Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. vasario 18 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), konfliktavo su žmona A. Š., namuose būnant ir konfliktą matant jų mažamečiams vaikams M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldamas vaikams stresą ir baimę, jis vaikų akivaizdoje pavadino A. Š. „pinda“ ir „dura“, pastūmė M. Š., vaikai dėl A. Š. veiksmų apsiverkė.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis dukros nestūmė, iš žmonos pusės buvo provokuojama, ji jį kompromituoja prieš vaikus, jis stengiasi situacijas nufilmuoti. 2016 m. vasario 18 d., nuo 11.00 val. draugas montavo anteną, jis grįžo namo, nutarė anteną galutinai sureguliuoti, buvo jau apie 20.00 val. Vaikai norėjo 20.00 val. žiūrėti filmukus, prašė jų palaukti keletą minučių, kad baigtų darbus, vaikai pyko. Konflikto metu žmona sakė, kad jis neleidžia vaikams filmukų žiūrėti. Žmona pradėjo filmuoti jį, vaikai verkė, jis irgi ruošėsi filmuoti, vyriausia dukra norėjo atimti telefoną, jis jai nedavė, pakėlė telefoną aukštyn, laikė rankoje vaiko nestūmė. Žmona puolė prie jo, jis pavadino ją panda, kadangi kai ji supyksta, tai povyza kaip pandos.

A. Š. 2016 m. vasario 18 d. paaiškinime nurodoma, kad 2016 m. vasario 18 d., apie 20 val. žmona išprovokavo konfliktinę situaciją, mergaitės ėmė verkti, jis ėmė filmuoti, po to jis išėjo ir vėliau atvyko policija. (b. l. 11).

A. Š. 2016 m. kovo 9 d. apklausos protokole nurodoma, kad 2016 m. vasario 18 d., apie 20.30 val. tarp jo ir žmonos A. Š. kilo konfliktas, jis pripažįsta, kad šio konflikto metu jis pastūmė savo dukrą M. Š., vaikai konflikto metu verkė, pripažįsta, kad konflikto metu žmoną pavadino „pinda“ ir „dura“, prieš žmoną nesmurtavo. (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d., apie 20.00 val. su dukromis žiūrėjo televizorių, namuose buvo keliama nauja antena. Įpusėjus filmukams, A. Š. nutarė peržiūrėti kanalus. Mažoji dukra trijų metų R. prašė neperjungti filmukų. Ji pasakė, kad palauktų, tačiau vaikai pradėjo prašyti, verkti, kad neperjungtų filmukų. Vyras kaip visada įsijungė kamerą, pradėjo filmuoti, vaikai dar labiau suirzo, vyriausia dukra prašė nefilmuoti. Vyras visada sakydavo, kad nusiųs į mokyklą tą medžiagą. R. sėdėjo jai ant kelių, dukra M. bandė iš tėvo paimti telefoną, prašė, kad nefilmuotų, jis ją stūmė nuo savęs kelis kartus, tempė už rankų. Vaikai nenorėjo būti filmuojami, gavosi sąmyšis. R. nuėjo į viršų pas močiutę, per triukšmą nusileido močiutė. A. sakė jai dingti iš namų. Ėmė filmuoti jos mamą. Liepė visiems nešdintis iš namų. Vėliau pamatė kaip M. atėjo kalbėdama su pareigūnais, suprato, kad M. paskambino pareigūnams. Vyras jai sakė „pinda, dūra, dusk, dink iš namų“. Viskas buvo prie vaikų. Televizorių reguliavo trečias asmuo, ji jo nepažįsta. Kai ji atvažiavo namo, tas žmogus jau buvo, jis buvo tol, kol išvyko A. su pareigūnais. Kai vyko konfliktas, tas žmogus buvo balkone antrame aukšte, durys buvo uždarytos.

2016 m. vasario 18 d. A. Š. pareiškime nurodoma, kad A. Š. stumdė vaikus, vartojo įvairius keiksmažodžius. (b. l. 9).

