Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1331-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
1-1331-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10835-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
M. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1331-957/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10835-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.1, 1.2.4.8.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) sargu, baustas administracine tvarka, teistas:

2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį - 248 MGL (32240Lt) dydžio bauda;2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 146 MGL (18980Lt) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2015 m. vasario 20 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine L. G. metu, koja spyrė pastarajai į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to M. G., 2015 m. vasario 21 d., apie 8.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine L. G. metu, kaire ranką paėmęs ją už kaklo, dešinės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai bei parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo tėvams. Bute gyvena kartu su savo buvusia žmona L. G., jos dukra L. ir bendra dukra P.. Jie su L. G. išsiskyrę, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2015 m. vasario 20 d., vakare apie 22 val., tarp jo ir L. kilo žodinis konfliktas. Minėtu laiku sirgo jų dukrelė P., kuriai vakare reikėjo duoti vaistų. Jis L. pasakė, kad jis švelniau lašintų vaikui vaistus, dėl to L. supyko, prasidėjo žodinis konfliktas: jis L. liepė patylėti, po tokio pasakymo L. pradėjo grasinti kalėjimu, jam neišlaikė nervai, todėl spyrė kairės kojos pėda L. į ranką. Pataikė kažkur prie dešinės rankos peties. Kai spyrė L., ji tuo metu sėdėjo ant lovos, o jis gulėjo ant lovos. Po to, kai įspyrė L., ji nuėjo į virtuvę. Jis paguldė dukrą miegoti ir pats atsigulė į lovą. Daugiau minėtą vakarą tarp jo ir L. konflikto nebuvo. Kitos dienos ryte, t.y. 2015 m. vasario 21 d., po 8, L. sėdėjo virtuvėje ir žaidė telefonu. Toks elgesys jį supykdė, jie vėl apsižodžiavo. Jis supyko, kad ji neina nušluostyti dukros, kurią jis buvo nuprausęs, o sėdi ir naršo telefone. Supykęs metė į L. dukros sauskelnes, su sauskelnėmis pataikė jai į veidą. Po to priėjęs prie L., kaire ranka paėmė jai už kaklo, o dešinės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą. L. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Matė, kad ji savo telefonu paskambino į policiją. Kol ji skambino į policiją - jis apsirengė ir išėjo iš buto. Išėjęs iš buto atvažiavo į Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą. Jo ir buvusios žmonos konfliktų L. dukra L. nematė. Jis prisipažįsta pilnai, kad tokiais savo veiksmais sukėlė L. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje daugiau taip nesielgti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Keis savo elgesį ir šeimoje įvykusius konfliktus spręs taikiai, be jokio smurto. Iki 2015 m. vasario 20 d. vakaro niekados prieš L. nebuvo panaudojęs fizinio smurto. Anksčiau jie apsižodžiuodavo, tačiau smurto niekados nebuvo, pasižada ir ateityje jo nenaudoti. Jis anksčiau yra teistas, jo atžvilgiu buvo priimti du baudžiamieji įsakymai dėl kontrabandos, jam paskirtos baudos. Paskirtas baudas jis reguliariai moka iki šiol - po 500 Lt kas mėnesį. Taip pat nori paminėti tai, kad dėl to, kad L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, jos atsiprašė, namuose su ja susitaikė, ji atleido. Šiuo metu jų santykiai šeimoje yra geri. Prašo, esant galimybei, jam skirti laisvės apribojimo bausmę (b. l. 50).

Nukentėjusioji L. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo buvusiu vyru M. G., savo dukra L. ir jų bendra durka P.. 2015 m. vasario 20 d. apie 22 val., prieš guldant migdyti vaiką, ji paprašė vyro, kuris gulėjo kambaryje ant lovos, kad jis padėtų vaikui suduoti vaistus. Ji sėdėjo ant tos pačios lovos, kurioje gulėjo M. G.. Šalia gulėjo jų dukra P.. Vyras pradėjo ant jos šaukti - ar ji pati negali suduoti vaistų. Tada, gulėdamas lovoje, vyras spyrė jai į dešinę ranką. Ranką jai pradėjo skaudėti, nebegalėjo pakelti vaiko. Vaiką paliko kambaryje su vyru ir nuėjo į virtuvę. Kai po kurio laiko grįžo į kambarį, dukra P. jau buvo užmigdyta. Ji atsigulė šalia vyro ir užmigo. Naktį prastai miegojo, nes skaudėjo ranką. Dėl kokių priežasčių po įvykio nekvietė policijos - nurodyti negali. Galbūt dėl to, kad vyras apsiramino. 2015m. vasario 20 d. apie 8.30 val. ryte pamaitino dukrytę. Dukrytei išsituštinus į sauskelnes ji paprašė vyro pakeisti vaikui sauskelnes. Jis jau buvo nepatenkintas. To paprašius ji nuėjo į virtuvę. Po kurio laiko vyras atėjęs į virtuvę, rankoje laikydamas sauskelnes ir metė jas jai į veidą. Po to ranka sugriebė jai už kaklo ir kita ranka sudavė jai per veidą. Po šio įvykio ji nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112“. Iki policijos pareigūnų atvykimo vyras išėjo iš namų. Vyras dažnai jai grasina, net įvykus menkiausiam konfliktui, jis grasina sugadinti jos turtą, prieš 5 m. apgadino jos automobilį. Su buvusiu vyru išsiskyrė 2013 m. dėl to, kad vyras turi įsiskolinimų bankuose, stengėsi išvengti bendro turto padalinimo. Tuomet vyras savo turtą užrašė savo tėvams ir oficialiai jokio turto jie neturi. Skyrybos buvo ne dėl to, kad jų santykiai buvo blogi. Tačiau pastarųjų dienų įvykių, kuomet vyras prieš ją panaudojo jėgą jai suduodamas, ji negali užmiršti. Tarpusavyje išsiaiškinti nesutarimų jiems nepavyksta (b. l. 7-8). Papildomos apklausos metu L. G. parodė, kad 2015 m. vasario 21 d., apie 08.30 val. įvykusio konflikto metu, M. G. metė jai į veidą sauskelnes. Sauskelnės atsitrenkė jai į veidą, tačiau skausmo dėl to nepajuto. Tada M. G. priėjęs prie jos, kaire ranka paėmė už kaklo iš už nugaros, o dešinės rankos delnu trenkė per dešinį skuostą. Dėl jai suduoto smūgio ji jautė skausmą. Kai M. jai paėmė už kaklo - kaklo jai neskaudėjo, tokiais veiksmais skausmo jai nesukėlė. Ryte įvykusio konflikto jos dukra L. nematė, nes buvo savo kambaryje. 2015 m. vasario 20 d. vakare įvykusio konflikto dukra L. taip pat nematė, nes buvo savo kambaryje. Tik po to, kai po spyrio ji suriko, L. išėjo iš savo kambario pažiūrėti, kas atsitiko. Ji prieštarauja, kad L. būtų apklausiama policijos tyrėjų dėl šio įvykio, nes tai yra tik jos ir jos buvusio vyro reikalas. Kadangi L. jos ir jo buvusio vyro konflikto nematė, jai moralinės žalos nėra padaryta (b. l. 9).

2015 m. vasario 21 d. nukentėjusiosios L. G. pareiškime išdėstytos aplinkybės neprieštaraujančios jos nurodytosioms ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 4)

2015 m. vasario 21 d. L. G. pateikė prašymą, kuriame nurodė išsakanti pageidavimą, jog M. G. nebūtų taikomas iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi yra reikalinga jo pagalba prižiūrint sergančią dukrą (b. l. 26).

2015 m. vasario 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G677/15(01) konstatuota, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini)., padaryta poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. vasario 21 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2015 m. vasario 21 d. RVUL nustatyta dešinio peties sąnario srities sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. L. G. kūne nustatytas tik vienas sužalojimas. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir griuvimui (b. l. 15).

Liudytojas V. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos pirmo būrio vyresniuoju patruliu. 2015 m. vasario 21 d., darbo metu, apie 9 val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos pirmo būrio patruliu A. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, kad vyras mušasi. Nuvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė moteris, kuri prisistatė L. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. L. G. paaiškino, kad jos buvęs vyras M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., konfliktavo ir prieš ją naudojo fizinį smurtą. Taip pat paaiškino, kad M. G. iki jiems atvykstant pas juos į namus - pasišalino. L. G. paaiškino, kad 2015 m. vasario 20 d.vakare, apie 22 val., jos vyras tarp jų vykusio konflikto metu spyrė jai su koja į dešinę ranką, dėl ko ji jaučia skausmą rankoje. Taip pat teigė, kad šios dienos ryte, t.y. 2015 m. vasario 21 d., apie 08.30 val., buvęs vyras vėl sukėlė konfliktą, metė į veidą sauskelnes, po ko viena ranka paėmęs už kaklo iš už nugaros - kitos rankos delnu sudavė smūgį į veidą. Jokių akivaizdžių sužalojimų pas L. G. ji nematė, tačiau moteris buvo susijaudinusi, verkė. Bendraujant su L. G., ji ant rankų laikė kūdikį. Kai L. G. rašė pareiškimą, kūdikį prižiūrėjo namuose buvusi L. G. dukra - L. A.. Kaip paaiškino L. G., kad abi jos dukros ir vakar, ir šiandien buvo namuose. Su L. A. apie namuose įvykusius konfliktus jis nekalbėjo. Kai L. G. parašė pareiškimą, jos pareiškimą jie pristatė į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4 PK. Atvykęs į minėtą policijos komisariatą, pamatė, kad komisariate yra vyras, kuris kaip sužinojo yra M. G.. Girdėjo, kad M. G. paaiškino, kad jis sudavė savo žmonai į petį už tai, kad „jos ilgas liežuvis“ (b. l. 13).

