Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-168/2012

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00069-2008-4

2012 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. (O. S.) buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas V. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpas, t. y. tuo, kad jis, 2008 m. sausio 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su V. K. (V. K.), tikslu pagrobti svetimą turtą, paprašė I. V. (I. V.), T. S. (T. S.) ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų, nieko nežinančių apie planuojamą nusikalstamą veiką, pakrauti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią medieną, esančią sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), ir ją pervežti pas O. S. į namus, esančius Kairėnų kaime, Vilniaus rajone, nurodė vietą ir laiką, kur pastarieji turės tai padaryti. 2008 m. sausio 19 d., ryte, tiksliau nenustatytu laiku, I. V., T. S. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys O. S. ir V. K. nurodymu, nenustatytu būdu pateko į minėtą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur krovė į O. S. ir V. K. užsakymu atvykusį sunkvežimį 183 juodalksnio, 185 beržo ir 18 ąžuolo lentų, bendros 16 370,14 Lt vertės, kol tą pačią dieną, apie 10,00 val. atvyko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie sutrukdė baigti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, O. S. ir V. K. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 16 370,14 Lt vertės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas O. S. parodymus, visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis juos nuolat keitė, jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o A. S. ir A. S. parodymai negali patvirtinti išteisintojo teiginių, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Prokuroras pažymi, jog O. S. iš pradžių negalėjo nurodyti, kodėl V. K. duoda jam nepalankius parodymus, vėliau aiškino, jog šis galėjo pykti ant išteisintojo, kadangi pastarasis neleido pasinaudoti savo garažu neteisėtai veiklai vykdyti, ir galiausiai, O. S. pradėjo aiškinti, kad vagystės metu jis buvo užsiėmęs, kadangi pas jį buvo atvykę svečių. Taip pat skunde pažymima, kad tiek O. S., tiek jo šeimos nariai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami kelis kartus, tačiau minėtų aplinkybių nenurodė, todėl O. S. parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis O. S. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V. K. gynėjas klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį O. S. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. K. paaiškino, jog jis nuvyko pas O. S. į namus, kuriuos visi vadino „kuba“ tam, kad aptartų medienos vagystę. Nuvykęs pas O. S., nuteistasis jam pasakė, jog yra mediena, kurią galima pavogti. V. K. į O. S. kreipėsi, kadangi žinojo, jog pastarasis gali ją realizuoti. Su O. S. buvo sutarta, jog pavogus medieną, ji bus nuvežta pas jį į namus. Transporto priemonę, kuria mediena turėjo būti gabenama, iš pradžių turėjo surasti V. K., tačiau vėliau buvo susitarta, kad transporto priemonės ieškos O. S.. Vagystės dieną V. K. bendravo su O. S. telefonu, derino laiką, kada geriau važiuoti krauti medieną bei aiškinosi kitus reikalus. Medieną turėjo krauti asmenys, kurie gyveno pas O. S.. Vietą, kur turėjo būti kraunama mediena sunkvežimio vairuotojui parodė asmuo pravarde Garoch (I. V.). Apie tai, kur lauks sunkvežimis, nuteistąjį informavo A. S. telefonu. V. K. tvirtino, jog jis neturi jokio tikslo apkalbėti O. S. (t. 4, b. l. 162-164). Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe, ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 14-15, 22-26). Taigi, V. K. viso proceso metu davė logiškus, nuoseklius parodymus, tokiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Čia taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog V. K. parodymai yra nenuoseklūs. Tokią nepagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis iš esmės tik vienu neesminiu parodymų neatitikimu dėl vieno skambučio, t. y. V. K. skirtingai nurodė, kas jam skambino ir informavo dėl krovininio automobilio sutikimo. Akivaizdu, jog dėl vieno skambučio V. K. galėjo sąžiningai suklysti, tačiau tokia klaida nėra pakankamas pagrindas abejoti jo parodymų dėl esminių aplinkybių visuma.

V. K. teiginius patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gautos mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo numeriu naudojosi V. K.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo numeriu naudojosi O. S. ir jo žmona) išklotinės, iš kurių matyti, jog tarp asmenų, kurie naudojasi šiais telefonų numeriais 2008 m. sausio 18 d. ir 2008 m. sausio 19 d. vyko nuolatinis bendravimas (t. 1, b. l. 45-86). Bendravimo ryšio priemonėmis intensyvumas paneigia A. S. parodymus, jog O. S. nebendravo su V. K. pastarojo nurodytais klausimais. Pažymėtina, jog A. S. pirmosios instancijos teisme yra nurodžiusi, jog ji tik padėjo surasti V. K. transportą (t. 4, b. l. 103-104). Liudytojo S. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. S. su juo telefonu kalbėjo tik du kartus, t. y. kai susitarė dėl galimybės pervežti medieną ir kai suderino susitikimo laiką (t. 4, b. l .157-159). Pati A. S. nurodė, jog ji užsakė transportą ir nurodė, kur ir kada transportui reikia atvažiuoti (t. 4, b. l. 103). Taigi, vertinant liudytojų S. M. ir A. S. parodymus kartu su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, teigtina, kad V. K. telefonu bendravo ne su A. S., o su O. S., kuris naudojosi tuo pačiu telefonu kaip ir jo žmona. Teigtina, jog A. S., paprasčiausiai, neturėjo jokio pagrindo nusikaltimo padarymo dieną taip intensyviai bendrauti su V. K., jie jokių bendrų interesų, kurie reikalautų tokio bendravimo neturėjo.

Iš liudytojo T. S. parodymų matyti, jog jis pasiūlymą krauti medieną gavo 2011 m. sausio 18 d. ir būtent tą dieną buvo informuotas, kur ir kada turi atvykti dirbti (t. 4, b. l. 159). Šis liudytojo teiginys patvirtina, jog visi klausimai, susiję su transportu, kuriuos tvarkė A. S., buvo suderinti 2008 m. sausio 18 d. Kaip jau minėta, iš telefoninių ryšių išklotinės matyti, jog V. K. ir O. S. priklausančiais telefonais gana intensyviai buvo bendraujama ir 2008 m. sausio 19 d., būtent tuo metu, kai buvo daroma nusikalstama veika. Taigi, šių aplinkybių visuma dar kartą patvirtina nuteistojo V. K. parodymų patikimumą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek V. K., tiek T. S. nurodė, jog mediena turėjo būti vežama į „kubą“. Aplinkybę, kad mediena turėjo būti vežama į „kubą“ patvirtina ir V. Š. parodymai. Šis liudytojas teisme teigė, jog vienas iš įvykio vietoje sulaikytų asmenų nurodė, kad mediena turėjo būti vežama į „kubą“ (t. 4, b. l. 102). Be to, pats O. S. yra nurodęs, jog „kuba“ yra vadinamas kaimas, kuriame yra jo namai, o ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog „kuba“ yra vadinami jo namai (t. 3, b. l. 88). Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su V. K. parodymais, telefoninių išklotinių duomenimis, leidžia konstatuoti, jog O. S. yra padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas nustatė, kad O. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpas, t. y. jis 2008 m. sausio 18 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su V. K., tikslu pagrobti svetimą turtą, paprašė I. V., T. S. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų asmenų, nieko nežinančių apie planuojamą nusikalstamą veiką, pakrauti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią medieną, esančią sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), ir ją pervežti pas O. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nurodė vietą ir laiką, kur pastarieji turės tai padaryti. 2008 m. sausio 19 d., ryte, tiksliau nenustatytu laiku, I. V., T. S. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys, O. S. ir V. K. nurodymu, nenustatytu būdu pateko į minėtą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur krovė į O. S. ir V. K. užsakymu atvykusį sunkvežimį 183 juodalksnio, 185 beržo ir 18 ąžuolo lentų bendros 16 370,14 Lt vertės, kol tą pačią dieną, apie 10.00 val. atvyko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie sutrukdė baigti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu, O. S. ir V. K. pasikėsino pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 16 370,14 Lt vertės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant V. K. parodymus, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šis nuteistasis, duodamas parodymus, gali siekti apkalbėti O. S.. O. S. teigė, jog V. K. gali apkalbėti jį, nes V. K. nebuvo leista ardyti pagrobto automobilio ir saugoti detales O. S. priklausančiame garaže. Vis tik, toks O. S. paaiškinimas nėra įtikinamas, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp O. S. ir V. K. buvo susiklostę gana draugiški santykiai, tokį teiginį patvirtina tai, kad V. K. dėl transporto kreipėsi būtent į O. S., ikiteisminio tyrimo metu O. S. teigė, jog su V. K. jie yra draugai, bendrauja draugiškai apie du mėnesius, pažįsta jį nuo vaikystės (t. 3, b. l. 78, 88). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog V. K. iš tikrųjų buvo pripažintas kaltu dėl automobilio vagystės, kurį ardė miške, šalia O. S. namų, ir teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog V. K. apkalba O. S.. Čia būtina pažymėti, jog iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas V. K. už automobilio pagrobimą, turinio matyti, jog dalis V. K. pagrobtų daiktų buvo rasta pas O. S. (t. 4, b. l. 35).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad versiją, kad V. K. gali apkalbėti O. S., nes jis neleido šiam ardyti pagrobto automobilio ir saugoti detales jam priklausančiame garaže, O. S. iškėlė tik antrosios apklausos metu.

Aplinkybė, kad pas O. S. nusikalstamos veikos darymo metu galėjo būti svečių, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės. Pažymėtina, jog J. R. (J. R.) pase esančios žymos, patvirtinančios jo atvykimą ar išvykimą ir Lietuvos Respublikos teritorijos konkrečiomis datomis, nepaneigia V. K. parodymų, tuo pačiu nepatvirtina ir O. S. naudingus parodymus duodančių asmenų parodymų teisingumo. Juo labiau, kad iš pateiktų J. R. paso kopijų bei jose esančių atžymų apie jo atvykimą lėktuvu į Lietuvą iš Maskvos patvirtina, jog jis atvyko ne 2008 m. sausio 16 d., t. y. prieš nusikaltimo padarymą, o 2008 m. vasario 16 d. (t. 4, b. l. 132). Šios aplinkybės pilnai paneigia išteisintojo O. S., liudytojų J. R., A. S. bei A. S. parodymus, jog vagystės išvakarėse O. S. buvo užsiėmęs, nes turėjo svečių – buvo atvažiavęs J. R., todėl su V. K. nebendravo.

Skiriant O. S. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, jis pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (šį nusikaltimą padarė lytinio paleidimo metu), anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo nuosavybei padarymą, taip pat baustas administracine tvarka. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas mano, jog O. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio.

O. S. paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis, bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl O. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtąją bausmę, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę O. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.