A. Š. 2016 m. kovo 4 d. apklausos protokole nurodoma, kad 2016 m. vasario 18 d. A. Š. sukėlė konfliktą, grasino išmesti ją iš namų, tampė vaikus už rankų, kadangi konfliktas buvo sukeltas vaikų akivaizdoje, jie labai išsigando ir apsiverkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje. (b. l. 13).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad A. Š. pažįsta, buvęs jo darbdavys. Jis 2016 m. vasario 18 d. pas Š. namuose montavo palydovinę anteną. A. buvo išvažiavęs, jis ten visą dieną dirbo. Vakare grįžo žmona kartu su vaikais, buvo vienoje patalpoje, nes reikėjo derinti kanalus. Apie 20.00 val. vaikai norėjo žiūrėti filmukus, jis norėjo baigti darbą. Vaikai buvo nepatenkinti, kad negali žiūrėti filmukų, tvyrojo įtampa. Jis nuėjo į balkoną dirbti toliau, girdėjosi pokalbis, vaikai priekaištavo tėvui, kad neduoda filmukų žiūrėti. Jis buvo balkone, durys buvo atidarytos, konfliktas vyko pirmame aukšte, tačiau viskas girdėjosi, nes namas ramioje vietoje, aplinkui triukšmo nebuvo. Konkrečių pokalbio žodžių pasakyti negali, pagrinde girdėjosi vaikų ir žmonos balsai, kad neduoda žiūrėti filmukų, žmona buvo nepatenkinta, kad atėjo tvarkyti televizijos. Baigęs darbus nulipo į pirmą aukštą, A. pakvietė užkąsti, jiems besėdint atvyko policija. A. Š. prieš vaikus smurto nenaudojo, vaikai net neverkė, jam buvo nuostaba, dėl ko policija atvažiavo. Kol jis buvo A. Š. prieš žmoną, vaikus nenaudojo jokių blogų žodžių.

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūno 2016 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) tėvas namie naudoja psichologinį smurtą, filmuoja vaikus, įvykio vietoje A. Š. paaiškino, kad jos vyras A. Š. smurtavo ir grasino jų mažamečiams vaikams, grasino išmesti iš namų, taip pat grasino A. Š. mamai, kad ją išmes iš namų. A. Š. paaiškino, kad jis liepė jai ir vaikams išeiti iš namų, stumdė vaikus, keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu („pinda, dura, dusk“). A. Š. paaiškino, kad jo žmona viską išsigalvoja ir pati liepė mažametei dukrai paskambinti į policiją. (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apklausta M. Š. paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. kilus konfliktui A. Š. vėl filmavo įvykius sukeldamas vaikams stresą, jai tai sukėlė ne tik stresą, bet ir baimę, ji apsiverkė. M. Š. teigimu, 2016 m. vasario 18 d. tėvas tampė ją už rankų ir negražiai vadino mamą. Apklausta L. Š. paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. tėvas šaukė ant motinos, ji tą dieną su seserimis labai išsigando ir apsiverkė. (b. l. 14).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismo posėdyje neigė padaręs inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos nustatyta, kad 2016 m. vasario 18 d. namuose kilusio konflikto metu jis konfliktavo su žmona A. Š., šį konfliktą matant jų mažamečiams vaikams M, L. ir R. Š., vaikų akivaizdoje pavadino A. Š. „pinda“ ir „dura“, pastūmė M. Š., vaikai dėl A. Š. veiksmų apsiverkė. Pažymėtina, kad apklausiamas 2016 m. kovo 9 d. tyrimo metu tokių aplinkybių A. Š. neneigė ir jas pripažino, o teisme savo parodymus pakeitė. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, A. Š. parodymai, tyrimo metu apklaustų M. Š. ir L. Š. parodymai, kurios patvirtino, kad 2016 m. vasario 18 d. kilus konfliktui A. Š. vėl filmavo įvykius, negražiai vadino mamą, tai sukėlė joms stresą ir baimę, M. Š. teigimu, tėvas tampė ją už rankų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. nurodė, kad įvykio metu A. Š. prieš žmoną ir vaikus smurto ir jokių blogų žodžių nenaudojo, vaikai net neverkė, tačiau šis liudytojas konflikto metu buvo antro aukšto balkone, montavo palydovinę anteną, todėl tiesiogiai konflikto nestebėjo, kaip pats nurodė, konkrečių pokalbio žodžių tarp Š. ir jų dukrų neįsidėmėjo, todėl šio liudytojo parodymai negali paneigti byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių.

Apklausiamas teismo posėdžio metu A. Š. akcentavo, kad šiuo metu su žmona vyksta skyrybų procesas, dėl to jų santykiai įtempti, žmona suinteresuota, kad jis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, provokuoja konfliktus. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad situacija šeimoje yra iš tiesų yra įtemta, tačiau vykstantys skyrybų procesai negali pateisinti vaiko teisių pažeidimų, jų įtraukimo į tarpusavio konfliktus bei būti pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės.

ATPK 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tuo tarpu ATPK 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, A. Š. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ATPK 181 str. 1 d. (kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole), o pagal ATPK 181³ str. 1 d., nes jis savo mažamečių dukrų akivaizdoje konfliktavo su žmona A. Š., vadino ją netinkamais žodžiais, pastūmė dukrą, konflikto metu dukros patyrė stresą, išsigando, taip A. Š. pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus.

A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į A. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, A. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ str. 1 d., padarymą skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 181³ str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti nuobaudą – 15 (penkiolikos) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.