Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-770-825/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-770-825/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43815-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
M. T.
Baudžiamoji byla Nr. 1-770-825/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43815-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3.; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Irmai Kveselytei, Vilmai Smolskienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiesiems V. B., V. B., kaltinamajam M. T., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 21.17 val., Jurbarko g., Kaune, vairuodamas automobilį „SAAB 9-3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Brastos gatvės link Raudondvario plento, ties namu Nr. 52, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, tamsiuoju paros metu nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusių pėsčiųjų V. B. ir V. B., juos parbloškė, V. B. padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o V. B. kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 21.00 val., jis automobiliu važiavo namo. Jurbarko gatvėje, ties antra perėja, nebuvo atidus ir nepamatė einančių dviejų pėsčiųjų, juos parbloškė. Tuo metu oras buvo normalus, nelijo, nesnigo, matomumas buvo vidutinis. Jis nevartojo alkoholio, narkotinių medžiagų. Matė, kad nukentėjusiajai V. B. lūžo koja, V. B. sužalojimo nesimatė. Jis paskambino greitajai, policijai. Tuo metu jo vairavimo stažas buvo 3 metai 11 mėnesių. Dėl įvykio gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, atsiprašė jų, pasirašė susitaikymo protokolą. Nukentėjusiajai V. B. pinigus sumokėjo. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

M. T. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu (39 b. l.) paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., po 21.00 val., su vyru V. B. ėjo iš parduotuvės, esančios Tižės gatvėje, namo į Jurbarko gatvę. Pakeliui reikėjo pereiti į kitą gatvės pusę. Buvo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota. Apie avarijos aplinkybes nieko papasakoti negali, neprisimena. Šiek tiek vartojo alkoholio. Įvykio metu patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Dėl jos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją, tačiau išmokos dar negavo.

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu (24 b. l.) paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 14 d., po 21.00 val., su žmona V. B. buvo parduotuvėje Tilžės gatvėje ir apsipirkę grįžinėjo namo į Jurbarko gatvę. Pakeliui jiems reikėjo pereiti į kitą Jurbarko gatvės pusę. Atėjo prie pėsčiųjų perėjos. Gatvė buvo gerai apšviesta, eismas jau nebuvo intensyvus. Įžengė į pėsčiųjų perėją. Tuo metu jis pažiūrėjo į kairę pusę. Nuo tilto pusės matėsi atvažiuojančio automobilio žibintų šviesos. Jis buvo pakankamai toli, mažiausiai už 100 metrų. Normaliu, ramiu žingsniu pradėjo eiti. Žmona ėjo jam iš kairės. Likus gal metrui iki vidurio linijos jis jau žiūrėjo į dešinę pusę, kas atvažiuoja nuo žiedo. Staiga iš kairės pusės pajuto smūgį ir krito ant asfalto. Trumpam buvo pritemusi sąmonė. Atsipeikėjo gulintis ant kelio. Pamatė stovintį baltos spalvos lengvąjį automobilį. Suprato, kad jis juos partrenkė. Jis gulėjo arčiau automobilio, o žmona dar toliau nuo jo. Skaudėjo kairį šoną, buvo sumuštas veidas. Žmona nukentėjo labiau. Automobilį vairavo jaunas vaikinas. Girdėjo jį teisinantis, kad buvo apakintas. Abu buvo išvežti į Kauno klinikas. Jį po apžiūros išleido gydytis į namus.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose (6 - 12 b. l.) užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 14 d., apie 21.17 val., Jurbarko gatvėje, ties namu Nr. 52, Kaune, įvykęs eismo įvykis.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (13 b. l.) užfiksuoti automobilio „Saab 9-3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimų požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3096/2016(02) (34, 35 b. l.) nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, muštinės žaizdos kairės alkūnės srityje, kairio raktikaulio srities sumušimas, kairio stipinkaulio lūžimas, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas, V. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3090/2016(02) (36, 37 b. l.) nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, veido, kairės rankos sumušimas, krūtinės kairės pusės sumušimas, V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2765(16) (44 - 47 b. l.) nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio „Saab 9-3“ vairuotojo M. T. veiksmai,- artėdamas prie nereguliuojama pėsčiųjų perėja jam iš dešinės ėjusių pėsčiųjų V. B. ir V. B., laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė šiuos pėsčiuosius.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo M. T. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusieji pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad V. B. akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ yra atlyginusi 2553,64 eurų žalos, dalį neatlygintos žalos, 1000 eurų V. B. sumoka M. T., dalį neatlygintos žalos, 500 eurų V. B. sumoka akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. V. B. yra gavęs žalos atlyginimą iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (87 b. l.),

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. nurodė, kad pinigus V. B. sumokėjo. Nukentėjusieji V. B. ir V. B. patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, sutinka dėl baudžiamosios bylos nutraukimo susitaikius su kaltinamuoju.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltinamasis M. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, gailisi nusikaltęs. Su nukentėjusiaisiais susitaikė ir jie teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. M. T. anksčiau neteistas. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog M. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas ir M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.), netaikant jokių įpareigojimų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (58 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str., 68 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teismas

nusprendžia:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiaisiais V. B. ir V. B., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d. ir 4 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis