- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1235-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16266-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- N. T.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1083-451/2013 pagal R. T. ieškinį atsakovui N. T., trečiajam asmeniui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti, kad N. T. nėra S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, panaikinti S. T. gimimo akto įraše įrašą apie tėvą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė visiškai sutinkantis su pareikštu ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, jog N. T. nėra S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, panaikino Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2012 m. lapkričio 30 d. įrašo gimimo metrikų knygoje Nr. 3768 dalį dėl N. T. įrašymo S. T. tėvu, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 520 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovo priteisė vadovaudamasis CPK 96 straipsniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria iš jo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Nevertinta, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovė, prašydama apginti jos interesus, teises, atsakovas nepažeidė jokių ieškovės teisių ir teisėtų interesų, su gimusiu vaiku neturėjo nieko bendro, niekam nepadarė žalos, nepažeidė įstatymų. Dėl nurodytų aplinkybių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo prieštarauja teisingumo principui, pažeidžia jo teises.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybei priteista 520 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo, patenkinus ieškovės, kuriai buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, ieškinį.
Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CPK 99 straipsniu, reglamentuojančiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir išlaidų atlyginimo tvarką, tačiau neįvertino bylos specifikos ir be pagrindo nepritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei nustatančio CPK 96 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kuris nėra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.
Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnį, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną normą bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patekintai ieškinio daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Formuodamas teismų praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, kasacinis teismas pabrėžia būtinumą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ne tik vertinant materialiuosius teisinius santykius, bet ir taikant CPK 96 straipsnio nuostatas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad „...bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-360/2010 pagal ieškovo likviduojamos 595-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovui P. A. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo P. A. priešieškinį ieškovui likviduojamai 595-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl sutarties ir buhalterinio dokumento pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys V. B., akcinė bendrovė „Lithun“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų gotika“).
Iš ieškinio, jį pagrindžiančių dokumentų bei atsiliepimo į ieškinį motyvų matyti, kad atsakomybė dėl proceso tenka tik ieškovei, santuokoje su atsakovu susilaukusiai vaiko nuo kito vyro. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko. Byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, rengimosi bylos nagrinėjimui metu pradėjus žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 397-399 straipsniai). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė ir savo procesines pareigas, todėl sutiktina su apeliantu, teigiančiu, jog tokiu atveju nėra teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš įstatymų nepažeidusios proceso šalies.
Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie įrodytą pagrindą nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, patenkinus ieškinį, ir nepriteisti valstybei išlaidų, patirtų suteikus ieškovei šioje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Nurodomos procesinės teisės normos be pagrindo netaikius pirmosios instancijos teismui, sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27d. sprendimą, panaikinant jo dalį dėl 520 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) priteisimo valstybės naudai iš atsakovo.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.