Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1870-1007/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1-1870-1007/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16532-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1870-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16532-2019-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16532-19 ir baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis neįgalumą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2016 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2017 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies, 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigojant per visą bausmės laiką: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais; būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti narkotinių medžiagų (alkoholio).Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu R. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę – S. B., būtent: 2019 m. balandžio 22 d., apie 04.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia metė kirvį į nukentėjusiąją S. B. ir pataikė į nukentėjusiosios S. B. kairės pusės krūtinę, tuo nukentėjusiajai S. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje. Tokiais savo tyčiniais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo R. B. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad maždaug prieš 30 metų yra patyręs galvos traumą, tuo metu gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Psichinėmis ligomis serga, kokios ligomis, jų pavadinimo nežino, serga apie 30 metų, vartoja migdomuosius. Paskirtus vaistus vartoja, tačiau kai jaučia, kad jam pagerėja, nustoja vartoti jam paskirtus vaistus. Su mama S. B. santykiai yra geri, nesipyksta. Kadangi mama negeria, o jis išgeria, dėl alkoholio vartojimo ir kyla konfliktai tarp jų. Gyvena su ja visą gyvenimą. Savaitę iki įvykio, kuris buvo 2019-04-22, jis visą laiką gėrė, kasdien išgerdavo po 4 1 litro talpos alaus butelius, prie to paties gerdavo paskirtus migdomuosius. Jausdavosi apsvaigęs, pavargęs, irzlus. Prisimena, kad 2019 m. balandžio 21 d. dirbdamas ūkio darbus namuose, adresu Pelkių 6, Kuršėnai, Šiaulių r., išgėrė 4 1 litro talpos alaus butelius. Miegoti nuėjo apie 20.00 val. Prabudo 2019 m. balandžio 22 d. apie 04.00 val. ryto. Klausėsi muzikos, laukė kol atsidarys baras, kad galėtų nueiti nusipirkti alkoholio. Savo mamos S. B. pinigų alkoholiui neprašė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad daug geria. Jis į savo rankas nieko neėmė, jokio kirvio tikrai nemetė. Kraujosruva pas mamą po kaire krūtimi atsirado iki įvykio likus 3-4 dienom. Ji prieš tas 3-4 dienas skundėsi, kad skauda šoną. Konfliktas pasibaigė tuo, kad kiekvienas nuėjo miegoti į savo lovas. Neprisimena, kad būtų išėjęs į kiemą, užstatęs konteinerį. Prisimena, kad 2019 m. balandžio 22 d. pabudo popiet, tikslaus laiko neprisimena. Norėjo išgerti alkoholio, pinigų mamos neprašė, jų turėjo pats. Mamos neprašė, kad ji nueitų ir nupirktų alaus. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio. Mama pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino greitajai. Tuomet jis paskambino greitajai, nes mama nusišnekėjo, norėjo, kad ją apžiūrėtų. Jokio smurto visiškai nebuvo. Po to, kai išleis iš psichiatrinės, gyvens pas draugą E. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jis priims pas save gyventi. Jeigu reikės, sutinka dalyvauti akistatoje. Po įvykio buvo išvežtas į Šiaulių psichiatrinę ligoninę, kur gydosi iki šiol. Paleis 2019 m. gegužės 24 d.. Šiuo metu jaučiasi gerai. Kaltinamasis papildomos apklausos metu nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad mamos nesužalojo. Visos konflikto aplinkybės pirmosios apklausos metu nurodytos yra teisingai, tačiau pirmosios apklausos metu nurodė, kad kirvio į mamą S. B. nemetė. Neprisimena kaip pasiėmė kirvį ir metė į mamą, tuo metu buvo neblaivus ir neprisimena visų įvykio aplinkybių. Šiuo metu vartoja vaistus, gydosi. Jaučiasi gerai, jokių panašių įvykių daugiau nebuvo. Prašė ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 88–89, 92).

