- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-1647-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 96-5648 ir 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 96-5655 išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. skundus dėl galimai netinkamo maitinimo ir pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus (b. 1. 5–6).
2. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl galimai netinkamo maitinimo, 2018 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 2S-13 jo skundą atmetė (b. l. 7).
3. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą (b. 1. 1–4) ir prašo panaikinti: 1) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-13; 2) Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 96-5648 ir sprendimą Nr. 96-5655; 3) priteisti iš atsakovo 36 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Paaiškino, kad nuo 2011 m. yra laikomas Lukiškių TI-K, kuriame maistas yra tragiškas, nes kotletai kepami aliejuje, jokių konvekcinių krosnių nėra, tame pačiame aliejuje iškepus 800 porcijų aliejus virsta nuodais, jis nėra keičiamas, burokėliai teikiami su panaudotu aliejumi, maiste trūksta baltymų, vitaminų ir mineralų, nuo 2011 m. nėra gavęs nei vieno vaisiaus iki šiol. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė 36 500 neturtinę žalą.
3.2. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.
4. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 16–19) paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pažymi, kad aplinkybės, susijusios su suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimu įstaigoje, pagaminto maisto išdavimu, konkrečių patiekalų kokybe buvo tinkamai ir išsamiai išaiškintos pareiškėjui Lukiškių skundžiamuose sprendimuose. Lukiškių TI-K sprendimai yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 99–101) paaiškino, kad žuvis, žuvies maltiniai ar mėsos faršo maltiniai kepami konvekcinėse krosnyse be aliejaus, tai pažangiausias ir sveikiausias būdas bei patikino, kad panaudotas aliejus nepilamas ant daržovių ar į plovą ir jis kepimui nenaudojamas. Kalėjimų departamento teigimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
6. Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Skundas atmestinas.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai patirtos neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo maitinimo pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, atlyginimo, o taip pat ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimų Nr. 96-5648 ir Nr. 96-5655, Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S-13 dėl maitinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K, teigdamas, kad 2017 m. lapkričio 14 d. per pietūs jam davė neskanią bulvių košę, praskiestą su vandeniu (b. 1. 77), taip pat pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K, aiškindamas, kad 2017 m. lapkričio 25 d. pusryčiams davė vieną kiaušinį ir 20 g. sūrio (b. 1. 79). Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. skundu vėl kreipėsi į Lukiškių TI-K, aiškindamas, kad per vakarienę davė bulvių košę, kuri buvo panaši į bulvių sriubą (b. 1. 80), o 2017 m. gruodžio 4 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K, teigdamas, kad 2017 m. gruodžio 1 d. per vakarienę buvo patiekta bulvių košė praskiesta su vandeniu, o taip pat sudeginta žuvis, kuri dvokė nuo sudeginto aliejaus (b. 1. 81).
9.1 Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 96-5648 (b. 1. 5) išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. skundus dėl galimai netinkamo maitinimo ir pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad bendrovė „Grūstė“ 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. S-2735 informavo Lukiškių TI-K administraciją, kad maistą gamina Lukiškių TI-K virtuvės patalpose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laivės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Maistas suimtiesiems, nuteistiesiems gaminamas iš maisto produktų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus. Suimtieji, nuteistieji maitinami pagal Kalėjimų departamento 31 dienai patvirtintus valgiaraščius, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktus ir žaliavų kiekius. 2017 m. lapkričio 25 d. fermentinis sūris ir virtas kiaušinis pareiškėjui buvo išduoti pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 96-5655 (b. l. 6) išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. skundą dėl galimai netinkamo maitinimo ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 14 d. pagal numatytą valgiaraštį pareiškėjui buvo patiekta bulvių košė 200 g., kuri gaminama pagal numatytą receptūrą, buvo tinkamos konsistencijos, košės gamyboje yra naudojamas vanduo. Lukiškių TI-K taip pat pateikė Fiziologinių mitybos normų nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose lentelę.
9.2 Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, teigdamas, kad negauna pakankamą kiekį vitaminų ir baltymų (b. 1. 103).
9.3 Kalėjimų departamentas 2018 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 28-13 pareiškėjo skundą atmetė (b. 1. 109), argumentuodamas, kad kalinimo įstaiga vieną kartą per pusmetį turi atlikti laboratorinius tyrimus. Lukiškių TI-K dirbančio vyro maisto davinio laboratoriniai tyrimai buvo atlikti 2017 m. rugsėjo 19 d. Pagal teorinius skaičiavimus maisto davinys turėjo būti 3301 kcal., praktiškai buvo 3380 kcal., t. y. 79 kcal. daugiau. Lukiškių TI-K maitinimo organizavimą 2017 m. rugsėjo 21 d. tikrino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pažeidimų nenustatė. Pagal 2017 m. Kalėjimų departamento patvirtintus valgiaraščius pusryčiams pateikiamas ne tik vienas kiaušinis ir sūris, o taip pat košė arba varškė, ar du kiaušiniai. Žuvis, žuvies maltiniai ar mėsos faršo maltiniai kepami konvekcinėse krosnyse be aliejaus, tai pažangiausiasis ir sveikiausiasis gamybos būdas ir tikrai panaudotas aliejus nepilamas ant daržovių ar į plovą, nes jis kepimui nenaudojamas.
10. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jis negauna tinkamo maitinimo, su tuo yra susiję visi pareiškėjo reikalavimai.
11. Kiek tai susiję su nurodytam ginčui spręsti aktualiu teisiniu reguliavimu, pabrėžtina, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 44 straipsnio 5 dalis. BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodytos nuteistųjų grupės, kurioms, atsižvelgiant į atitinkamas organizmo būkles (neįgalieji, ligoniai ir kt.) nustatomos didesnės mitybos normos. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai. Įstatymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14 patvirtino atitinkamas fiziologines mitybos normas, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims pagal jų maitinimo grupes: t. y. dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbančioms ir nedirbančioms moterims, nepilnamečiams. Fiziologinėse mitybos normose nurodytos pagrindinės maisto medžiagos (riebalai, baltymai, angliavandeniai) taip pat vitaminai, mineralinės medžiagos ir jų kiekiai vienam asmeniui per parą atitinkamais vienetais (kcal, g, mg, µg). Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.14 2 punkte nustatyta, kad kitų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (ligonių ir kt.) maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis. Šiuo nutarimu Vyriausybė įgaliojo Teisingumo ministeriją tvirtinti suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija skiriamų maisto produktų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo kamerose ir laisvės atėmimo vietose, vidutinį paros kiekį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vykdydamas šį Vyriausybės pavedimą, 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, patvirtino skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normas vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes: vienam dirbančiam ir vienam nedirbančiam vyrui; vienai dirbančiai ir vienai nedirbančiai moteriai; vienam nepilnamečiui; vienai nėščiai moteriai; vienai krūtimi maitinančiai motinai; vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos (nuo 2006 m. gegužės 1 d. galioja 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.1R-144 redakcija). Prie šio įsakymo pridėti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai vienam asmeniui (pagal kiekvieną maitinimo grupę) yra išvardytos konkrečios valgomo produkto dalys (tarp jų: pienas ir jo gaminiai; mėsa ir jos gaminiai; žuvis ir jos gaminiai; cukrus; daržovės; vaisiai) ir kiekvieno iš jų neto svoris (g) ne mažesnis nei nurodyta įsakyme. Teisingumo ministras šiuo įsakymu pavedė Kalėjimų departamentui patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisykles.
13. Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14, taip pat Teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.1R-144 nuostatomis. Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiose Taisyklėse detaliai aptarta tvarka ir reikalavimai, kurių laikantis sudaromi ir gali būti koreguojami valgiaraščiai atitinkamoms nuteistųjų maitinimo grupėms (ligoniams, neįgaliesiems ir kt.).
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus.
15. Minėtas teisinis reguliavimas užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas. Pažymėtina, kad pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius.
16. Byloje yra pateiktas aktualus ginčo laikotarpiui valgiaraštis nedirbantiems vyrams, patvirtintas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (b. 1. 29–35). Taip pat pateiktas valgiaraščio nedirbantiems vyrams 2 priedas (nedirbančių vyrų (vegetarų) 31 dienos maisto davinio cheminės sudėtis) (b. 1. 37–38). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kiekvieną dieną pagaminto maisto kokybę tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris maisto tinkamumą patvirtina pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, pastabų ar įrašų dėl netinkamai pagaminto maisto, pareiškėjo nurodytomis datomis, nėra (b. 1. 82). Byloje taip pat pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas Nr. 69D1-(69.5.)-1494, kuriame jokių pažeidimų dėl nepakankamos maisto kokybės Lukiškių TI-K nenustatyta (b. 1. 106–108). Todėl Lukiškių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei skunduose atsakovo atstovui, nei Kalėjimo departamentui, nei teismui nenurodė netinkamo maitinimo įrodymų.
17. Pareiškėjo teigimu, kalėjime, maistas yra tragiškas, kalėjime, kur yra apie 800 žmonių, maistas yra kepamas tame pačiame aliejuje, aliejus nėra keičiamas. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes Kalėjimų departamentas yra paaiškinęs, kad žuvies maltiniai ar mėsos faršo maltiniai kepami konvekcinėse krosnyse be aliejaus, aliejus nėra naudojamas. Teismas nemato pagrindo abejoti Kalėjimo departamento teiginiais, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl naudojamo aliejaus yra atmestini kaip nepagrįsti.
18. Pareiškėjo teigimu, jis gauna nepakankamai baltymų ir vitaminų. Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais, nes maisto davinių cheminė sudėtis yra sudaryta pagal Kalėjimų departamento 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (b. 1. 37). Iš bendrovės „Grūstė“ 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. S-2735 matyti, kad maistas gaminamas Lukiškių TI-K virtuvės patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laivės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Kiekvieną dieną pagaminto maisto kokybę tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris maisto tinkamumą patvirtina pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, pastabų ar įrašų dėl netinkamai pagaminto maisto, pareiškėjo nurodytomis datomis, nėra (b. 1. 82). Byloje taip pat pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas Nr. 69D1-(69.5.)-1494, kuriame jokių pažeidimų dėl nepakankamos maisto kokybės Lukiškių TI-K nenustatyta (b. 1. 106–108). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad byloje nėra paneigti atsakovo duomenys, jog maistas gaminamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimo departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, Maitinimo organizavimo taisykles bei maisto receptūras, maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais, pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo yra atmetami kaip neapgrįsti.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimai Nr. 96-5648, Nr. 96-5655 ir Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 2S-13 yra teisėti ir pagrįsti, jie atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, naikinti jų nėra pagrindo.
20. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 36 500 Eur neturtinę žalą, kuria kildina su netinkamu maitinimu Lukiškių TI-K.
21. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
22. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
23. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, netinkamas maitinimo tiekimas nuteistiesiems, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, nes tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgusi į tai, teismas nemato pagrįsto pagrindo iš esmės vertinti ir pasisakyti dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos kaip vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl įvardintų priežasčių, nesant nustatytų visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstai buvo atmesta kaip nepagrįsta (CK 6.271 str.).
24. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
TeisėjaiJolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas