- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 2-70-814/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02422-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- I. I.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovo R. S. atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovei I. I., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei I. I., institucija teikianti išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. teismui pateiktu ieškiniu prašo atsakovei I. I. terminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaikams globą ir jų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu, tai yra ieškovu, iš atsakovės vaikams priteisti materialinį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo 2012-10-01 iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistomis lėšomis pavedant disponuoti ieškovui, bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė – buvusi ieškovo sugyventinė. Gyvendami faktinėje šeimoje jie susilaukė dviejų vaikų - A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jų šeima gyveno pas jo motiną G. S., adresu (duomenys neskelbtini) .Atsakovė 2012 m. liepos mėn. susirado kitą vyrą ir pabėgo iš namų, vaikus palikdama jam. Nuo minėto laiko ji vaikais visiškai nesirūpina, nelanko, materialiai neišlaiko. Atsakovė neturi pastovaus gyvenamojo būsto, gyvena atsitiktinėse gyvenamosiose vietose. Be to, atsakovė yra neįgali, serga epilepsija. Vaikus išlaiko ieškovas, juos prižiūrėti padeda jo motina, G. S.. Abu vaikai turi sveikatos problemų, A nustatytas lengvas protinis atsilikimas, A – vidutinis. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos parengiamąją klasę. Jai Kauno klinikose bus daroma galvos operacija. Apie būsimą dukros operaciją jis pranešė atsakovei, tačiau ji dukros gydymu, parengimu operacijai, visiškai nesidomi. Ieškovas vienas tiek dukrą, tiek sūnų veža konsultuoti pas gydytojus į Kauno klinikas, į Kauno Vaiko raidos centrą. Taip pat nurodė, kad jis yra bedarbis, dirba atsitiktinius darbus. Jį materialiai remia jo motina, kurios nuosavame name jis su vaikais gyvena. Vieno vaiko mėnesio išlaikymo išlaidas sudaro 650 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovą pašalinus iš teismo posėdžio salės, kadangi jam buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, ieškovą atstovaujanti advokatė Albina Cirulienė ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalių dukrai A buvo daroma galvos operacija ir, ieškovo teigimu, gydymas jau baigtas. Vaikai gulėjo ir klinikose, ir raidos centre, atsakovė pas vaikus nesilankė, jais nesirūpino. Atsakovės nesirūpinimas savo vaikais vyksta ilgą laiką. Mano, kad yra pagrindas atsakovei apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Ieškovas nedirba, registruotas darbo biržoje, gyvena pas motiną jos name, turto neturi. Jam nenustatytas nedarbingumo lygis. Taip pat paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į priklausomybės ligų centrą dėl alkoholio vartojimo.
Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas) įteikti jai asmeniškai (LR CPK 123 str. 1 d.). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovo išsikraustė dėl jos atžvilgiu vartojamo smurto, dėl ieškovo alkoholio vartojimo. Išvažiuodama vaikus būtų pasiėmusi su savimi, tačiau neleido ieškovas. Su vaikais važiuotų gyventi pas savo tėvą, kuris gyvena Molėtų rajone, turi nuosavą trijų kambarių namą. Tėvo namuose kartu gyvena dvi jos seserys, mama mirusi. Be to, mirus jos močiutei, liko didelis namas, jame niekas negyvena, galėtų ji ir ten gyventi. Pas ieškovą vaikų aplankyti vyksta kas mėnesį, nuperka jiems žaislų, saldainių, maisto. Dėl sveikatos būklės savo vaikais galėtų pasirūpinti. Registruota darbo biržoje. Gauna 880,00 Lt dydžio invalidumo pensiją. Ji šiuo metu turi kitą vyrą, su juo gyvena pas jo močiutę. Dėl socialinio būsto suteikimo niekur nesikreipė. Ieškovas vaikų invalidumo išmokas išleidžia mokesčiams, maistui, paskolos grąžinimui, likusius pinigus prageria. Gyvenant kartu, vaikų pinigus paimdavo ieškovo motina, apmokėdavo sąskaitas. Su ieškovo motina jos santykiai labai blogi, nes ji visada gindavo savo sūnų. Žino, kad ieškovas su vaikas buvo sanatorijoje, ligoninėje. Jai su vaikas neleido būti, kad ji jų nepaimtų. Vaikams gulint ligoninėje Kaune, jų nelankė, nes bijo Kaune pasiklysti. Ji vaikams pinigų neduoda, kadangi ieškovas juos pragertų. Išlaikymą vaikams norėti teikti maistu, nes pinigai bus išleisti mokesčiams ir alkoholiui.
