- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- AN2-162-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02357-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. D.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. O. D. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 400 eurų bauda. Teismas nustatė, kad Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams E. Š. ir R. B., laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. pagal VDI Kauno skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą Nr. 1195 buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą. 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 7 d. įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsti kvietimai įmonės direktoriui O. D. atvykti į VDI Kauno skyrių 2019 m. spalio 15 d. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. O. D. buvo įspėtas apie administracinės atsakomybės taikymą už pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškai grižo neįteikti. Taip pat papildomai 2019 m. spalio 16 d., 09 val. 30 min. nuvykus įmonės buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius O. D. nebuvo rastas. 2019 m. spalio 23 d. VDI raštu Nr. SD-2-13124 buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo į VDI. Gautas atsakymas, kad nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), O. D. nerastas. Papildomai buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo į VDI. 2019 m. lapkričio 19 d. gautas atsakymas, kad O. D. telefonu informuotas dėl būtinybės nuvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių. 2019 m. lapkričio 19 d. vyriausioji darbo inspektorė M. A. 2019 m. lapkričio 19 d. O. D., Vilkaviškio PK tyrėjos nurodytu adresu, Savanorių pr. 41-3, Kaunas, išsiuntė nurodymą Nr. SD-2-14521 atvykti 2019 m. gruodžio 2 d. 08 val. 30 min. į VDI Kauno teritorinį skyrių ir pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. Nurodytą dieną O. D. neatvykus į VDI ir nepateikus reikalaujamų dokumentų, protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, nurodymas ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje yra laikomi įteikti tinkamai, siunčiant šiuos dokumentus į darbovietę bei dokumentus įteikiant asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą, o vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 d., administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nedalyvaujant, kai jis ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą; šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie galimybę surašyti administracinio įžengimo protokolą asmeniui nedalyvaujant O. D. yra informuotas VDI nurodymais. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, nesant tai paneigiančių įrodymų, konstatuotina, kad O. D., būdamas juridinio asmens vadovu, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų, nepateikė paaiškinimų, vengė atvykti ir duoti paaiškinimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu O. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. O. D. pažymi, kad pirmos instancijos teismo nutarime nurodoma, jog nustatytos aplinkybes: 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) registracijos adresu (duomenys neskelbtini) O. D. kaip įmonės direktoriui buvo išsiųsti kvietimai 2019 m. spalio 15 d. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių paaiškinimams ir dokumentų pateikimui. Laiškai grįžo neįteikti. 2019 m. spalio 16d., nuvykus įmonės buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius, t.y. O. D., administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nebuvo rastas. 2019 m. spalio 23 d. VDI raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl O. D. pristatymo į VDI. Gautas atsakymas, kad O. D. nerastas. Papildomai kreiptasi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyrių dėl O. D. pristatymo į VDI. Nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 19 gautas atsakymas, kad O. D. telefonu informuotas apie būtinybę atvykti į VDI. Šioje vietoje O. D. pabrėžia, kad su apeliantu susisiekęs pareigūnas pranešė jam apie tai, kad jo ieško VDI Kauno teritorinis skyrius, pareigūnas nenurodė kada ir kelintą valandą jis turi atvykti, pasakė tik, kad O. D. telefono numerį perduos VDI ir jie su O. D. susisieks. Tačiau, po to joks pareigūnas (VDI darbuotojas) apeliantui neskambino ir niekas jo telefonu neinformavo apie tai kada ir kur jis turi atvykti. Skundžiamame nutarime taip pat nurodoma, jog VDI 2019 m. lapkričio 19 d. išsiuntė O. D. nurodymą 2019 m. gruodžio 2 d. 8.30 val. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių. Duomenų apie tokio nurodymo įteikimą O. D., nėra. Apeliantas pabrėžia, kad toks nurodymas jam įteiktas nebuvo.
2.2. Apeliantas nurodo, kad išsamus ir visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra vienas iš garantų priimant teisingą nutarimą. Teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau –LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-573/2007). Teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė, ar O. D. skambino VDI atstovas ir ar jam buvo pranešta kada ir kur jis turi atvykti. Teismas nepareikalavo skambučių išklotinės, kas įrodytų ar tokie skambučiai yra buvę. Pažymėtina, kad O. D. anksčiau neigė ir šiuo metu neigia, jog jam buvo skambinta ir pranešta apie nurodymą atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių, apie laiką ir vietą.
2.3. Administracinio nusižengimo ir baudžiamojo proceso teisės doktrinoje yra įtvirtintas „in dubio pro reo“ principas, reiškiantis, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Teismas privalo tas abejones pašalinti. Jei jos nepašalinamos, jos traktuojamos kaltininko naudai. LAT savo praktikoje išaiškino, kad šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. LAT taip pat išaiškino, jog administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Apkaltinamasis nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo (pareigūnų) išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose negalioja tikimybių pusiausvyros principas, kuris reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo ir pakanka labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti administracinių nusižengimų bylose turi būti nustatyta objektyvioji tiesa.
2.4. ANK 5 str. 1 d. numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kurio padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį. Kiekvienam administraciniam nusižengimui būdingi objektyvieji (objektas ir objektyvioji pusė) ir subjektyvieji (subjektas ir subjektyvioji pusė) to administracinio nusižengimo sudėties elementai, kurie yra apibūdinami tam tikrais požymiais. Visi šie elementai turi egzistuoti. Kai bent vieno administracinio nusižengimo sudėties elemento nėra, veika negali būti pripažįstama tokia, už kurią galima būtų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis ANK 2 str. 3 d., asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. O. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 str. 1 d., numatytą veiką. Šio administracinio nusižengimo subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia atliko aukščiau nurodytus veiksmus.
2.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad O. D. nežinojo apie tai, kad jis yra kviečiamas atvykti į VDĮ Kauno teritorinį skyrių. Kaip ir nurodyta pirmos instancijos teisme, po to, kai policijos pareigūnas su O. D. susisiekė ir jam pranešė, kad su juo telefonu susisieks VDI pareigūnai, su O. D. niekas nebuvo susisiekęs, jokio rašytinio nurodymo atvykti negavo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog netgi jei ir būtų kas telefonu susisiekęs, tai jokiu būdu nepatvirtina, kad O. D. kviečia atvykti pareigūnas ar kitas valstybės tarnautojas, skambinti gali bet koks asmuo ir prisistatyti bet kuo, patikrinti to galimybės nėra. Telefono skambutis nėra tinkamas pranešimo pateikimas apie reikalavimą atvykti. Taigi, O. D. nežinant, jog jis yra kviečiamas atvykti į VDĮ konkrečiu laiku, jis negalėjo ir padaryti administracinio nusižengimo už kurį yra nubaustas. Apeliantas laikosi pozicijos, jog dėl prieš tai išvardintų motyvų ir juos pagrindžiančių byloje surinktų įrodymų, sutikti su Kauno apylinkės teismo nutarimu negalima, kadangi šiuo atveju nebuvo įrodytas vienas iš administracinio nusižengimo požymių - kaltė, nebuvo laikomasi „ in dubio pro reo“ principo. Tokiu būdu, darytina išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo (ANK 591 str. 1 d. 1 p.) požymių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. O. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Apeliantas skunde teigia, kad jis nepagrįstai teismo nubaustas už tai būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepateikė VDI nurodymais prašomų dokumentų ir nevykdė teisėtų darbo inspektorių reikalavimų atvykti ir duoti paaiškinimus, nes apie tokius nurodymus jis nieko nežinojo, nurodymai jam nebuvo įteikti, o asmuo su juo susiekęs telefonu nenurodė kada jis privalo atvykti į VDI ir kokius dokumentus pateikti.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) registruota pašto siunta buvo išsiųstas nurodymas įmonės direktoriui O. D. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių 2019 m. spalio 3 d. ir pateikti paaiškinimus nurodytais klausimais (b.l. 4). Nurodymas grįžo atgal su nuoroda, kad gavėjas neatsiėmė siuntos (b.l. 5). 2019 m. spalio 7 d. įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) registruota pašto siunta buvo išsiųstas pakartotinis nurodymas įmonės direktoriui O. D. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių 2019 m. spalio 15 d. ir pateikti paaiškinimus nurodytais klausimais (b.l. 4), išaiškinta atsakomybė už neatvykimą ir reikalavimų nevykdymą (b.l. 6). Grįžo neįteiktas, neįteikimo priežastis nurodyta: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“( b.l.7). Taip pat papildomai 2019 m. spalio 16 d. 09.30 val. VDI pareigūnams nuvykus įmonės buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius O. D. nebuvo rastas. 2019 m. spalio 23 d. VDI raštu Nr. SD-2-13124 buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo į VDI ( b.l.9). Gautas atsakymas, kad nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), O. D. nerastas. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo į VDI nurodė, kad O. D. telefonu informuotas dėl būtinybės nuvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių, jų teigimu O. D. pažadėjo nuvykti pats ir nurodė kitą savo kontaktinį adresą ( b.l. 12). 2019 m. lapkričio 19 d. vyriausioji darbo inspektorė M. A. 2019 m. lapkričio 19 d. O. D., Vilkaviškio rajono policijos komisariato tyrėjos nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), išsiuntė nurodymą Nr. SD-2-14521 atvykti 2019 m. gruodžio 2 d. 8.30 val. į VDI Kauno teritorinį skyrių ir pateikti tyrimui reikalingus dokumentus, duomenų apie nurodymo įteikimą byloje nėra ( b.l.8). Pirmos instancijos teisme O. D. nurodė, kad jokių pranešimų jis negavo. Tuo metu nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. sausio 1 d. jis buvo Švedijoje. Apie tai, kad yra kviečiamas atvykti į darbo inspekciją sužinojo tik 2019 m. gruodžio mėnesį, kai pas močiutę atvažiavo policija. Policija pranešė telefonu, kad jo ieško darbo inspekcija ir sakė, kad su juo susisieks, tačiau niekas nesusisiekė.
7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, nesant tai paneigiančių įrodymų, konstatuoja, kad O. D. buvo tinkamai, laikantis numatytų procedūrų, informuotas apie šaukimą atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių. Šias išvadas grindžia tuo, kad O. D. kaip įmonės vadovui Valstybinė darbo inspekcija siuntė nurodymus oficialiai žinomu bendrovės adresu, taip pat pasitelkė policijos pareigūnus dėl dokumentų įteikimo įmonės vadovui, policijos pareigūnė su O. D. bendravo telefonu išaiškino, kad jis privalo kuo skubiau prisistatyti į Valstybinę darbo inspekciją ir nurodė adresą. Tai, kad pareigūnė buvo susiekusi telefonu su O. D. rodo ir tai, kad jai buvo nurodytas kontaktinis adresas korespondencijai, kaip vėliau teisme paaiškino O. D. jo draugės adresas. Išsiuntus nurodymą jo paties nurodytu adresu, pripažintina, kad nurodymas atvykti į Darbo inspekciją 2019m.gruodžio 2d. buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis teisėtų nurodymų nevykdė sąmoningai.
8. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliantas apylinkės teisme nurodė, kad jis Lietuvoje nebuvo nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. sausio 1 d., tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad jis 2019 m. lapkričio 20 d. 20.20 val. važiuodamas automobiliu keliais Kaunas- Zarasai- Daugpilis Jonavos rajone padarė administracinius nusižengimus, už ką jis buvo nubaustas ( b.l. 14). Tai rodo, kad O. D. buvo ne Švedijoje, o Lietuvoje ir pasiimti pašto siuntas jis turėjo realią galimybę. Tačiau žinodamas kokio pobūdžio korespondencija siunčiama, jos neatsiimdavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teigti, jog jis dėl svarbių priežasčių negavo Valstybinės darbo inspekcijos nurodymo, nėra jokio pagrindo. Nurodymai O. D. buvo išsiųsti VĮ „Registrų centras“ nurodytu oficialiu darbo bei gyvenamosios vietos adresu.
9. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai reiškia kad korespondencija buvo siunčiama įmonės registracijos adresu, jos adresas buvo toks koks nurodytas VĮ “Registrų centre“, apie vadovo jokius adreso keitimus duomenų byloje nėra.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog O. D. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymius.
11. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
12. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimo, jame teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti bei įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai ir padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Jokių naujų, dar neįvertintų aplinkybių, įgalinančių teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimą bei apskritai jam inkriminuoto administracinio nusižengimo teiseną laikyti neteisėtais skunde nenurodoma, jų nėra ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje. Skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti. O. D. veiksmuose yra visi būtini požymiai būtini administracinei atsakomybei kilti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teisme VDI pareigūnas E. Š. nurodė, kad priėmus sprendimą atlikti patikrinimą įmonėje jis telefonu bendravo su įmonės vadovu O. D. ir prašė atvykti paaiškinimams duoti dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo E. B. įvykio darbe. O. D. posėdžio metu šios informacijos nepaneigė, teigė kad neatsimena (protokolo garso įrašas). Todėl išvardintų aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) vadovas O. D. žinojo apie VDI Kauno teritorinio skyriaus nurodymus ir jų turinį. Nepaisant to, O. D. neatliko nurodymuose reikalaujamų veiksmų, t. y. nepateikė reikalaujamų dokumentų ir neatvyko į VDI Kauno teritorinį skyrių nurodytu laiku. Visa tai sudaro pagrindą teismui konstatuoti O. D. nevykdžius teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų - VDI Kauno teritorinio skyriaus darbo inspektorių teisėtų nurodymų ir taip padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
13. Skundo argumentai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai yra nepagrįstos, nes apylinkės teismo nutarimas grįstas įrodymais, o ne abejonėmis kaip teigia apeliantas. Įrodymų apimtis buvo pakankama konstatuoti O. D. kaltę, todėl papildomi veiksmai, įrodymų išreikalavimai- telefonų išklotinės, būtų buvę pertekliniai veiksmai, ir šiuo atveju nekeitę galutinio sprendimo esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarimas O. D. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.