- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2-19402-781/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- G. Č.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Grevilta“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Grevilta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Grevilta“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT071672 (toliau – lizingo sutartis), kuria atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis turtas – savivartis Mercedes Benz Actros 4141 K 8X4/4. Tarp ieškovo ir atsakovo G. Č. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LT071672/L (toliau – laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento (trečiojo asmens UAB „Grevilta“) neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį. Klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. kovo 3 d. išsiuntė jam pretenziją. Klientui neįvykdžius ieškovo reikalavimo padengti susidariusį įsiskolinimą, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti skolą bei grąžinti lizingo sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Klientas grąžino pagal lizingo sutartį valdytą ir naudotą turtą, tačiau įpareigojimo padengti įsiskolinimą neįvykdė. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu pareikalavo atsakovo įvykdyti kliento neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį, tačiau atsakovas pareigų pagal laidavimo sutartį neįvykdė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 528, 17 skolos, 40 658, 57 Lt nuostolių, 3 712, 80 Lt papildomų išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarydamas laidavimo sutartį jis buvo trečiojo asmens UAB „Grevilta“ akcininkas, todėl jam buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. 2009 m. gegužės 11 d. atsakovas perleido akcijas R. Č. ir nuo to momento nebegalėjo stebėti kaip vykdomi įsipareigojimai ieškovui, todėl atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį turėtų būti sumažinta. Atsakovo manymu, trečiasis asmuo UAB „Grevilta“ šioje byloje turėtų būti bendraatsakovu. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalaujamomis sumomis, nes jis nedalyvavo turto vertinime, pirkėjų paieškoje. Ieškovas prašo priteisti papildomas išlaidas, tačiau atsakovui nėra aišku kokių konkrečiai išlaidų turėjo atsakovas, kiek laiko buvo saugomas automobilis ir ar išlaidos yra protingos.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, jam siųsto teismo šaukimo neatsiėmė (b. l. 54). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas teismui nepranešė apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, teismo šaukimas laikomas įteiktu.
Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Grevilta“ 2008 m. balandžio 1 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT071672, pagal kurią ieškovas įsipareigojo su Kliento (trečiojo asmens) nurodytu pardavėju sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį ir po to pagal lizingo sutartį perduoti turtą klientui valdyti ir naudotis verslo tikslais, bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, įgyti jį nuosavybės teise, o klientas įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus, taip pat tinkamai vykdyti kitas šios sutarties sąlygas (b. l. 5–8). Šios sutarties pagrindu ieškovas įsigijo trečiajam asmeniui reikalingą turtą – savivartį Mercedes Benz Actros 4141 K 8X4/4 (b. l. 10) ir jį perdavė trečiajam asmeniui valdyti ir naudoti sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka (b. l. 11).
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau sprendime – LR CK) 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Trečiasis asmuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – nustatytu laiku sumokėti visas numatytas įmokas nevykdė, todėl apie įsipareigojimų nevykdymą buvo informuotas pretenzija Nr. 01-20-17970 (b. l. 12). Klientui ir toliau nevykdant įsipareigojimų, prisiimtų pagal lizingo sutartį, ieškovas 2009 m. gegužės 4 d. pranešimu Nr. 01-30-4087 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti skolą bei grąžinti lizingo sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą (b. l. 13). Klientui nepadengus susidariusio įsiskolinimo, ieškovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu Nr. 4464 pareikalavo atsakovo, kaip laiduotojo, įvykdyti kliento neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį (b. l. 14), tačiau atsakovas pareigų pagal laidavimo sutartį neįvykdė.
Atsakovo manymu, trečiasis asmuo BUAB „Grevilta“ šioje byloje turėtų būti bendraatsakovu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tai reiškia, kad pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidarieji bendraskoliai (CK 6.6 straipsnis), todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium. Šalių sudarytos laidavimo sutarties 11 punktas numatė, kad tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Klientui UAB „Grevilta“ neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovas nutraukė lizingo sutartį ir pagal minėtą laidavimo sutarties nuostatą jam atsirado teisė reikalauti įvykdyti prievolę iš laiduotojo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina taip pat tai, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Grevilta“ buvo iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-1494-230/2010), o 2010 m. rugsėjo 6 d. įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo argumentas dėl ieškovo galimybių išieškoti skolą iš trečiojo asmens UAB „Grevilta“ neišnaudojimo atmestinas.
Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Laidavimo sutartimi atsakovas laidavo už visą prievolę: sutarties 4 punkte nustatyta, kad laiduotojas už kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir klientas (turto išpirkimo įmokos, palūkanų įmokos ir PVM nuo aukščiau nurodytų mokėjimų, bei baudos ir delspinigiai, pažeidus lizingo sutarties sąlygas). Dėl nurodytų priežasčių atsakovo argumentas dėl jo atsakomybės pagal laidavimo sutartį sumažinimo atmestinas.
Atsakovas pagal lizingo sutartį susidariusio įsiskolinimo neginčija, bet nesutinka su ieškovo prašomų priteisti nuostolių bei papildomų išlaidų dydžiu.
Pagal CK 6.574 straipsnį, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi teisę, nutraukus lizingo sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti. Tokia teisė įtvirtinta ir lizingo sutarties 11.2.2 punkte. Lizingo davėjo faktiškai patirti nuostoliai, be kita ko, atsiranda tada, kai susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą lizingo davėjas realizuoja trečiajam asmeniui už mažesnę kainą negu lizingo sutarties nutraukimo metu buvusi likutinė turto vertė. Turto realizavimo kainos bei likutinės turto vertės skirtumas ir sudaro lizingo davėjo faktiškai patirtų nuostolių sumą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nutraukus lizingo sutartį ir susigrąžinus lizinguotą turtą jis buvo parduotas BAS Trucks B.V. (b. l. 17–21). Automobilis buvo parduotas už 185 639, 79 Lt be PVM, tuo tarpu pagal lizingo sutartį neišpirkta (likutinė) automobilio vertė sudarė 226 298, 36 Lt be PVM (b. l. 16). Tokiu būdu ieškovas patyrė 40 658, 57 Lt nuostolius (b. l. 22). Automobilio pardavimą viešai vykdė profesionalus pardavėjas UAB „Baltijos realizacijos centras“, su kuriuo ieškovas buvo sudaręs Bendradarbiavimo sutartį (b. l. 56–63). Automobilio likutinę vertę bei jo pardavimo kainą patvirtina pateikta pažyma (b. l. 16), priedas Nr. 1 prie pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 21), taip pat banko išrašas (b. l. 66). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad susigrąžintą automobilį ieškovas pardavė už nepagrįstai mažą kainą, privalėjo pateikti teismui šio automobilio vertinimo dokumentus. Kadangi to nepadarė, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumu. Pažymėtina, kad vargu, ar ieškovas pats būtų suinteresuotas parduoti susigrąžintą automobilį akivaizdžiai žemesne negu rinkos kaina, nes nėra jokių garantijų, kad atsakovas neabejotinai realiai padengs atsiradusių nuostolių skirtumą. Realizuojant turtą ieškovas turėjo papildomų išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu – 3 712, 80 Lt, šią sumą patvirtina UAB „Baltijos realizacijos centras“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra bei jos priedas (b. l. 23–24). Abejoti šių dokumentų pagrįstumu teismui taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažįstamas visiškai pagrįstu, todėl tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1 467, 00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263–270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 528, 17 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis Lt 17 ct) skolos, 40 658, 57 Lt (keturiasdešimt tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 57 ct) nuostolių, 3 712, 80 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus dvylika Lt 80 ct) papildomų išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 467, 00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt septynis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, į. k. 111568069, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.