Liudytoja G. S. parodė, kad ieškovas yra jos sūnus, atsakovė - sūnaus sugyventinė. Penkerius metus atsakovė gyveno pas ją namuose kartu su vaikais A ir A. Sūnus anksčiau dažniau išgerdavo, dabar negeria. Gyvenant kartu sūnus su atsakove pykdavosi. Sūnus su vaikais lankosi pas psichologą, su jais užsiima. Atskirai šalys gyvena pusę metų. Buvo į namus parsivežę ir atsakovę I. Tačiau, ji tik telefonu kalbėjosi, žinutėmis susirašinėjo, po 40 žinučių per dieną, dar kambarį sutvarkydavo, daugiau nieko neveikdavo. Atsakovė nelabai bendraudavo su vaikais. Valgyti atsakovė vaikams negamino, padarydavo tik sumuštinius, dar saldainių, sausainių nupirkdavo. Maistą gamina vaikams ji. Maistą perka ir ji, ir ieškovas. Dabar gyvena penkiese, kartu dar gyvena jos sugyventinis. Vaikai su tėvu turi atskirą kambarį. Vaikai gauna 1050 litų invalidumą. Pirko išsimokėtinai televizorių. Paskolą iš vaikų invalidumo lėšų dengia ieškovas. Atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisideda, vieną kartą atvežė maisto - rūkytų vištų kakliukų, tačiau vaikai tokio maisto nevalgo. Atsakovė per pusę metų buvo du kartus atvažiavusi, vieną kartą atvyko pasiimti daiktų, vaikams neatvežė nieko. Atsakovė pagal sveikatos būklę, supratimą negalės pasirūpinti vaikais, ją pačią reikia prižiūrėti.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinį palaiko (reg. Nr. GD-3911). Taip pat nurodė, kad šalių, kaip sugyventinių šeima imta domėtis 2008 m. gavus iš Kauno MUK pranešimą apie šioje įstaigoje gydomą I. I. kūdikį. Minėta gydymo įstaiga pranešė, kad vaiko motina neorientuota situacijoje ir vaiko auginime, o tėvas (tėvystė tuo metu nebuvo nustatyta) vaiko lankyti atvyko neblaivus. Apsilankius šeimoje, kilo abejonių dėl atsakovės gebėjimo rūpintis vaiku bei buities sąlygų tinkamumo. Tačiau vaiko tėvai rodė pastangas vaiką auginti patys – buvo nustatyta tėvystė, tėvas pasiėmė tėvystės atostogas vaikui auginti, įsigijo būtinų priemonių vaiko auginimui, o ieškovo motina, G. S., teigė padėsianti tėvams rūpintis anūke. Atsižvelgiant į tai, A. S. buvo išleista į namus pas tėvus. Šiuo metu šalys be A dar turi sūnų A. S.. Abiems vaikams yra nustatytas neįgalumo lygis, jiems reikalinga ypatinga priežiūra bei rūpinimasis jų sveikata. Dėl socialinių įgūdžių stokos bei girtavimo šalys buvo stebimi, kaip neužtikrinantys tinkamos vaikų priežiūros. Šeima buvo nuolat konsultuojama. Tačiau vaikų motina I. I. šių paslaugų atžvilgiu buvo nusiteikusi skeptiškai, į specialistų bei socialinių darbuotojų pastabas nereaguodavo. Vaikų motinai 2012 m. liepos mėn. palikus šeimą, dėl pirmiau nurodytų priežasčių minėta šeima 2012-07-13 buvo įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Palikus šeimą, ieškovo teigimu, atsakovė joje lankėsi tik keletą kartų. Nei vaikų sveikata, nei ugdymu, nei jų priežiūra, atsakovė šiuo metu nesidomi. Vaikams gulint ligoninėje, nors ir buvo apie tai informuota, atsakovė vaikų aplankyti neatvyko. Su vaikais buvo tik tėvas, kuris šiuo metu vienas rūpinasi jais padedamas savo motinos. Ieškovas registruotas darbo biržoje. Jis gauna socialinę pašalpą (350 Lt), šeimos pajamas papildo išmoka vaikui (104 Lt) bei vaikams skirtos neįgalumo pensijos (apie 1 050 Lt). Mažamečiai šalių vaikai nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškia dėl savo amžiaus bei negebėjimo suvokti ir išreikšti savo norus ir pažiūras šiuo klausimu. Ieškovo šeimoje vaikams sudarytos patenkinamos sąlygos poilsiui, žaidimams, miegui, laikytis higienos (b. l. 25).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė joje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalims gyvenant kartu ieškovo mama kreipdavosi į jų skyrių dėl ne visai tinkamo tėvų elgesio vaikų atžvilgiu. Iš pradžių šeimai padėdavo patarimais, konsultacijomis. Atsakovė nelabai draugiškai pasitikdavo socialines darbuotojas. Šalims reikalinga nuolatinė kontrolė. Jei ieškovas leidžiasi savo mamos pakontroliuojamas, tai atsakovė su ieškovo motina kariauja. 2012 m. liepos mėnesį atsakovei palikus šeimą, ieškovas likęs vienas, padedamas savo mamos, neblogai rūpinosi vaikais. Su vaikais vykdavo pas gydytojus, gydytojų teigimu, vykdo visus jų nurodymus. Mažamečiai vaikai prižiūrėti. Vaikų mama pusmetį yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, išlaikymo. Labai sunku pateikti galutinę išvadą šioje byloje, kadangi ieškovas, kuris kreipėsi dėl laikino motinos valdžios apribojimo I. I., į šios dienos posėdį atvyko neblaivus. Jaučiama atsakomybės stoka. Mano, jog yra pagrindas terminuotai apriboti motinos valdžią I. I., nes ji pusmetį nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, nesirūpina vaikų sveikata. Galimas valdžios ribojimas metams laiko. Padėčiai nepasikeitus, skyrius kreipsis dėl valdžios ribojimo vaikų tėčiui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6-7). Šių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvu, tai yra ieškovu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. S. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o A. S. – lengvas neįgalumas (b. l. 10-13). A mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupėje (b. l. 14). Ieškovo 2012-07-13 paaiškinimu Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, kad atsakovė 2012 m. liepos 7 d. išėjo iš namų ir negrįžo, paliko vaikus ir visai jais nesirūpina (b. l. 27). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-13 įsakymu ieškovo ir atsakovės šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 28). Ieškovas nedirba (b. l. 33), laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-11-12 jam išmokėta 327,69 Lt motinystės(tėvystės) pašalpa (b. l. 34), registruotas darbo biržoje (b. l. 9), savo vardu registruotino turto neturi (b. l. 37, 39). 2013-02-11 siuntimu tirti, konsultuoti ir gydytis nustatyta, kad ieškovui atlikta antialkoholinė terapija ilgai veikiančias (6 mėn.) vaistais „Torpeda“ (b. l. 70). 2013-02-13 14 val. 40 min. atliktu asmens blaivumo testu ieškovui nustatytas 1.67 promilių girtumas (b. l. 71). Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo2012-11-05 aktu nustatyta, kad ieškovas turi patenkinamas sąlygas savo vaikų gyvenimui ir buičiai (b. l. 26). VSDFV duomenų bazėje atsakovė nurodyta kaip asmuo, nuo 2011-11-13 iki 2012-11-12 auginęs vaiką iki trejų metų (b. l. 32), jai mokama 340,38 Lt dydžio našlių arba našlaičių pensija (b. l. 35), savo vardu registruotino turto neturi (b. l. 36, 38). Atsakovė serga židinine epilepsija su centrine generalizacija bei epilepsine demencija, jai skiriamas pastovus priešepilepsinis gydymas, tačiau epilepsijos priepoliai kartojasi; jai iki 2051-10-08 nustatytas 40 darbingumo lygis; psichiatro konsultacijoms lankėsi 2009 m. spalio mėn. ir 2011 m. spalio mėn. rengiant dokumentus darbingumo lygio nustatymui, atlikus psichologinį tyrimą, nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas (b. l. 52).
Remiantis LR CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pagal LR CK 3.180 str. 1 d. įvardytą baigtinį sąrašą, tėvų valdžia ribojama tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant jų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas – laikinas ar neterminuotas ribojimas. Taikant minėtą institutą yra atsižvelgiama į faktines aplinkybes - tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama arba neįgyvendinama priešingai vaiko interesais tėvų valdžia ir įvertinamas jų pobūdis.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovė savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpina, deramai neatlieka savo, kaip motinos pareigos, ir minėti atsakovės veiksmai pažeidžia jos nepilnamečių vaikų interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmiausia atsakovė savo vaikais tinkamai negali pasirūpinti dėl objektyvių priežasčių. Objektyviu veiksniu šiuo atveju laikytina atsakovės sveikata, nes atsakovė serga epilepsija, jai skiriamas pastovus priešepilepsinis gydymas, epilepsijos priepoliai sistemingai kartojasi, atlikus psichologinį tyrimą, atsakovei nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas (VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro raštas). Tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) su savo vaikais negyvena kartu ir/ar negali tinkamai jais pasirūpinti dėl objektyvių priežasčių (dėl ligos ir pan.), įstatymas numato vaikų ir tėvų atskyrimo institutą, reglamentuojamą LR CK 3.179 str. Tačiau šiuo atveju atsakovės veiksmuose vaikų atžvilgiu akivaizdūs ir subjektyvūs veiksniai, dėl kurių ji deramai neatlieka savo, kaip motinos pareigų. Subjektyviais veiksniais šiuo atveju laikytini pačių tėvų (tėvo ar motinos) pastangos bei noras deramai auginti, auklėti savo vaikus, domėtis jų sveikata, ugdymu, juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad šalių šeima dėl socialinių įgūdžių stokos bei girtavimo, buvo stebima, kaip neužtikrinanti tinkamos vaikų priežiūros, šeima buvo nuolat konsultuojama, jai padedama patarimais. Tačiau iš minėtos išvados, o taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimų matyti, kad vaikų motina, I. I., šių paslaugų atžvilgiu buvo nusiteikusi skeptiškai, šeimą aplankiusius specialistus bei socialinius darbuotojus pasitikdavo nedraugiškai, į jų pastabas nereaguodavo. O nuo 2012 m. liepos mėnesio atsakovė, išėjusi iš namų ir vaikus palikusi jų tėvui, tai yra ieškovui, visiškai nusišalino nuo savo vaikų auklėjimo, išlaikymo, rūpinimosi jais bei jų sveikata (abiems vaikams nustatytas neįgalumas, dukrai A minėtu laikotarpiu buvo daroma operacija), visą rūpinimosi vaikais naštą perkeldama ieškovui bei jo motinai, G. S.. Per šį laikotarpį atsakovė vaikus aplankė tik du kartus, kai vieną iš jų buvo atvykusi ne vaikų aplankyti, o pasiimti savo daiktų (liudytojos G. S. parodymai). Taip pat iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad atsakovei dar gyvenant su ieškovu, ji vaikais taip pat nelabai rūpinosi, su jais mažai bendravo, jiems negamino valgyti (apsiribojo sumuštinių pagaminimu, sausainių, saldainių nupirkimu), o jos veikla būnant su vaikais dažniausiai apsiribojo nieko neveikimu, kalbėjimu telefonu arba SMS žinučių rašymu.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laiko, kad byloje yra nustatyta atsakovės kaltė dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo vaikų atžvilgiu, todėl yra pagrindas atsakovei riboti motinos valdžią jos vaikų atžvilgiu. Tačiau parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą (neterminuotai ar laikinai) teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovė teismui ir neįrodė (LR CPK 178 str.), kad ji šiuo metu galėtų užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams gyvenant su ja (šiuo metu ji gyvena su draugu pas jo močiutę, o galimybė su vaikais gyventi pas jos tėvą neįrodyta), tačiau iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog ji neneigia norinti gyventi su savo vaikais, juos susigrąžinti ir mano galinti jais pasirūpinti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė savo vaikais deramai negali pasirūpinti iš dalies ir dėl savo sveikatos būklės. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės I. I. motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ribotina laikinai, tai yra vienerių metų laikotarpiui. Teismas mano, kad vienerių metų laikotarpis yra tinkamas terminas atsakovei apsispręsti dėl tolimesnių bendravimo santykių su nepilnamečiais vaikais (LR CK 3.180 straipsnis).
Išaiškintina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kai valdžia apribota laikinai, pasibaigus teismo sprendime nurodytam terminui, tėvų valdžios ribojimas automatiškai nesibaigia. Tokiu atveju tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, o CK 3.182 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, vaikai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su savo tėvu, tai yra ieškovu. Nors byloje yra duomenų apie ieškovo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus ir jis jų nepaneigė (prieštaringai vertintina teismui pateikta 2013-02-11 pažyma apie tai, kad ieškovui atlikta antialkoholinė terapija, nes 2012-02-13 teismo posėdžio metu ieškovui nustatytas 1.67 promilių girtumas), tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovas, padedamas savo motinos, rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais, juos augina ir auklėja, išlaiko, rūpinasi jų sveikata - vaikus veža pas gydytojus, su jais gulėjo ligoninėje, buvo sanatorijoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimu, nors ieškovui taip pat būtina kontrolė, tačiau ieškovas, palyginus su atsakove, leidžiasi būti kontroliuojamas tiek skyriaus, tiek socialinių darbuotojų, tiek savo motinos, reaguoja į specialistų pastabas. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2012-11-05 aktu byloje nustatyta, kad ieškovas turi patenkinamas sąlygas savo vaikų gyvenimui ir buičiai. Esant nurodytoms, aplinkybėms, vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), motinai I. I. jų atžvilgiu terminuotai apribojus valdžią, šių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų tėvu, tai yra ieškovu R. S..
Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatyminiu atstovu, tai yra tėvu, šių vaikų nuolatinės globos nustatymo klausimas nespręstinas (LR CPK 407 str.), o ieškovo reikalavimas dėl globos vaikams nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1 d.). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195str.). Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Šiuo metu vienos minimalios mėnesio algos dydis – 1 000,00 Lt. Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).
Šalių vaikai Adrija ir Aidas turi specialių poreikių – jiems nustatytas neįgalumas. Ieškovo paaiškinimu, vieno vaiko mėnesio išlaikymo išlaidas sudaro 650 Lt. Šalys niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, savo vardu registruotino turto neturi. Ieškovo pajamas sudaro 350 Lt socialinė pašalpa, 104 Lt išmoka vaikui bei 1 050 Lt vaikams skirtos neįgalumo pensijos. Atsakovės paaiškinimu, ji gauna 880 Lt invalidumo pensiją, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, teismui nepateikė. VSDFV duomenis, atsakovė gauna 340,38 Lt našlių arba našlaičių pensiją ( b. l. 35). Tačiau ieškovas yra sveikas ir darbingo amžiaus (gim. 1979 m.), todėl gali ir privalo imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamų, pakankamų tiek sau, tiek vaikams išlaikyti, o vaikų gaunamą pensiją privalo naudoti išimtinai vaikų interesais (o ne vartotojiškoms paskoloms padengti ir kt., kaip rodo bylos duomenys). Ieškovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name, jam materialiai padeda ir motina. Tuo tarpu atsakovei iki 2051-10-08 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl jos pagrindinis minėtu laikotarpiu pajamų šaltinis – invalidumo pensija. Ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena pas atsitiktinius asmenis. Todėl atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, o taip pat į tai, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės (nustatytas nedarbingumas) turi mažesnes galimybes nei ieškovas pagerinti savo turtinę padėtį iš darbo santykių gaunamomis pajamomis, siekiant užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius, iš atsakovės priteistinas jos nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinis išlaikymas kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 130,00 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, siekiant patenkinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.192 str.), išlaikymui priteistomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti nepilnamečių vaikų tėvui, tai yra ieškovui, kuris jas privalo naudoti išimtinai vaikų interesais. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo atmestinas.
Ieškovui šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, taip pat jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (b. l. 12). Be to, ieškovas dėl reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas ir pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 480,00 Lt už ieškovui iki 2012-11-12 teiktą antrinę teisinę pagalbą (Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-21 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1806; b. l. 29), 15,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) ir 287,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus (143 Lt ieškinio dalyje dėl motinos valdžios ribojimo ir 144 Lt dėl 200 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų priteisimo; LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p.; 82 str., 85 str. 1 d. 3 p.).
LR CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Duomenų, kad ieškovei būtų suteikta antrinė teisinė pagalbą, ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nenustatyta.
Todėl ieškinį patenkinus iš dalies – 82,50 proc. (100 proc. dėl motinos valdžios ribojimo ir 65 proc. dėl išlaikymo priteisimo, tai yra (100 proc. + 65 proc.) : 2 = 82,50 proc.), pirmiau minėtos valstybės išlaidos iš atsakovės valstybei turi būti priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, kurias sudaro 396,00 Lt už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą, 12,82 Lt pašto išlaidų ir 238,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio. Likusios išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Tačiau teismas, įvertinęs atsakovės pajamas (gauna našlaitės pensiją, atsakovės teigimu- nedarbingumo pensiją), sveikatos būklę (serga epilepsija, nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas), socialinę padėtį (neturi pastovios gyvenamosios vietos), ir iš to kylančias galimybes sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl vadovaujantis CPK 96 str. 5 d., 99 str., CK 1. 5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės. Iš atsakovės prašomos priteisti 396,00 Lt išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sumažintinos iki 200 Lt.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Terminuotai 1 (vieneriems) metams apriboti atsakovei I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu, tai yra ieškovu, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 130,00 Lt (po vieną šimtą trisdešimt litų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymui priteistomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui tėvui, tai yra ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kurias jis privalo naudoti išimtinai vaikų interesais.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 200,00 Lt (du šimtus litų) už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630), 12,82 Lt (dvylika litų 82 ct) pašto išlaidų ir 238,00 Lt (du šimtus trisdešimt aštuonis litus) nesumokėto žyminio mokesčio (šias sumas mokėti į pirmiau nurodytą sąskaitą, įmokos kodas - 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apelaiciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.