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 22 d. apie 04.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., gulėjo lovoje, nemiegojo. Gyvena kartu su sūnumi R. B. vieno kambario name. Kadangi sūnus ilgą laiką serga šizofrenija ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, todėl jo elgesys būna neprognozuojamas. Dėl šios savo būklės sūnus būdamas girtas pradėjo namuose blaškytis, reikalauti pinigų alkoholiniams gėrimams, įjungė garsiai muziką. Kadangi dar buvo labai ankstus rytas, jo paprašė, jog jis muziką išjungtų, ramino jį. Tačiau sūnus dar labiau pradėjo blaškytis, pykti ir paėmė prie pečiaus stovėjusį kirvį, kuris buvo naudojamas malkoms kapoti. Tada pradėjo mosikuoti tuo kirviu ir šaukti, kad gaus vieną kartą ir bus viskas. Ji nieko blogo nepagalvojusi, jį toliau ramino, bet jis nesiklausė ir netikėtai į ją paleido kirvį. Kadangi gulėjo lovoje, kirviu jis pataikė į kairę krūtinės pusę, taip sukėlė fizinį skausmą. Išsigando ir pasimetė, paėmė tą kirvį ir pastatė šalia savo lovos, taip pat atsinešė šepetį prie lovos, kad galėtų apsiginti, jeigu dar jis pultų. Po šio savo poelgio sūnus irgi pasimetė, išėjo į kiemą, užrėmė vartus, kad neva niekas neateitų, užstatė šiukšlių konteinerį. Tada apsiraminęs grįžo į kambarį. Kadangi sūnus apsiramino, todėl pagalbos nebekvietė. Visą dieną sūnus namuose vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. balandžio 22 d. apie 14.50 val. R. B. pradėjo reikalauti parnešti dar alaus, nes jis jau negali nueiti, jam silpna. Ji atsisakė jam parnešti alkoholinių gėrimų. Matė, kad jis vėl pradeda nervuotis, blaškytis, todėl ji iš kambario išnešė kirvį ir padėjo prieangyje už dujinės. Tada sūnus pradėjo aiškinti, kad jį puola, grasino, kad laikas jau išeiti iš gyvenimo. Dėl sūnaus tokio elgesio išsigando ir iškvietė policiją bei medikus. Sūnus agresyviai elgiasi jau ne pirmą kartą. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Civilio ieškinio sūnaus atžvilgiu nereiškia. Nori, kad sūnus būtų gydomas nuo alkoholizmo arba būtų iškeldintas iš namo. Papildomai nukentėjusioji S. B. paaiškino, kad su sūnumi R. B. santykiai yra neblogi, tačiau jie pablogėja, kai jis pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Anksčiau jis yra prieš ją smurtavęs, dėl ko ji buvo pasikreipusi į policiją. Sūnus serga šizofrenija apie 30 metų. Prieš maždaug 5 metus liga paūmėjo. Jis vartoja vaistus nuo šizofrenijos. Kadangi kartu su vaistais jis vartoja alkoholį, laksto po namus, daužo baldus, nemiega. Įvykis įvyko 2019 m. balandžio 22 d. apie 4 val. ryto. Sūnus metė į ją kirvį, tačiau jis apsisuko ore, ir kirvio kotas pataikė į kairę krūtį, po ja. Matėsi kraujosruva. Skausmo nejuto, nes buvo streso būsenoje. Buvo nuvykusi pas teismo medikus. Kadangi sūnus nurimo, nebekėlė triukšmo, taip pat ji nenorėjo trukdyti policijos, todėl nekvietė pareigūnų. Sūnus nuėjo miegoti apie 04.30 val. Jis atsikėlė apie 10.00 val. Jis sakė, kad jam bloga, nori išgerti. Ji R. nupirko 1 1 litro talpos butelį. Kai jis išgėrė alų, jis prašė vėl alaus, ji vėl nupirko 1 1 litro alaus butelį. Išgėręs apie puse butelio, jis prašė vėl alaus, tačiau ji atsisakė jam nupirkti alaus. R. supyko. Bijojo, kad nesusitvarkys su sūnumi, jis vėl pradėjo lakstyti po namus, todėl iškvietė policiją, baiminosi dėl jo. Ji alkoholio beveik nevartoja, tik švenčių metu, 2019 m. balandžio 22 d. buvo blaivi. Kadangi sūnus serga šizofrenija, todėl jo grasinimų nepriima, jie nėra realūs, nes jis dažnai kliedi. Kadangi galvoja, kad padėtis bloga, norėdama save apsaugoti, ji parašė protokolą–pareiškimą, tam, kad sūnus būtų išvežtas iš namų. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 30–31, 34–35).

2.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. nurodė, kad 2019 m. balandžio 22 d. patruliuodamas su kolega D. A. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. Atvykus į įvykio vietą pasitiko vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris šnekėjo neaiškius dalykus, nerišliai. Vėliau atėjo jo motina, kurios vardo ir pavardės taip pat neprisimena, kuri nurodė, kad jos sūnus serga šizofrenija. Ji teigė, kad gulėjo lovoje, o jis metė į ją kirvį. Kadangi vyras elgėsi neadekvačiai, jis buvo nuvežtas į psichiatrinę, ten vyko ir mama. Psichiatrinėje ligoninėje moteris parodė sužalojimus –- kraujosruvą ant kairiojo šono, krūties. Dėl darbo pobūdžio, t. y. tenka reaguoti į įvairius įvykius, neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl prašė remtis tarnybiniu pranešimu (b. l. 55).

2.4. 2019 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu fotolentele patvirtina, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–26).

2.5. 2019 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio J. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 22 d. apie 14 val. 52 min., patruliuojant kartu su Šiaulių AVPK PR vyriaus. patruliu D. A. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) agresyvus sūnus (50 m.) puolė su kirviu, paūmėjo šizofrenija. Abu lauks namuose. Informuota GMP ir AVPK. 14 val. 56 min., atvykus nurodytu adresu, pranešėja S. B. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 22 d. apie 04 val. 00 min., jos sūnus R. B. paėmęs kirvį į rankas metė į pranešėją, ko pasėkoje pataikė pranešėjai į šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėja paaiškino, kad jos sūnus serga šizofrenija. Atvykus GMP ekipažui R. B. buvo pristatytas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę (b. l. 51).

2.6. S. B. protokole – pareiškime, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodyta, kad ji 2019 m. balandžio 22 d. apie 04.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje, bet nemiegojo. Sūnus R. B., kuris gyvena su ja, pradėjo girtas blaškytis po namus, garsiai leisti muziką. Jį ramino, kad jis nepažadintų kaimynų, tuo metu jis paėmė į rankas kirvį ir pradėjo mosikuoti juo. Sūnus mosikuodamas jai šaukė, kad jo nenervuotų ir paleido į ją, iš rankoje turėto, kirvio. Kirviu pataikė į krūtinę, taip sukėlė fizinį skausmą. Tada sūnus išsigando ir išėjo į lauką. Po to savo poelgio R. B. aprimo, namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15.00 val. sūnus vėl pradėjo prie jos kabinėtis bei grasino, kad tuoj jai laikas išeiti iš gyvenimo. Ji išsigando, kad jis vėl nepultų ant jos, todėl iškvietė policijos pareigūnus. R. B. jau daug metų serga šizofrenija. Prašė ištirti šį įvykį ir sūnų nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 10–11).

2.7. Panešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nurodyta, kad 2019 m. balandžio 22 d. apie 04.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus R. B. sukėlė fizinį skausmą savo blaiviai mamai S. B., kai metė kirvį į ją ir pataikė į krūtinės kairę pusę. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė (b. l. 65–66).

2.8. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, potrauminis sindromas. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. R. B. nustatyti psichikos sutrikimai netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę. Nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims, jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b. l. 130–134).

2.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog nukentėjusiajai S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas – poodinė kraujosruva kairėje krūtyje, padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu (b. l. 50).

3. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir R. B. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. B. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvados ir kiti rašytiniai įrodymai. R. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimai giminaitei – motinai. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

4.2. R. B. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 175–177).

4.3. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 179).

5. Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

6.1. R. B. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 164–170), baustas administracine tvarka (b. l. 171–172), nedirbantis, turintis neįgalumą (b. l. 173). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

6.2. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą už šios bausmės rūšies vidurkiui, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais (BK 48 str. 5 d. 1 p.) įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 48 str. 6 d. 1 p., 4 p.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

7. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135–136) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 147–149) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu:

- uždraudžiant jam lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais,

- įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

- įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu:

- uždraudžiant jam lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais,

- įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

- įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kardomąsias priemones – 2019 m. gegužės 21 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2019 m. gegužės 21 d. paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. B. palikti nepakeistas, o pradėjus bausmės vykdymą – jas panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. B., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė