ją atidalijus į atskirą objektą, būtų funkciškai nepanaudojama, o atidalijamo bendraturčio interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nėra svarbus. Ieškinio reikalavimų patenkinimas ieškovui neįrodžius visų šių aplinkybių neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas. Byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovė iki ieškinio padavimo būtų ieškojusi abiem pusėms naudingo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdo, šiuo klausimu kreipusis į atsakovę, t.y. faktų, patvirtinančių, jog savo teises ieškovė siekė įgyvendinti teisės aktuose nustatyta tvarka, taigi ir faktų, jog jos teisės buvo pažeistos ir egzistuoja pagrindas šias teises ginti teismine tvarka, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog šią aplinkybę konstatavęs pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 4.80 str. 1 d. nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat ignoravo atsakovės pasiūlymus turtą atidalinti natūra, laikėsi išskirtinai ieškovės interesus atitinkančio turto atidalijimo būdo, kuriuo iš esmės apribojamos atsakovės teisės savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu. Apeliaciniame skunde ieškovė patvirtina, jog ginčo patalpos yra nenaudojamos, neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog, norint patalpomis naudotis, būtina jų rekonstrukcija, kurią atliekant vertintinos galimybės šalims priklausančias patalpos dalis atidalinti į atskirai funkcionuoti galinčius nekilnojamojo turto objektus. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog rekonstrukcijos galimybė apskritai nevertintina dėl didelių išlaidų. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, ginčo patalpos yra padalintos atsižvelgiant į tame pastate esančių butų turtinę priklausomybę, šių patalpų tikslinė paskirtis nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų atidalijimas natūra prieštarauja funkciniam patalpų panaudojamumui. Eksperto išvados dėl techninių padalijimo galimybių yra nevienareikšmiškos, nurodžius, jog atidalijimas būtų neracionalus dėl sumažėjusio naudingo patalpos ploto, nėra konstatuota, jog atidalijimu patalpai būtų padaryta neproporcinga žala, pateikta rekomendacija dėl galimo atidalijimo varianto. Šias aplinkybes teismas įvertino vadovaudamasis CPK 218 str. nuostatomis, į jas atsižvelgė, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas eksperto išvadų nevertino ar be pagrindo jas atmetė. Tas pats pasakytina ir apie byloje pateiktus rašytinius įrodymus - atsakovės parengtus turto atidalijimo natūra projektus. Atsižvelgiant į ieškinio ribas bei aplinkybę, jog atsakovė nepateikė priešieškinio ir nereikalavo turto atidalijimo pagal jos pateiktus turto atidalijimo natūra variantus, teismas pagrįstai pateiktus projektus įvertino kaip galimas turto atidalijimo natūra alternatyvas, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atidalijimas natūra yra negalimas. Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, jog atsakovė nesutinka, kad, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai būtų sumokėta piniginė kompensacija. Aplinkybės, jog atsakovė ginčo patalpomis nesinaudoja, jog patalpos yra reikalingos ieškovei, nėra pagrindas apriboti atsakovės nuosavybės teises, juolab, kad, kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde pripažino, jog ir ji pati patalpomis nesinaudoja. Be to, atsižvelgiant į patalpos pobūdį ir specialių jos tikslinio panaudojimo sąlygų nebuvimą, negalima daryti išvados, jog atsakovei priklausanti patalpos dalis yra per maža, kad ją, kaip atskirą objektą būtų galima panaudoti tame pačiame pastate butą valdančio asmens poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės teisės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu atėmimo pagrįstumo.
Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nesirūpina jai priklausančia turto dalimi, nereaguoja į ieškovės kreipimusis dėl turto būklės, iš vienos pusės, paneigiamas byloje pateiktais įrodymais, jog atsakovė dar iki ieškinio padavimo raštu informavo ieškovę apie sutikimą prisidėti vykdant patalpų remonto darbus, iš kitos pusės, sietinas su bendro turto panaudojimo tvarka, o ne su jo atidalijimu iš dalinės nuosavybės, kadangi pareiga remontuoti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą tenka visiems bendraturčiams, bendraturtis gali reikalauti iš kito bendraturčio proporcingai dalintis būtinas bendro turto remonto išlaidas, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog turto būklė blogėja dėl to, kad turtas nėra atidalintas, ir jog tuo yra pažeidžiamos tik ieškovės teisės.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog ieškovė neįvykdė CPK 12 str. ir 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E.M.Š. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,65 Lt Lt (penkis litus 65 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.