- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1070-159/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Kreditorius
- AB SEB banko
- Skolininkas
- UAB „Egrita“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1070-159/2010
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos
NUTARTIS
2010 m. birželio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto daikto savininkės UAB „Egrita“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties Nr. 30-2N/2010 civilinėje byloje pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkė UAB „Egrita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-01-29 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditorės AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Egrita“ skolininkei nevykdant prievolės pagal 2008-11-12 kredito sutartį Nr. 0450511012661/36. Negrąžintos kreditorei skolos dydis – 137 437,28 Lt. Kreditorė prašė areštuoti bankui hipotekos lakštu Nr. 03/1/2005/0011564 įkeistą turtą, priteisti 131 Lt žyminio mokesčio (b. l. 136).
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-03 nutartimi kreditorės AB SEB banko prašymas tenkintas ir areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis įkeistas daiktas – 1,4613 ha žemės sklypas (buvęs žemės sklypo plotas 1,4600 ha, padidėjo atlikus kadastro duomenų tikslinimą, tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto įkainojimas – 580 000 Lt. Areštavus įkeistą daiktą skolininkė bei įkeistų daiktų savininkė įspėta, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas varžytynėse (b. l. 190–191).
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartimi nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 1,4613 ha žemės sklypą (buvęs žemės sklypo plotas 1,4600 ha, padidėjo atlikus kadastro duomenų tikslinimą, tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkei per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos negrąžinus skolos kreditorei. Įkeisto daikto įkainojimas – 580 000 Lt. Teismas nurodė, kad kreditorės prašymo dalis dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo spręstina ir jų dydžiai konkretizuotini reikalavimo patenkinimo metu kreditorei pateikus prašymą (b. l. 199, 208–209).
Šalies argumentai
Skolininkė UAB „Egrita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartį. Teismas rezoliucinėje nutarties dalyje iš esmės nurodė, kad kreditorės prašymą tenkina iš dalies, nes numatė tik įkeisto daikto pardavimą iš varžytynių už skolą. Dėl kreditorės reikalavimo išieškoti konkrečią skolos sumą teismas nepasisakė, nėra aišku, kokia suma kreditorei turi būti išieškota, teismas nepriteisė procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio. Skolos dydis buvo kintamas, nes kreditorei yra sumokėta dalis skolos, palūkanų ir delspinigių, todėl nutartyje svarbu nurodyti konkrečią išieškotiną sumą. Paskirstant iš varžytynių gautas lėšas turi būti žinoma, kokia suma turi būti pervesta kreditorei (b. l. 217–218).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė ir skolininkė sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią UAB „Egrita“ iki 2009-11-10 buvo suteiktas 205 600 Lt dydžio kreditas. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui šalys sudarė hipoteką ir įregistravo Hipotekos registre. Skolininkė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir paskutinę kredito grąžinimo dieną negrąžino kredito likučio, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių, todėl kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu Nr. 03/1/2005/0011564 įkeisto turto ir nurodė skolos dydį – 133 098,26 Lt negrąžinto kredito, 1 653,27 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 2 662 Lt baudos, 23,75 Lt delspinigių, iš viso 137 437,28 Lt. Taip pat prašė priteisti 131 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.
Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tik todėl, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė skolininkės skolinio įsipareigojimo dydžio. Šį argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.
CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.
Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės, ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu, palūkanų, delspinigių dydžio ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl skolininkės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad skolos dydis buvo kintamas, nes kreditorei yra sumokėta dalis skolos, palūkanų ir delspinigių, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.
Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Skolininkė pasirašydama sutartinės hipotekos lakštą savo skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditorei užtikrino nekilnojamojo daikto įkeitimu. Skolininkei UAB „Egrita“ išaiškintina, kad teismas priimdamas nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių už skolą, neprivalo nurodyti skolos, palūkanų ar delspinigių dydžio. Piniginių lėšų paskirstymo klausimas sprendžiamas paskirstant kreditoriams lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą (CPK 563 str.). Ginčai dėl lėšų paskirstymo nagrinėjami CPK 564 straipsnyje nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
n u taria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.