- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e1-1520-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30516-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje:, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,68 promilės), tyčia, vieną kartą sudavė medine kėde savo artimam giminaičiui – broliui V. V. per galvą, nubrozdindamas nosį bei kaktą, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. V. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val., jis vienas nuvyko pas savo brolį V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), į svečius. Kai jis nuvyko, pas brolį buvo svečiuose draugas N., vardo nepamena. Jie abu jau buvo išgėrę ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, alų. Jis jau taip pat buvo truputį išgėręs, namuose su sugyventine išgėrė apie 100 gramų degtinės. Jis prie jų prisijungė ir visi trys vartojo alkoholį. Jis asmeniškai gėrė tik degtinę, kiek tiksliai išgėrė, jis nepamena, bet jam atrodo, kad 2 butelius, 0,5 litro talpos, brolis su draugu dar gėrė ir alų, bet jis alaus negėrė. Begeriant jie nesipyko, bendravo gražiai. Dėl girtumo jis visų įvykio aplinkybių nepamena, todėl tiksliai pasakyti dėl ko kilo tarp jo ir brolio konfliktas jis nepamena. Pamena tik tai, kad pykosi dėl namo, kuriame jis dabar gyvena po tėvų mirties, po to jam nepatiko, kad jis rūko kambaryje, o jis turi eiti į lauką, na tokie menki apsižodžiavimai ir tiek. Pamena, kad brolis buvo įpykęs, jis atsistojo ir jau norėjo jam trenkti, tai jis taip pat pakilo ir paėmė kėdę už atlošo ir ją pakėlė, tačiau ja netrenkė per galvą ir net neketino, tik ją pakratė ir pastatė atgal. Tada brolis užsimojo jam trenkti, tai jis pats pirmas jam sudavė vieną kartą per veidą. Nuo brolio smūgio jis išsisuko ir išėjo iš brolio namų, ketino eiti pėsčias į savo namus. Išėjus iš kaimo ir einant pagrindiniu kelia link Raseinių jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei pristatytas ir uždarytas į areštinę. Jau, kaip minėjo, padaręs nusikalstamą veiką jis prisipažįsta dalinai, tai yra, kad vieną kartą trenkė delnu per veidą savo broliui V.. Įvykį matė jo draugas N., kuris, mano, gali tai paliudyti. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, mano, tai turėjo įtakos jų išgertas alkoholio kiekis. Jis nori brolio atsiprašyti bei prašo, kad byla būtų nutraukta jam ir broliui susitaikius (b. l. 62–65).
Apklaustas papildomai G. V. kaltu dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau ir minėjo pirmosios savo apklausos metu, dėl savo buvusio girtumo jis visų 2021 m. rugsėjo 3 d. įvykio aplinkybių nepamena, todėl jo pirminiuose parodymuose ir galėjo būti netikslumų. Po sulaikymo pabendravę su broliu, jie pabandė atsiminti to vakaro įvykius, lygiai taip pat ir brolis buvo neblaivus, todėl ne viską įmanoma prisiminti, galėjo taip būti, kad dėl girtumo, jam tik sukilo emocijos, jis supyko ant brolio, o su juo jokio konflikto nebuvo. Ar metė į brolį kokį rūbą, negali atsakyti, to nepamena. Sutinka, kad supykęs ir pamatęs, kad brolis eina link jo, jis prieš jį užsimojo pirmu jam po ranka pasitaikiusi daiktu, šiuo atveju kėde, ir vieną kartą ja jam trenkė. Nežiūrėjo ar pataikė, ar ne. Pirmosios savo apklausos metu nurodė, kad broliui kėde netrenkė, tik buvo ją pakėlęs, buvo apie save geresnės nuomonės, manė, kad tikrai taip su broliu pasielgti negalėtų, bet dabar mano, kad taip tą vakarą ir nutiko, jis sudavė kėde vieną kartą savo broliui. Kai jis jam pagrasino, kad iškvies policiją, jis iš jo namų išėjo. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad įvykį matė brolio draugas N., kodėl pasakė tokią pavardę, jis atsakyti negali, to žmogaus jis nepažįsta, nežino jo, nei vardo nei pavardės. Ar brolio draugas matė įvykį taip pat tvirtinti negali, nežino, kur jis buvo įvykio metu, jis nepamena. Labai dėl šio įvykio gailisi, su broliu kalbėjo telefonu, jo atsiprašė, tiki, kad jis jam atleido (b. l. 74–77).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini), esanti tėvams, kurie šiuo metu jau mirę, priklausiusi sodyba, kurioje jis gyvena, priklauso vyriausiajam iš jų keturių brolių. Tačiau kadangi šiuose namuose jis gyvena apie 30 metų, vyriausiasis brolis taip ir leidęs jam joje gyventi. Jis yra jauniausias iš brolių, su broliu G. V. jo santykiai yra geri, jie bendrauja, jis atvažiuoja pas jį į svečius, dažniausiai iš anksto neįspėjęs, taip atsitiko ir šį kartą, 2021 m. rugsėjo 3 d. G. pas jį į namus, buvo vakaras, tikslios valandos jis pasakyti negali, taksi automobiliu atvažiavo jau būdamas išgėręs. Jį namuose rado su draugu R. V. geriančius alų. Brolis prisijungė prie jų, jie visi draugiškai gėrė alų, kalbėjosi. Pirmas dėl didelio išgerto alkoholio kiekio miegoti nuėjo R., kambaryje, kuriame buvo, yra keletas lovų, tad jis užmigo vienoje, o jis, kadangi taip pat buvo stipriai neblaivus, daugiau gerti nebenorėjo, atsigulė į kitą, G. liko sėdėti prie stalo. Jokių konfliktų tarp jų kompanijos nekilo. Dėl didelio išgerto alaus kiekio įvykio metu, jo parodymuose gali būti nedidelių netikslumų, nes ne visiškai visas įvykio aplinkybes gerai pamena, bet kiek pamena, jis užsnūdo, kai pajuto, kad ant jo nukrito jo ant sienos kabėjusi džinso striukė, nuo to ir pabudo. Jis pakilo iš lovos, kambaryje degė šviesa, G. stovėjo kambario tarpduryje, netoli vietos, kur prieš tai kabėjo į jį mesta striukė, tad suprato, kad ją į jį metė G.. Tada G. paklausė, ką jis čia daro ir ėjo link G.. G. jam nieko neatsakė ir pakėlęs šalia stovėjusią kėdę, ja vieną kartą jam sudavė per galvą, pataikydamas į kairiąją veido pusę, prakirsdamas kaktos ir nosies odą. Jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, bėgo kraujas, padaryta fizinė žala. Nesuprato, kodėl G. taip pasielgė. Jis iš karto pasakė G., kad kvies policiją, tad jis nieko nelaukdamas iš jo namų išėjo, o jis paskambino trumpuoju pagalbos telefonu. R. buvo stipriai neblaivus, miegojo, tad jų su G. konflikto nematė: didelis triukšmas nebuvo sukeltas, viskas vyko labai staigiai, jis net neprabudo. Po konflikto su G. išsikvietus policiją, jis pažadino R.. Atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo viską kaip buvo, kiek jam žinoma, brolis buvo sulaikytas pakeliui iš jo namų. Policijos pareigūnai jam siūlė vykti pas teismo medicinos ekspertą, tačiau jis atsisakė, nereikalinga atlikti ir tyrimo iš medicininių dokumentų, nes sužalojimas jam nebuvo padarytas didelis, šiuo metu jau visiškai užgijo ir žaizdos, jam tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Brolis jam paskambino paleistas po sulaikymo, dar skambino ir užvakar, nori susitaikyti, prašė jam atleisti ir nesipykti, yra broliai, santykiai jų iki šio įvykio buvo geri, tad jam atleido, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, jie su broliu susitaikė (b. l. 39–41).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. 2021 m. rugsėjo 4 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. IBPS-V-2039013-21 užfiksuota, kad į įvykio vietą nuvykę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. R. ir tyrėjas M. K. nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, išgertuvių metu, į svečius atvykęs neblaivus (2.68 promilės) G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), suduodamas kėde vieną kartą per galvą, sumušė savo brolį, neblaivų (2,75 promilės) V. V., gimusį (duomenys neskelbtini) V. V. apžiūrėjo GMP medikai, o dėl kaktos ir nosies nubrozdinimų jis vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę detalesnei apžiūrai atsisakė (b. l. 8–11).
2021 m. rugsėjo 4 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2039046-21 ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), medinis gyvenamasis namas. Apžiūrint įvykio vietą jokių akivaizdžių nusikaltimo pėdsakų nesimato. Apžiūros metu paimta medinė kėdė su atlošu (b. l. 12–18).
2021 m. rugsėjo 4 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2039202-21 ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad apžiūrėta kėdė, medinė, su atlošu. Skysčių panašių į kraują pėdsakų nesimato (b. l. 19–27).
2021 m. rugsėjo 3 d. Asmens apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2038792-21 ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad apžiūrimojo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), veide, apie 2 cm. virš kairio antakio, ties jo pradžia, matosi apie 1 cm. skersmens nubrozdinimas. Nosies kuprelėje, ties jos viduriu yra apie 3 mm. skersmens nubrozdinimas (b. l. 29–34).
2021 m. rugsėjo 3 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo PRĮR ROIK 0121000575034 pažymėta, kad nukentėjusiojo V. V. veide ant nosies ir kaktos kairėje pusėje nubrozdinimai ir žaizdos, sukeltas fizinis skausmas, akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs, įtariamajam G. V. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0036, patikros sertifikato Nr. 1487502 galioja iki 2021 m. gruodžio 21 d., 21.40 val. nustatytas 2,68 promilės neblaivumas (b. l. 50–53).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).
BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,68 promilės), tyčia, vieną kartą sudavė medine kėde savo artimam giminaičiui–broliui V. V. per galvą, nubrozdindamas nosį bei kaktą, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, tęsti darbą, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų; į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 90, 94).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, yra neteistas (b. l. 81–83), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 85–87), dirba (b. l. 88), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 89), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 94). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. V. be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 21 val. 25 min. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. 10 val. 05 min. (b. l. 57, 66) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš artimąjį giminaitį – brolį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
G. V. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78–80) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kėdė, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, adresu: Šiauliai, Purienų g. 48 (b. l. 28), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui V. V..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. V. be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. 21 val. 25 min. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. 10 val. 05 min., t. y. vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti G. V. per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kėdę, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, adresu: Šiauliai, Purienų g. 48, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui V. V..
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.