- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- A2.11.-4238-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03535-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- I. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 29 d., 20.35 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50, prie „Žalgirio“ arenos, t.y. viešoje vietoje, I. Š., nevykdė vyr. patrulio R. B. bei vyr. patrulio A. J. teisėtų reikalavimų sustoti, nebėgti nuo pareigūnų, netraukė rankų iš kišenių, nevykdė reikalavimo praeiti iki policijos pareigūnų tarnybinio automobilio.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodo, kad pareigūnų pateikta informacija dėl jo pažeidimo perdėta, nors pripažino, kad po patikrinimo įsikišo rankas į kišenes. Jo teigimu, daugiau jokių veiksmų neatliko, tik mėgino V. G. sukliudyti, kad šis neitų į šoną ir, kad palauktų.
L. V. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo pažįstamas. Susitikdavo tam, kad galėtų kartu stebėti krepšinio rungtynes. 2015 m. balandžio 29 d. stebėjo krepšinio rungtynes „Žalgirio“ arenoje ir po rungtynių, einant su grupe kitų jaunuolių, buvo sustabdyti ant prie arenos esančio tilto. Buvo apie 10 jaunuolių, ir juos visus patikrino. Po patikrinimo, šis išsitraukė telefoną ir paėjo į šalį, o netoli stovėjo I. Š.. Tuomet pareigūnas jam pasakė, kad šis nevykdo jo nurodymo ir pristūmė prie tilto turėklo. I. Š., reaguodamas į tokius pareigūno veiksmus jo pasiteiravo, ar negalima naudotis telefonu ir ką blogo šis darąs. Tuomet jam buvo uždėti antrankiai, ir praėjus 5 minutėms, kiti jaunuoliai buvo paleisti, o jis kartu su I. Š., buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jo teigimu, I. Š. nuo pareigūnų nebėgo, o ar buvo įsikišęs rankas į kišenes, nematė.
Liudytojas A. G. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, su kuriuo ne kartą stebėjo krepšinio rungtynes. 2015 m. balandžio 29 d. kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo „Žalgirio arenoje“, ir po rungtynių ėjo link Akropolio. Kartu su jais buvo apie dvidešimt jaunuolių ir jie visi buvo policijos sustabdyti ant tilto. Policijos pareigūnai juos patikrino, teigė, kad jų reikalavimams pakluso, I. Š. nebėgo. Policijos pareigūnai tai pat reikalavo ištraukti rankas iš kišenių. Ar šį nurodymą įvykdė visi sulaikytieji, nurodyti negalėjo. Patvirtino, kad buvo sulaikyti įtariant dalyvavus muštynėse, nors jokio konflikto nebuvo, ir jie, ėję visi kartu viena eile, galėjo atrodyti grėsmingai.
Liudytojas R. B. parodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie tai, kad bręsta muštynės tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sirgalių. Kiti patruliai pranešė, kad grupė Vilniaus komandos sirgalių bėga link tilto. Reaguodami į pranešimą ant tilto sustabdė keliasdešimt jaunuolių, tikrindami, ar neturi draudžiamų daiktų. Keli jaunuoliai iš grupės, nevykdė reikalavimo ištraukti rankų iš kišenių, taip pat jie bandė nueiti, aiškindami, kad jie nieko nepadarė ir yra pažeidžiamos jų teisės, nors ne kartą buvo įspėti stovėti iki bus išsiaiškintos aplinkybės. Po patikrinimo, kiti jaunuoliai buvo paleisti, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kitas jaunuolis, buvo pristatyti į policijos komisariatą, kaip nevykdę policijos pareigūno reikalavimo.
Liudytojas A. J. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie prie „Žalgirio arenos“ kilusias muštynes. Nuvykę, ant tilto, sulaikė apie dvidešimt jaunuolių, kurie galimai dalyvavo muštynėse. Visi jaunuoliai stovėjo ramiai ir vykdė nurodymus, tuo tarpu du jaunuoliai, tarp kurių buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pradėjo vaikščioti, mėgino pasišalinti, vis kaišiojo rankas į kišenes, nors jiems buvo duotas nurodymas stovėti ramiai, ištraukti rankas iš kišenių. Jaunuolių buvo daug, o jų vos keli pareigūnai, todėl toks jų elgesys kliudė vykdyti tarnybines pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai iš kurių matyti, kad buvo gauta informacija apie prie Žalgirio arenos vykstančias muštynes. Nuvykus į įvykio vietą, du iš grupės jaunuolių atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus, atsisakė ištraukti rankas iš kišenių, bandė pabėgti, pareikalavus praeiti iki tarnybinio automobilio, atsisakė eiti (b. 1. 3, 4), pažyma apie galiojančias nuobaudas iš kurios matyti, kad I. Š. administracine baustas už tai, kad po krepšinių rungtynių salėje uždegė pirotechnikos gaminį, kurį panaudojo ne pagal paskirtį, nuobauda už šį pažeidimą, negaliojanti (b. 1. 8), administracinio sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad I. Š., 2015-04-29, 20.30 val. buvo sulaikytas (b. 1. 9).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių eurų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Kaip matyti, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
I. Š. neigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, tvirtindamas, kad pakluso pareigūnų reikalavimams, nors pripažino, kad rankas buvo susikišęs į kišenes po to, kai pareigūnas pareikalavo jas ištraukti. I. Š. teiginius, kad jis nepadarė pažeidimo, patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti liudytojai V. G. ir A. G., tačiau jų parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie duoti asmenų, kurie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, vienas iš jų – V. G., pats buvo kaltinamas padaręs analogišką pažeidimą ir savo kaltės taip pat nepripažino, taigi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi duodant I. Š. palankius parodymus akivaizdus ir neleidžia juos pripažinti patikimais. Kita vertus, A. G. negalėjo nurodyti ar I. Š. pakluso reikalavimui ištraukti rankas iš kišenių.
Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai išsamūs, nuoseklūs, logiški bei argumentuoti, o jų nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, iš esmės atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotąsias. Teismas nenustatė, kad pareigūnai pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, siektų jį apkalbėti, jam pakenkti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus pripažįsta patikimais. Vertindamas byloje surinktus duomenys, teismas konstatuoja, kad I. Š. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, nevykdydamas policijos pareigūnų nurodymų, kurie, atsižvelgiant į situaciją, buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai sustabdė didelį būrį jaunuolių, kurie buvo įtariami dalyvavę muštynėse, todėl I. Š. veiksmai, t.y. jo nepaklusimas ištraukti rankas iš kišenių, mėginimas pasitraukti į šalį ir pan., tomis aplinkybėmis, vos keliems pareigūnams atliekant keliasdešimties asmenų patikrinimą, akivaizdžiai trukdė pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybes ir vykdyti tarnybines pareigas, galėjo išprovokuoti kitų asmenų analogiškus nepaklusnumo veiksmus, kurie galėjo išaugti grubesnius viešosios tvarkos ar kitus teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš sustabdyto didelio būrio jaunuolių į policijos komisariatą buvo pristatyti tik du, kas rodo, kad visiems kitiems asmenims policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo nepagrįsti ir šie juos vykdė nepriekaištingai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole, aprašius I. Š. veiksmus, t.y., kad jis nepakluso reikalavimui sustoti, netraukė rankų iš kišenės, nevykdė reikalavimo praeiti iki tarnybinio automobilio, nurodoma, kad tokiais veiksmais jis ne tik nevykdė teisėtų reikalavimų, tačiau ir įžeidė pareigūnų garbę ir orumą. Konstatuotina, kad duomenų, kurie patvirtintų, kad I. Š. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, byloje nėra, teismo ištirti įrodymai rodo, kad jis savo veiksmais tik nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl kaltinimo dalis įžeidus pareigūnų garbę ir orumą šalintina.
Išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad I. Š. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta, todėl asmuo baustinas.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
I. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. Š. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jo veiksmai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, daro išvadą, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir mano, kad net ir minimali nuobauda už jam inkriminuojamą pažeidimą, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina mažesnė bauda nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 187 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.