Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1324-598/2014 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui G. G. dėl materialinio išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-2), prašydama priteisti iš atsakovo savo tėvo materialinį išlaikymą 250 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki bus nustatytas neįgalumas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė dėl vaikystėje persirgto cerebrinio paralyžiaus sunkiai vaikšto, dėl turimos negalios yra nedarbinga, neterminuotai pripažintas invalidumas. Kitų pajamų, išskyrus 677,40 Lt dydžio neįgalumo pašalpą, negauna, gyvena viena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kasmėnesinės išlaidos sudaro 1 200 Lt. Atsakovas nei materialiai, nei kitokia forma jai nepadeda. Motina trečiasis asmuo G. G. ieškovę kas mėnesį paremia apie 300 Lt, bet ne pastoviai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 84-87) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų išlaikymui priteisti. Ieškovė yra iš dalies darbinga - darbingumo lygis 35 proc., nepateikta neįgalumą įrodančių dokumentų. Ieškovė neįrodė ir faktinių aplinkybių apie tai, kad jai parama yra būtina. Atsakovas nurodė, kad objektyviai negali teikti tokio išlaikymo ieškovei, nes ieškovės padėtis yra geresnė nei atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu (t. 2, b. l. 29-35) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo jo pilnametei neįgaliai dukrai ieškovei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt (38 Eur) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo (2014 m. gruodžio 8 d.) iki ieškovės gyvos galvos arba iki ji taps visiškai darbinga priklausomai nuo komisijos išvados; priteisė iš atsakovo valstybei 225 Lt (65,16 Eur) išlaidoms valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, 11 Lt (3,19 Eur) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens duktė, šiuo metu yra 42 metų amžiaus, neįgali nuo vaikystės, vaikystėje sirgo cerebriniu vaikų paralyžiumi, dėl ko jai buvo nustatytas antros grupės invalidumas. Ieškovei nuo 1993 m. liepos 19 d. neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, ji yra nedarbinga įprastinėse sąlygose, bet gali dirbti lengvatinėmis sąlygomis. Valstybė ieškovei moka 645,40 Lt netekto darbingumo pensiją ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją, iš viso – 677,90 Lt. Ieškovė gyvena savarankiškai, jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kitų pajamų ar turto ieškovė neturi. Ieškovė nedirba, tačiau nuo 2009 m. vasario 10 d. yra registruota Darbo biržoje, nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. dirbo viešuosius darbus. Siūlomo darbo UAB „Talga“ ieškovė atsisakė, dėl jos sveikatos problemų. Ieškovės paaiškinimu jos minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 1 200 Lt, todėl gaunamos pensijos ir kompensacijos (677,90 Lt) jai nepakanka, ieškovę kas mėnesį 300 Lt paremia neįgali motina. Teismas nustatė, kad atsakovo darbingumas taip pat yra ribotas (netektas darbingumas 65 proc.), be to jis šiuo metu yra pensinio amžiaus, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija 839,56 Lt. Atsakovui diagnozuota lėtinė išeminė širdies liga, būklė po persirgto širdies infarkto stabili, krūtinės angina (3 klasė, pirminė hipertenzija (didelė)). Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau turėtą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas pardavė 2010 m. lapkričio 10 d., iš kurio gautas lėšas jis pasistatė paminklą, dalį išleido savo poreikiams, o likusią sumą jis laiko banko sąskaitoje savo laidotuvių išlaidoms padengti. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės.

Teismas nurodė, kad pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.).

