Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2017 m. gegužės 13 d.

5. Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundą išsiuntė 2018 m. gruodžio 19 d. (spaudas ant voko; b. l. 4), praėjus daugiau kaip 3 metams, todėl praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

8. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojusių galimybę kaip ieškinio senaties pradžią vertinti ne pažeidimų atsiradimo dieną, bet kitą, galimai vėlesnį, laikotarpį, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.).

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie galimą jo teisių pažeidimą sužinojo nuo šių pažeidimų atsiradimo dienos ir kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

10. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1520-520). Klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

11. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva.

12. Taigi, konstatavus, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2015 m. gruodžio 19 d. paduoti, ši reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

13. Byloje vertintinas pareiškėjo reikalavimas dėl jo pažeistų teisių nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 13 d.

14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

15. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

17. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas, turėdamas nuteistojo statusą, turėjo galimybę fiziniam kontaktui, pateikė informaciją apie ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimą.

18. Teismas, siekdamas išsiaiškinti ginčui aktualias aplinkybes, kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl papildomų duomenų pateikimo ir minėta įstaiga 2019 m. birželio 7 d. bei 2019 m. birželio 11 d. raštais teismui pateikė papildomą informaciją dėl pareiškėjui skirtų trumpalaikių (papildomų) pasimatymų, telefoninių pokalbių (b. l. 62–109).

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo statusas buvo nuteistasis (b. l. 23–28, 101).

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, kad pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto.

21. Taigi, būtent pateikus prašymą suteikti pasimatymą, tokia teisė gali būti realizuojama. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas suteikti ilgalaikį pasimatymą, nėra. Jis ir skunde tokių aplinkybių nenurodė. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į administraciją, prašydamas suteikti ilgalaikį pasimatymą ir Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 15 d. raštu informavo jį, kad prašymo negali tenkinti, nes teisės aktai tokios galimybės nenustato, negali pagrįsti, jog Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teises dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Šis prašymas nepatenka į ginčo laikotarpį, todėl nevertintinas. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo šeiminiai ryšiai pablogėjo dėl Lukiškių TI-K veiksmų, nevertintini, nes apskritai ginčo laikotarpiu tokio prašymo jis neteikė. Tokios aplinkybės yra asmeninio pobūdžio.

22. Ginčui aktualios BVK 85 straipsnio nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., reglamentuojančios paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, t. y. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 4) gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą – dvi valandas; 5) vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.

23. Ši tvarka detalizuota Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraše, patvirtintame Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 „.Dėl giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojęs iki 2016 m. balandžio 28 d.) ir Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis suteikimo ir jų vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1-108 „Dėl Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis suteikimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nuo 2016 m. balandžio 28 d.).

24. Taigi, pagal BVK 85 straipsnį apskritai pareiškėjui nėra numatyta teisė turėti ilgalaikius pasimatymus (kaip nuteistajam). Pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, galiojusią iki 2016 m. balandžio 1 d., pareiškėjas turėjo teisę gauti vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, o pagal minėto straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2016 m. balandžio 1 d., turėjo teisę gauti per du mėnesius du trumpalaikius pasimatymus. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžiančių jo šeiminius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo Lukiškių TI-K nurodytų argumentų dėl trumpalaikių pasimatymų suteikimo. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis ir šiuo aspektu nenustatė neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjo privatumas ir teisė į šeimos gerbimą pagal Konvencijos 8 straipsnį nebuvo pažeistas.

26. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti būtent BVK 94 straipsnio nuostatų, nesuteikiančių teisės į ilgalaikį pasimatymą ne tik su sutuoktiniu ar sugyventiniu, tačiau ir su kitais artimaisiais giminaičiais (konkrečiai – vaikais), atitiktį Konstitucijai priimtinumo, pažymėjo, kad iš teismo pateikiamų argumentų nėra aišku, kodėl iš Konstitucijos nuostatų valstybei turėtų kilti pareiga užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises į privatų ir šeimos gyvenimą ne kitais būdais, o būtent leidžiant ilgalaikius pasimatymus ne tik su BVK 94 straipsnio 3 dalyje nurodytais asmenimis, bet ir su kitais šeimos nariais, taip pat su vaikais. Konstitucinio Teismo vertinimu, be ilgalaikių pasimatymų, Bausmių vykdymo kodekse (73, 74, 75 ir kituose straipsniuose) yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų. Taigi, Konstitucinis Teismas sprendė, jog pareiškėjas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) nevertino to, kad pagal Konstituciją reguliuojant šeimos santykius turi būti atsižvelgiama į reguliuojamų santykių specifiką, ir nepateikė teisinių argumentų, kad, BVK 94 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. redakcija) 3 dalyje nenustačius nuteistųjų teisės į ilgalaikius pasimatymus su kitais joje nenurodytais asmenimis, be kita ko, su vaikais, tačiau kitose šio kodekso nuostatose nustačius kitas minėtas nuteistųjų bendravimo su šeimos nariais formas, yra pažeidžiama nuteistųjų teisė palaikyti šeimos ryšius esmė arba neproporcingai varžomas nuteistųjų privatus ir šeimos gyvenimas. Taigi, Konstitucinio Teismo nuomone, nuteistųjų socialiniams ryšiams su kitais artimais giminaičiais (ne sutuoktiniu ar sugyventiniu) palaikyti BVK yra numatyta kitų priemonių (ne ilgalaikių pasimatymų), dėl ko tokių asmenų teisė į privatų ir šeimos gyvenimo gerbimą nėra pažeidžiama. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje (2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-830-662/2018).

27. Konstatuotina, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė kitu būdu bendrauti su šeima, t. y. jis turėjo teisę siųsti ir gauti neribotą skaičių laiškų (neginčijo šių aplinkybių), paskambinti telefonu (b. l. 107–109) bei gauti trumpalaikius pasimatymus (b. 80, 83–85, 87, 90). Be to, pareiškėjas gavo įvairias siuntas (paketus). Pareiškėjas šių aplinkybių ir neginčijo.

28. Ta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, savaime nereiškia, jog, nagrinėjamu atveju, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi, kaip minėta, BVK 85 straipsnio 1 dalyje pareiškėjo, priklausančio paprastajai nuteistųjų grupei ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kalėjimo režimu, teisė į ilgalaikius pasimatymus teisės aktais apskritai nenumatyta.

29. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai, laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ir teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K atsiliepime išdėstytais argumentais bei pateiktais duomenimis (b. l. 39). Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimo abstraktūs, be to, kaip minėta, jam ginčo laikotarpiu nepriklausė teisė gauti ilgalaikius pasimatymus, o ir prašymų jis neteikė.

30. Taigi, teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, prieina prie išvados, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, t. y. jis naudojosi teise susirašinėti bei bendrauti su šeimos nariais telefonu pagal galiojančius teisės aktus.

31. Atsižvelgus į bylos duomenų visumą, tai, kad valstybės diskrecija spręsti, kaip užtikrinti asmenų teisę į tinkamą šeimos apsaugą Konvencijos 8 straipsnio taikymo aspektu, tai, kad pareiškėjas prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus neteikė, o trumpalaikiai pasimatymai suteikti nepažeidus nustatytos tvarkos ir su fiziniu kontaktu be pareigūnų priežiūros, o taip pat jam buvo skirti papildomi pasimatymai. Taigi, jis palaikė socialinius ryšius su šeimos nariais, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių. Kadangi Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privatų šeimos gyvenimą pareiškėjas galėjo įgyvendinti kitais BVK nustatytais būdais, tai konstatuoti kokius nors su tuo susijusius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus nėra pagrindo.

32. Taigi, nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.

33. Pareiškėjo reikalavimas suteikti ilgalaikius pasimatymus negali būti tenkinamas, nes ginčo laikotarpiu jis tokios teisės neturėjo, o jo šeiminiai santykiai buvo palaikomi kitais būdais.

34. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.