Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei J. L., nukentėjusiajam A. D., jo atstovui D. G., kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui G. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas 2004-11-15 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 284 str. 1 d. - 1 MGL (125 Lt) bauda (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 310 str., 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas patyrė skausmą ir nugaišo, t. y. 2014-01-09, apie 13.40 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) A. D. 8 mėnesių anglų kokerspanielių veislės šuniui su kastuvu tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje.

Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad tą dieną išgirdęs vištų rėkimą išėjęs pamatė, kad kažkoks žvėris, panašus į lapę, apsiputojęs, kruvina nosimi, pjauna vištas. Paėmęs kastuvą, nes manė, kad jis pasiutęs, sudavė į snukį, o jis šoko, bėgo atgal, įlindo į kaproninį tinklą, kuriuo buvo atitvertos vištos, ir įsipynė bei voliojosi tinkle. Netrukus atlėkė aukštas nepažįstamas vyras, kuris jam nieko nesakęs, sudavė ranka į dešinę ausį, į krūtinę. Nukentėjusiajam jis negrasino ir nieko jam apie ginklą nesakė. Kad tai buvo šuo, jis suprato tada, kai vyriškis pasakė, kad „mano šunį tu nudobei“. Šuns prie savęs neviliojo, negirdėjo kad kas jį kviestų, vaiko nematė. Šuo pas vištas įlindo, dvi vištas papjovė, dvi apdraskė, vištų plunksnos buvo ant žemės. Praėjus pusantros valandos po įvykio atvyko policijos pareigūnas, kvietė pažiūrėti vištų, bet jis nėjo. Kitą dieną jie vėl atvažiavo apžiūrėti, pasiėmė tinklą, kastuvėlį, drabužius. Teigia, kad mažai mato, nes jam yra 83 metai, keisti akių lęšiukai. Anksčiau yra buvę, kad per tėvo dieną atvažiavę sūnūs iššovė raketą. Jis kvietė policijos pareigūną pažiūrėti. Tam šuniui jis nekirto, tik mosikavo su kastuvėliu. Šuo tinkle užsismaugė. Ginklą, kurį turėjo, paėmė policija, jis buvo dujinis. Dukra S. B. buvo atvažiavusi ir viską nufotografavo. Ji matė tas vištas ir plunksnas, paskui viską sniegas užsnigo. Ginklą jis savigynai turėjo, laikė prie miegamo, padėkle ir nenaudotas, įgytas prieš 4 metus, registruotas.

Iš nukentėjusiojo A. D. parodymų matyti, kad jam esant pas kaimyną, o sūnui vedžiojant šunį, paskambino žmona ir pranešė, kad kažkas įvyko, kad kažką padarė kaimynas A.. Nubėgęs pas K., paskambino į vartus, kadangi niekas vartų neatidarė, peršoko tvorą. A. buvo prie šuns, rankose laikė kastuvą, bandė išnarplioti šuniuką. Jis nustūmė K., šuo jau buvo negyvas, matėsi gulintis jau nuo kelio. Šuns net akis buvo iškritusi, kraujuotas, be gyvybės ženklų. Daugiau kieme iš gyvūnų nieko nematė. K. sakė, kad šuo jo vištas pjauna, tačiau paprašius parodyti papjautą vištą, neparodė, tuo momentu nebuvo nei vištų, nei plunksnų. K. pasakė, kad nieko baisaus nepadarė, pasakė, kad ne vieną žmogų užmušęs, o čia tik šuo. Kastuvas paprastas, neįsidėmėjo kaip kažkokio ypatingo. Dešinys galas tinklo buvo pritvirtintas. 10 minučių sugaišo, kol išpainiojo. Mano, kad tinklas buvo užmestas. Kairė pusė tinklo buvo nepritvirtina. K. grasino nušauti, rėkė ko įsibrovė, grasino atsinešti ginklą. Tikėjo, kad jis gali ginklą atsinešti, pavasarį jis kiaules iš ginklo šaudė, jautė baimę, nes pamanė, jog grėsmė reali. Peršokęs į kaimyno pusę skambino policijai, nes bijojo, kad neatsineštų ginklo ir nenušautų. Šuniukui buvo apie 8 mėnesiai, jis buvo anglų kokerspanielių veislės, 15 cm aukščio, veislinis, loti nemokėjo, linksmas, pakankamai ramus buvo. Ant kastuvo kraujo nematė. Ten buvo du kastuvai. Vienas ant žemės gulėjo, kitas rankose. Nesigilino, su kuo šuniukas užmuštas.

Iš liudytojo mažamečio A. D. parodymų matyti, kad jam 12 metų, kaltinamąjį iš matymo žino. Tą dieną jis išėjo pavedžioti šuniuko, o šuniukas žaisdamas nusivijo kates ir nubėgo į K. kiemą. K. pasiėmė šakelę, prisiviliojo šuniuką, užmetė tinklą ir trenkė šuniukui. Tris kartus šaukė šuniuką, šuniuką pradėjo kviesti prieš mušimą. Atstumas buvo 20 -30 metrų. Per tvorą languotą viskas aiškiai matėsi. K. kieme šuo ar ką vijosi nematė, kitų gyvūnų K. kieme nematė. Šuniukas buvo kokerspanielis 6 - 8 mėnesių. Po to nubėgo namo, paskambino mamai, tėtis parėjo namo, kvietė policiją.

Iš liudytojo G. E. parodymų matyti, kad datos neatsimena, A. D. užėjo pas jį į svečius, jiems bekalbant suskambo D. telefonas ir jis suprato, kad įvyko kažkas nemalonaus. Pokalbis nutrūko ir D. išbėgo į lauką, pas kaimyną K. už tvoros. Po to sužinojo, kad paskambinę vaikai prašė pagalbos, vaikų vedžiojamam šuniukui kažkas nutiko. Šuniukas pas kaimyną už tvoros gulėjo be gyvybės ženklų, nejudėjo. Jis buvo savo kieme ir viską matė 20 - 30 metrų atstumu. Pas kaltinamąjį nematė papjautų vištų. Jų sklypą skiria vielos tvora, augalai jos neužstoja, aiškiai viskas matosi. Šuniukas gulėjo ant šono, buvo mažas, šviesaus ilgo plauko, gal kakavinės spalvos. Savo kieme niekad nėra matęs lapės, ten neteko matyti lapės. Su kaltinamuoju kai susitinka pasisveikina, nepamena, kad būtų konfliktavę. Tas šuniukas pateko į kaimyno valdas, tinklas buvo užmestas ant šuniuko ir jam buvo suduota su kastuvu. Šuo, kai pamatė, kieme gulėjo į jo pusę ištiestomis kojelėmis. Tinklas buvo virvinis, jis buvo šalia šuniuko. Šuniukas gulėjo arčiau ūkinio pastato. Jis buvo matęs tą šuniuką, tai buvo tiesiog mažas, neagresyvus šuniukas. Iš A. suprato, kad šuniukui jau galas. K. buvo kieme, jie buvo šalia šuniuko. A. D. griežtai riktelėjo ,,ką tu padarei“, susidūrimo tarp jų nematė. Stebėjo iš savo kiemo. Aidas apie grasinimą ginklu jam nepasakojo. Nepasakytų, kad Aidas bijojo K. ar išsigando. Tą šunį pas jį į kiemą atnešė A., šuniukas jau nejudėjo ir buvo negyvas, ryšulėlis nekrustelėjo. K. sklype nebuvo, kur saugomos vištos negali pasakyti, tuo metu vištos jam neįstrigo. Su A. bendrauja, A. yra kaimynas, gyvena kitoje gatvės pusėje, daugiabutyje. Kraujas ant šuniuko matėsi galvos srityje. Šuniukas buvo parneštas su audeklu, uždengtas. Jis audeklą iš garažo ar mašinos padavė.

Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad ji yra tyrėja, atliekant tarnybines pareigas, datos nepamena, buvo gautas pranešimas, kad kaimynas užmušė šunį. Su kolega S. N. nuvyko į Parko g. 25, budėtojo nurodytu adresu. Juos pasitiko D. su mažamečiu sūnumi. Sūnus buvo šoko būsenoje, negalėjo nieko papasakoti, stipriai verkė, pasakė, kad kaimynas užmušė jo šuniuką. Su vaiku ji nusprendė jokių procesinių veiksmų neatlikinėti, nes vaikas buvo šoke. Iš A. D. parodymų ji suprato, kad spanielių veislės šunį vaikas išvedė pavedžioti į lauką, šuo išbėgo į kaltinamojo kiemą ir buvo užmuštas su kastuvu. Vaikas tai pamatęs pasakė tėvui, o tėvas iškvietė pareigūnus, nuėjęs pas K., suvyniojo gyvūną ir nunešė į gretimai esantį kiemą. Ji ten nuėjusi pamatė galimai spanielių veislės šuniuką, jis buvo kruvinas, be gyvybės ženklų. Ji atliko gaišenos apžiūrą, kurią fiksavo apžiūros protokolu. Kadangi kaltinamasis yra senyvo amžiaus, viršininkė davė nurodymą jo nesulaikinėti, o įteikti šaukimą. Kolega S. nuėjo pas K. ir įteikė šaukimą. Pats K. jam pasakė: ,,ką, aš negaliu užmušti šuns, šuo tai ne žmogus, aš partizanas“. S. K. neapklausinėjo. Įvykio vietos tuo momentu neapžiūrėjo, aplinkybių nenustatinėjo. D. sakė, kad galimai su kastuvu tai buvo padaryta. Ji atliko tik gyvūno gaišenos apžiūrą. K. ji nematė ir nebendravo. Įvykio vietos iš karto neapžiūrinėjo, nes nenorėjo eiti į įtariamojo teritoriją, buvo neaiški jo procesinė padėtis. Jo pavardę pasakė žmonės, buvę tuo metu kieme. Jei būtų kas nors kam nors grasinę, būtų užrašiusi. Nuotraukas darė tą pačią dieną.

Iš liudytojo S. N. parodymų matyti, kad gavę pranešimą apie tai, kad vaikų akivaizdoje užmuštas šuo, nuvyko į įvykio vietą, čia buvo 3-4 vaikai ir 3-4 suaugę, vienas vaikas buvo apsiverkęs. Jie parodė į namą, pasakė, kad ten su kažkuo šuniukui trenkė. Nuėjęs pas kaimyną, pas kurį buvo rastas tas šuniukas, matė negyvą šunį, atėjusi tyrėja apžiūrėjo jį. Po to nuėjo pas kaltinamąjį įteikti šaukimo dėl atvykimo į komisariatą, prisėdo pavėsinėje, jis pasakė, kad šuo įbėgo ir jam trenkė, dar pasakė, kad šuo tai juk ne žmogus, minėjo, kad jis buvęs partizanas. Kitų gyvūnų kieme nematė. Kaltinamasis buvo užsiminęs apie vištas, bet plunksnų nematė. Sveikata K. nesiskundė, apie žalą nesakė. Kastuvo nematė, kraujo ant kaltinamojo rūbų nepastebėjo.

Iš liudytojos S. B. parodymų matyti, kad tą dieną apie 4 valandą ji užvažiavo pas A. K. ir jai papasakojo, kas atsitiko - teta išgirdusi triukšmą pakėlė A. K., kuris išbėgęs į kiemą ir pamatęs, kad pjauna vištas, puolė jų ginti, kažkuo užvožė kelis kartus. Jam pasirodė, kad ten buvo lapė. Tada ji užfiksavo vištų išdraikytas plunksnas. Kad ten buvo šuo, A. K. sužinojo gal tik ant rytojaus. Tėvui yra glaukoma, jis nepaskaito, turi vairuotojo pažymėjimą, pas ją tris kilometrus automobiliu pats atvažiuoja. Kraujo ant tėčio nematė. Jis buvo su tais pačiais rūbais.

Iš specialisto V. G. parodymų matyti, kad tai medžioklinis, paukštinis šuo, priskiriamas medžioklinių šunų kategorijai. Jie savo laiku taikomi buvo medžioklei, dabar tapę dekoratyviniais, bet instinktai išlikę. Šuniukai vadovaujasi įgimtomis savybėmis, vėliau susiformuoja sąlyginiai instinktai. Šuo, kaip ir jo gentainiai pirmtakai, vadovaujasi instinktu persekioti arba, kitaip tariant, medžioklės instinktu. Persekiodamas jis medžiodamas sustingsta, tuo neišduodamas, nei savęs, nei šeimininko tada artinasi prie savo grobio. Gamtoje jis panašus į lapę. Bet jei žmogus pažysta gyvąją gamta tai galima juos vieną nuo kito atskirti. Nežino šio šuniuko spalvos. Jei svetimas vilioja šakele tai bėgtų nuo to žmogaus šuo, o ne į žmogų. Instinktai gyvūnų nugali. Šuo net bijodamas kovoja su savo gentainiais. Antra jų savybė yra grobio persekiojimas, gyvūnas siekia savo tikslo. Cholerikų sangvinikų kategorijai šis šuo priskiriamas. Šiam šuniui dresūra yra reikalinga. Medžiokliniai šunys labai sunkiai valdomi. Kokerspanielis 10-15 metų gyvena. Kalės bręsta anksčiau. Jos amžius buvo netoli brandos. Dažnai dėl ūmaus būdo šios veislės šunys patenka į prieglaudas, nes žmonės jų nesuvaldo. Lytinis ir grobio persekiojimas yra jų pagrindiniai instinktai. Be priežasties pulti žmogaus jis negalėtų, nebent sirgtų kažkokia liga arba išprovokuotų kažkokios aplinkybės.

2014-01-09 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad apžiūrėtas negyvas šuo, rastas Kauno r., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotolentelėse užfiksuota, kad nurodytu adresu yra gyvenamasis namas, kurio kiemo teritorijoje ant žolės, ant audeklo guli negyvas šuo. Fotolentelėse užfiksuotas gyvenamojo namo kieme, ant žolės gulinčio objekto bendras vaizdas, ant negyvo šuns dešinės pusės galvos, ausies, letenų srityse bei kairės pusės galvos ausies, snukio, kairio šono, bei letenų srityse esantis kailis padengtas raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju (b. l. 11 – 14, 15 – 23, 24).

2014-01-13 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra dviejų aukštų gyvenamasis A. K. namas, namas aptvertas 1,80 m. aukščio tvora, su varteliais. Kiemo gale yra ūkinis pastatas (b. l. 25 – 26, 27 – 28).

2014-01-13 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Kauno teritorinio skyriaus gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 1 konstatuota, jog šuniui nustatyta už dešiniosios ausies ties pirmuoju kaklo slanksteliu 1 cm ilgio kirstinė žaizda odoje, poodiniame audinyje išplitusi hematoma (odos vidinėje pusėje 6 cm ilgio, 1,5 cm pločio kraujosruva); kairiojo žando poodinio audinio edema ir hematoma (vidinėje odoje pusėje 8 cm ilgio, 2 cm pločio kraujosruva); sprando srities poodiniame audinyje išplitusi hematoma (vidinėje odoje pusėje 12 cm ilgio, 3 cm pločio); dešiniosios pusės smilkinkaulio, skruostikaulio ir pirmojo kaklo slankstelio skersinės ataugos skeveldriniai lūžiai, pažeidimo vietoje poodiniame audinyje ir raumenyse išplitusi hematoma; kraujo išliejimas į galvos smegenis; kraujo krešuliai dešiniojoje išorinėje ausyje; dešiniosios akies išvirtimas iš akiduobės; anemija. Diagnozė – šuo nugaišo dėl trauminės kilmės galvos sužalojimų ir kraujo išsiliejimo į galvos smegenis (b. l. 32).

2014-01-13 kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą A. K. ir I. K. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), jos metu rasta ir paimta juodos spalvos revolveris „Alfa“ Nr. 0640030973, juodos spalvos dėkle, dėžutė su užrašu „22 Flobert“ su 26 vnt. šovinių, žalios spalvos megztinis su užrašu „For Hunting“, žalios spalvos kelnės, kastuvas mediniu kotu ir žalsvos spalvos medžiaginis tinklas (b. l. 66, 67 – 69).

2014-06-26 daiktų apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad apžiūrėti kratos metu iš kaltinamojo A. K. gyvenamosios vietos paimti daiktai, fotolentelėse užfiksuotas bendras daiktų vaizdas (b. l. 72 – 73, 74 – 77).

2014-02-10 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-190, atlikus balistinį tyrimą, nustatyta, kad kratos metu iš A. K. paimtas revolveris „Alfa“ Nr. 0640030973 yra C kategorijos šaunamasis ginklas (b. l. 84 - 85).

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už gyvūno kankinimą bei už žiaurų elgesį su juo, jei dėl šių veiksmų jis žuvo arba buvo suluošintas. Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004-01-27 redakcija Nr. VIII-500) 2 str. 12 d. yra apibūdintas neleistinas elgesys su gyvūnais, kuris šio straipsnio prasme laikytinas žiauriu. Tai – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. Jei dėl tokių veiksmų gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, kyla baudžiamoji atsakomybė.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. 2014-01-09 apie 13.40 val. Kauno r., Domeikavos sen., Domeikavos k., Parko g. 6, suprasdamas, kad su svetimu šunimi elgiasi žiauriai, A. D. 8 mėnesių anglų kokerspanielių veislės šuniui su kastuvu tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį, numatė, kad dėl šių jo veiksmų šuo gali žūti ir būtent tokių padarinių siekė, ko pasėkoje šuo patyrė skausmą ir nugaišo, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Nors kaltinamasis A. K. savo kaltę neigė nurodydamas, kad kažkoks gyvūnas, panašus į lapę, papjovė dvi jo vištas, ir žuvo įsipainiojęs į tinklą, o kad tai buvo šuo, suprato tik po to, kai apie tai jam pasakė nukentėjęs, tačiau šią jo gynybos versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Negyvas kruvinas šuo buvo rastas kaltinamojo gyvenamojo namo kieme, specialisto išvada konstatuota, kad šuo nugaišo dėl trauminės kilmės galvos sužalojimų ir kraujo išsiliejimo į galvos smegenis. Nukentėjusiojo A. D., mažamečio liudytojo A. D., liudytojų J. G., G. E. parodymai nuoseklūs, abejonių nekelia. Kad šuo buvo negyvas ir kruvinas dar prieš atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą, patvirtina tiek nukentėjęs, tiek mažametis liudytojas A. D. bei liudytojas G. E.. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo šuns gaišeną, matė kruviną jo kailį, gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu konstatuota jo nugaišimo priežastis - trauminės kilmės galvos sužalojimai ir kraujo išsiliejimas į galvos smegenis. Kad A. K. sudavė smūgius šuniui kastuvu, patvirtina mažametis liudytojas A. D., matęs kaltinamojo žiaurų elgesį, smūgių sudavimo neneigia ir pats kaltinamasis, liudytoja S. B. taip pat patvirtina, kad kaltinamasis jai sakęs, jog šuniui „užvožė“. Objektyvių duomenų, kad šuo būtų užpuolęs kaltinamojo vištas, o kaltinamasis jas būtų gynęs ir tokiu būdu sužalojęs šunį, nenustatyta. Teismas nesivadovauja liudytoja apklaustos S. B. parodymais, kuri nurodė, kad ji matė ir užfiksavo vištų plunksnas, kadangi ji paties įvykio nematė, jos žinios – iš kaltinamojo, su kuriuo palaiko artimus santykius. Be to, ši liudytoja užfiksavusi neva nugaišusio šuns užpultų vištų plunksnas, neminėjo ir neužfiksavo svarbios aplinkybės, nurodytos kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu – kad šuo papjovė dvi vištas, kurias kaltinamasis sudegino tos pačios dienos vakare. Taip pat atmestini kaltinamojo bei liudytojos S. B. parodymai apie kaltinamojo blogą regėjimą, turėjusį įtakos, jog jis neatskyrė šuns nuo lapės, nes tiek kaltinamasis, tiek S. B. patvirtino, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį.

Taigi, kaltinamojo A. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti A. D., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2014-01-09 apie 14 val. Kauno r., Domeikavos (duomenys neskelbtini), A. D. grasino jį nužudyti, sakydamas, kad „esu nušovęs ne vieną žmogų ir šunį nušauti nėra man kas. Atsinešiu ginklą ir juo nušausiu tave“. Kaltinamojo A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamojo A. K. kaltė šios nusikalstamos veikos padarymu buvo grindžiama išimtinai nukentėjusiojo A. D. parodymais.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-403/2006).

Įvertinus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 145 str. 1 d. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.

Įvertinus tai, kad kaltinamojo išsakytų žodžių turinio nepatvirtino teisme apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą. Liudytoja – tyrėja J. G. nurodė, kad jeigu būtų kas nors kam nors grasinę, būtų užrašiusi, liudytojas G. E. taip pat nurodė, kad Aidas apie grasinimą ginklu jam nepasakojo, nemano, kad Aidas bijojo K. ar jo išsigando. Šie liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiojo A. D. parodymus apie tai, kad kaltinamasis jam grasino susidorojimu ir išsakė žodžius: „Atsinešiu ginklą ir juo nušausiu tave“ ir šie žodžiai pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad apie jo atžvilgiu išsakytus grasinimus nukentėjusysis A. D. 2014-01-09 protokole – pareiškime, kuriuo informavo policiją dėl užmušto šuns, nenurodė. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad net ir darant prielaidą, kad žodžiai, nurodyti kaltinime buvo kaltinamojo išsakyti, aplinkybės, kuriomis kaltinamasis A. K. bendravo su nukentėjusiuoju A. D., kaltinamojo A. K. amžius, sveikatos būklė, nukentėjusiajam nesuteikė pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad A. K. tyčia būtų siekęs įbauginti nukentėjusįjį, liudytojas G. E. nurodė, kad jam neatrodė, kad A. D. išsigando K.. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo tuo metu susidariusią konfliktinę situaciją, darytina išvada, kad vien nukentėjusio parodymai, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, negali būti laikomai patikimais įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo pagal BK 145 str. 1 d. A. K. išteisintinas dėl šio nusikaltimo padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 310 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l. 109, 112), administracine tvarka nebaustas (b. l. 113), yra senyvo amžiaus, gimęs 1931-09-14, Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 120), Kaltinamasis A. K. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 122, 126), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 124). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 310 str., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra garbaus mažiaus, gim. (duomenys neskelbtini), prižiūri sutuoktinę I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 182), kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nukentėjusiojo A. D. vardu jo atstovas D. G. pateikė prašymą apmokėti atstovavimo išlaidas (b. l. 183, 184), kartu pateikė PVM sąskaitos faktūros kopiją Serija DGK Nr. 062 už atstovo paslaugas. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato, tame tarpe įgalioto atstovo pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų pervedimo banke mokėjimo nurodymu (b. l. 185), teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Šiuo atveju nukentėjusiojo A. D. įgalioto atstovo D. G. dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo A. K..

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104 - 105), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų baudą, kas atitinka 564 EUR (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus).

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., nukentėjusiojo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudai priteisti iš A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), kas atitinka 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus), išlaidų įgalioto atstovo paslaugoms apmokėti.

1) juodos spalvos revolverį „Alfa“ Nr. 0640030973, juodos spalvos dėkle, dėžutę su užrašu „22 Flobert“ su 26 vnt. šovinių, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, kvito serija BBB Nr. 0043978 (b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2) maiše esančius žalios spalvos megztinį su užrašu „For Hunting“, žalios spalvos kelnes, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, kvito serija BBB Nr. 0033476 (b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui A. K.;

3) maiše esančius kastuvą mediniu kotu ir žalsvos spalvos medžiaginį tinklą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, kvito serija BBB Nr. 0033476 (b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

4) kompaktinį diską apžiūros metu atliktomis nuotraukomis (b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.