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodomus, atsižvelgė, kad ieškovė yra neįgali nuo vaikystės, kad jos gaunamų pajamų nepakanka jos būtinų poreikių patenkinimui, į tai, kad iki šio laiko didesnė dukters išlaikymo našta buvo perkelta tik jos motinai, kurios pajamos per pastaruosius metus sumažėjo, o sveikatos būklė pablogėjo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, nors ir neturėdamas didesnių pajamų ir pats būdamas neįgalus ir pensinio amžiaus, tačiau turi nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, neturi prievolių kitiems asmenims, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Tačiau ieškovės prašoma priteisti 250 Lt išlaikymo suma, nors ir nėra iš esmės didelė, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, nes jo pajamos tokiu atveju sumažėtų iki 590 Lt, t. y. būtų ženkliai mažesnės net už ieškovės gaunamą invalidumo pensiją. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovei kas mėnesinį ne didesnį negu 130 Lt (arba 38 EUR) dydžio materialinį išlaikymą. Teismas, įvertinęs tai, kad iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas ieškovei, kurio dydis atitinka sprendimu priteistino išlaikymo dydį, sprendimu priteisė išlaikymas nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant iš valstybės 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovo turėtų išlaidų iš ieškovės teismas nepriteisė, kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 46-47) atsakovas prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas netinkamai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies normas. Pilnamečiui vaikui teikti išlaikymą tėvai neprivalo, jeigu jis yra darbingas ir vyresnis nei 24 metų amžiaus. Teismas nustatė, kad ieškovė yra iš dalies darbinga nustatytas 35 proc. darbingumas (gali dirbti lengvatinėmis sąlygomis ir pagal byloje duomenis anksčiau dirbo), tačiau nusprendė, kad atsakovas turi teikti išlaikymą, ieškovei reikalinga parama;

2. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikalinga parama. Teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsakovas yra senatvės pensininkas, jo vienintelės pajamos yra 839,56 Lt senatvės pensija. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra silpnos sveikatos, persirgęs širdies infarktu, diagnozuota lėtinė išeminė širdies liga, jo darbingumas ribotas - tik 35 proc.;

3. Teismas neįvertino paramos reikalingumo ieškovei. Iš ieškovės nurodytos vienam mėnesiui pragyventi skirtos 1 200 Lt pinigų sumos matyti, kad ji tenkina ne tik būtiniausius poreikius. Ieškovės išlaidos yra didesnės, nei gaunamos pajamos. Ieškovei yra kompensuojamos būsto išlaikymo išlaidos. Ieškovė atsisakė jai siūlomo valytojos darbo lengvatinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. Faktas, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nepreziumuoja, kad jai reikalingas išlaikymas. Ieškovė nepateikė teismui visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovė nepaminėjo aplinkybės, kad 2009 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. pardavė transporto priemones ir gavo pajamų.

4. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Teismui buvo pateikti du kvitai, už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas 2014 m. balandžio 29 d. kvitas Nr. 729816 - 200 Lt sumai kartu su atsiliepimu į ieškinį ir 2014 m. gegužės 14 d. kvitas Nr. 729820 - 500 Lt sumai bylos nagrinėjimo metu. Dėl išlaidų pagrįstumo teismas turėjo vadovautis Rekomendacijomis. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas į bylą priima prie apeliacinio skundo pateiktą VĮ „Regitra“ pažymą apie I. G. vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones ( b.l. 49).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. G. yra atsakovo A. G. ir trečiojo asmens G. G. duktė (I t., b. l. 34), kuri šiuo metu yra 42 metų amžiaus. Ieškovė yra neįgali nuo vaikystės, 1980 m. medicininių dokumentų duomenimis nustatyta, kad ieškovė vaikystėje sirgo cerebriniu vaikų paralyžiumi, dėl ko jai buvo nustatytas antros grupės invalidumas (I t., b. l. 43-62). Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0124574 duomenimis nustatyta, kad nuo 1993-07-19 ieškovei neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, ji yra iš dalies darbinga (I t., b. l. 6). Neįgalumo ir įdarbinimo nustatymo tarnybos duomenimis (I t., b. l. 17) nustatyta, kad I. G. 2007-01-11 turėta antra invalidumo grupė yra prilyginta 35 proc. darbingumo lygiui. Ji yra nedarbinga įprastinėse sąlygose, bet gali dirbti lengvatinėmis sąlygomis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad valstybė ieškovei moka 645,40 Lt netekto darbingumo pensiją ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją, iš viso – 677,90 Lt (I t., b. l. 42). Ji gyvena savarankiškai, jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 13). Duomenų apie tai, kad ieškovė turi kitų pajamų ar turto, byloje nėra. Ieškovė nedirba, tačiau nuo 2009-02-10 ji yra registruota Darbo biržoje, kurios pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2010-11-04 iki 2010-11-30 ieškovė dirbo viešuosius darbus, kurių jos paaiškinimu ji toliau negalėjo dirbti dėl pablogėjusios sveikatos. Siūlomo darbo UAB „Talga“ ieškovė atsisakė, dėl jos sveikatos problemų buvo pasirinktas kitas kandidatas (II t., b. l. 2).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovas prisidėti prie dukters I. G. išlaikymo, ir jei turi, tai kokiu mastu.

CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo) 2 straipsnio 2 punktą nedarbingais ar iš dalies darbingais yra asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus.

Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovo dukrai reikalinga parama, ieškinio reikalavimus tenkindamas iš dalies priteisė iš atsakovo 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išlaikymą, t.y. 130 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Atsakovo (apelianto) teiginiai, jog jis neturi galimybės teikti dukrai paramos, atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo A. G. darbingumas taip pat yra ribotas (netektas darbingumas 65 proc.; I t., b. l. 89), be to jis šiuo metu yra pensinio amžiaus, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija 839,56 Lt (I t., b. l. 111). 2014 m. balandžio 30 d. medicininio pažymėjimo Nr. 5 duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra diagnozuota lėtinė išeminė širdies liga, būklė po persirgto širdies infarkto stabili, krūtinės angina (3 klasė, pirminė hipertenzija (didelė)) (I t., b. l. 90). Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 8-10). Anksčiau turėtas nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo parduotas 2010-11-10 (I t., b. l. 157), tačiau kaip nurodė atsakovas, už gautas lėšas (pardavus butą) jis pasistatė paminklą, dalį išleido savo poreikiams, o likusią sumą jis laiko banko sąskaitoje savo laidotuvių išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu taip pat yra registruotos dvi transporto priemonės. Duomenų apie tai, kad atsakovas turi vykdyti prievoles kitų asmenų atžvilgiu (išlaikymas kitiems asmenims, banko paskolos, lizingo sutartys ir pan.), byloje nėra.

Byloje pateikti ir teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad priteisus pilnametei neįgaliai dukrai išlaikymą iš atsakovo po 130,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebus daroma esminė žala atsakovui. Nepagrįstais laikytini apelianto (atsakovo) argumentai, kad jis, priešingai nei ieškovas, kurio būtinųjų poreikių tenkinimą kompensuoja valstybė, privalo pirkti medikamentus bei maistą, mokėti mokesčius, išlaikyti būstą, tenkinti kitus būtinus normaliam gyvenimui poreikius, todėl priteisiant išlaikymą pažeidžiami protingumo ir teisingumo standartai, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės teikiama parama nereiškia, kad tėvas ar motina gali būti atleidžiami nuo jiems įstatymo nustatytų pareigų. Išlaikymas priteistas tokio dydžio, kurį bylos duomenimis atsakovas yra pajėgus teikti. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Teismui buvo pateikti du kvitai, už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas 2014 m. balandžio 29 d. kvitas Nr. 729816 - 200 Lt sumai kartu su atsiliepimu į ieškinį (b.l. 113), kuriame nurodyta, kad pinigai mokami už dokumento surašymą ir 2014 m. gegužės 14 d. kvitas Nr. 729820 - 500 Lt sumai (b.l. 133), kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, kvitas pateiktas bylos nagrinėjimo metu. Dėl išlaidų pagrįstumo teismas turėjo vadovautis Rekomendacijomis. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Sutinkamai su CPK 98 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia raštu prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovas byloje pateikdamas atsiliepimą į ieškinio pareiškimą teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (t.1, b.l. 87). Į bylą yra pateikti pinigų apmokėjimai kvitai už suteiktas paslaugas. Atsakovo išlaidos yra pagrįstos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsakovo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio reikalavimas patenkintas 52 proc, todėl atsakovas turi teisę į 48 proc.(336 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 11 p, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl išlaikymo priteisimo neįgaliai dukrai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistiną iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų dydį mažina ir priteisia 200 litų (57,92 Eur).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 130 litų (38 Eur) dydžio išlaikymą pilnametei neįgaliai dukrai. Teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, tačiau yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto A. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti: Priteisti iš I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 57 eurus 92 euro centus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.