Lietuvos pašto kvitas patvirtina, jog turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai yra atlyginta (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad M. G. kaltė, padarius dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario 20 d., vakare apie 22 val., tarp jo ir L. kilo žodinis konfliktas dėl dukros gydymo ir jis L. liepė patylėti, po tokio pasakymo L. pradėjo grasinti kalėjimu, jam neišlaikė nervai, todėl spyrė kairės kojos pėda L. į ranką. Pataikė kažkur prie dešinės rankos peties. Po to, kai įspyrė L., ji nuėjo į virtuvę, o jis paguldė dukrą miegoti ir pats atsigulė į lovą, daugiau minėtą vakarą tarp jo ir L. konflikto nebuvo. Kitos dienos ryte, t. y. 2015 m. vasario 21 d., po 8 val., L. sėdėjo virtuvėje ir žaidė telefonu. Toks elgesys jį supykdė, jie vėl apsižodžiavo. Jis supyko, kad ji neina nušluostyti dukros, kurią jis buvo nuprausęs, o sėdi ir naršo telefone. Supykęs metė į L. dukros sauskelnes, su sauskelnėmis pataikė jai į veidą. Po to priėjęs prie L., kaire ranka paėmė jai už kaklo, o dešinės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji L. G., jas išdėstydama ne tik ikiteisminio tyrimo apklausoje, bet ir tuojau pat po įvykio rašytiniame pareiškime. L. G. teigė, jog 2015 m. vasario 20 d. vakare M. G. jai spyrė į ranką ir dėl to, jai ėmė šią skaudėti taip, kad nebegalėjo pakelti vaiko, o sekančios dienos rytą vyras rankoje laikydamas sauskelnes metė jas jai į veidą, po to ranka sugriebė jai už kaklo ir kita ranka sudavė jai per veidą. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. G677/15(01), kurioje konstatuota, jog L. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. vasario 21 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog M. G. 2015 m. vasario 20 d. sukėlė nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą, o 2015 m. vasario 21 d. nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad yra buvę sutuoktiniai, gyvena kartu, augina vaikus. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytas nuskalstamas veikas kvalifikuoti kaip padarytas prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. G. veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę M. G. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš artimą asmenį, moterį, jo vaikų motiną. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – M. G. smurtavo iš esmės be jokios rimtos priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - M. G. gana jauno amžiaus turi legalų pragyvenimo šaltinį (b. l. 79), padeda nukentėjusiajai auginti du vaikus, teistas, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusikalstama veikas (b. l. 57-70), administracine tvarka baustas daugiausiai už KET pažeidimus (b. l. 71-74), VŠĮ Vilniaus Respublikinėje ligoninėje ir VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 76,77), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 78). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už padarytas veikas paskirtosios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 51-52).

Atsižvelgiant į tai, jog tai pirmas kartas, kuomet M. G. teisiamas už smurtinio pobūdžio veikas (ankstesni jo teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai) nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis linkęs sistemingai smurtauti. Nors nukentėjusioji L. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad vyras jai dažnai grasina, tuojau pat po įvykio pateikė rašytinį prašymą, kuriame išsakė pageidavimą, jog M. G. nebūtų taikomas iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi yra reikalinga jo pagalba prižiūrint sergančią dukrą ir tai leidžia manyti, jog aptariami įvykiai buvo veikiau vienkartinio pobūdžio, nes pati nukentėjusioji kaltinamąjį vertina teigiamai, juo pasitiki, pripažįsta, jog jis gali jai pasirūpinti mažamečiu vaiku. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog kaltinamasis yra itin agresyvaus būdo, nesugebantis kontroliuoti savo pykčio ir poelgių, yra linkęs konfliktus spręsti naudodamas smurtą, todėl skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose netikslinga. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis padeda nukentėjusiajai L. G. auginti du vaikus, vienas iš kurių yra jų bendras kūdikis, jam pakaks paskirti įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. vasario 20 d. padaryta veika) ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. vasario 21 d. padaryta veika) ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. G. paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. G., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius