- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-8077-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir paskyrė jam galutinę nuobaudą – 2800 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems mėnesiams). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Š. kaltė vairavus automobilį 2010 m. spalio 13 d., 15 val. 10 min., Plikiškių kaime, Joniškio rajono savivaldybėje, ir pareigūnų sustabdytas atsisakė tikrintis neblaivumą, nepateikus vairuotojo pažymėjimo, registracijos dokumentų, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, valstybinės techninės apžiūros talono buvo visiškai įrodyta byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio sulaikymo protokolu, planu dėl prevencinės priemonės vykdymo, tarnybos užduotimi patruliui, asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo – paėmimo protokolu. Nurodė, jog 2010 m. spalio 28 d. buvo gautas A. Š. vardu pateiktas prašymas (asmens kodas ir gimimo metai nenurodyti), kuriame nurodyta, jog šis asmuo dirba vairuotoju ir yra išvykęs į komandiruotę, todėl prašo bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant. Pažymėjo, jog apie teismo posėdį A. Š. buvo pranešta tinkamai, o jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, prie prašymo nebuvo pridėta jokių rašytinių įrodymų, kad šis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į posėdį, byloje nėra duomenų, kad šis asmuo dirbantis, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad jis nedirbantis, be to, net jei ir būtų konstatuota, kad šis asmuo dirbantis, toks jo prašymas prieštarautų materialiosioms teisės normoms, nes galimai šis asmuo galėtų dalyvauti teismo posėdyje, galimai grįžęs iš komandiruotės jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, nurodytam ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, nes jis nėra nurodęs, kiek laiko jis negalėsiantis atvykti į teismą, o tokiu atveju prašymo atidėti bylos nagrinėjimą patenkinimas kurtų nebaudžiamumo iliuziją. Taip pat nurodė, jog nėra aišku, kodėl asmuo prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jame nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir jokios įrodomos reikšmės neturi, nėra prašymo kviesti konkrečius liudytojus, nurodant jų vardus ir pavardes, gyvenamąsias vietas, nėra prašymo išreikalauti papildomus įrodymus. Atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2010 m. spalio 13 d., byla nagrinėti teisme buvo paskirta 2010 m. spalio 28 d., todėl esant pakankamam laiko tarpui asmuo galėjo pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba ir tokiu būdu būti atstovaujamas teisme, jei pats negalėjo atvykti į teismą, be to, prašymas į teismo raštinę perduotas asmeniškai, jame nenurodyta, jog jis perduodamas trečiojo asmens, todėl tikėtina, kad A. Š. bylos nagrinėjimo dieną atvyko į teismą, tačiau ne į bylos nagrinėjimą. Konstatavo, kad apibendrinus viską, darytina išvada, jog A. Š. vilkina bylos nagrinėjimą. Lengvinančių aplinkybių teismas A. Š. atžvilgiu nenustatė, o sunkinančia laikė tai, kad jis yra baustas už vienarūšius teisės pažeidimus.
II.
A. Š., nesutikdamas su Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčijamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Mano, kad apsispręsdamas nagrinėti bylą A. Š. nedalyvaujant, teismas nepagrįstai suvaržė jo teisę į tinkamą teismo procesą. Nurodo, kad teismo teiginiai, pasvarstymai ir prielaidos, kuriais jis grindė savo nutarimą, yra neteisėti. Pažymi, jog ATPK nėra apibrėžta, kokio turinio turi būti prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kokie duomenys jame turi būti nurodyti ir kokios konkrečiai priežastys turi būti pripažintos svarbiomis, o kokios nesvarbiomis. Teigia, kad jis parašė prašymą taip, kaip sugebėjo, nurodė priežastį, kuri turėjo būti pripažinta svarbia, nes darbas yra jo pragyvenimo šaltinis, bylos nagrinėjimas galėjo sugriauti iš anksto darbdavio suplanuotas komandiruotes. Pažymi, jog teismas turi tiesioginį priėjimą prie „Sodros“ duomenų, todėl galėjo patikrinti, ar jis dirba. Taip pat pastebi, jog prašymą į teismą atnešė jo šeimos narys, o to niekas nedraudžia ir tam nereikia įgaliojimo. Be to, teismo prielaidos apie administracinės nuobaudos skyrimo terminų pasibaigimą ir teigimas, kad A. Š. vilkina bylos nagrinėjimą, neturi jokio pagrindo – pažeidimas padarytas 2010 m. spalio 13 d. ATPK 35 straipsnio terminais teismas bet kada būtų galėjęs jį nubausti. Pastebi, jog A. Š. tik pirmą kartą pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, o atsižvelgiant į A. Š. darbo pobūdį, buvo ne tiek daug laiko, kad jis galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos, be to, jei per tą laiką ir būtų susiradęs asmenį, galintį jį atstovauti šioje byloje, įgaliotas atstovas nebūtų galėjęs duoti parodymų dėl įvykio aplinkybių. Nurodo, kad išnagrinėdamas bylą A. Š. nedalyvaujant ir jį pripažindamas kaltu, teismas pažeidė ATPK 256 ir 284 straipsnių nuostatas, kurios įpareigoja jį aktyviai dalyvauti tiriant bylos aplinkybes. Pažymi, kad, kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia, teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys ir visapusiškai ištiriamos visos bylos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą tinkamai įvertino visus įrodymus, priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, o teiginiai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra niekiniai. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas dar 2010 m. spalio 13 d., o bylos nagrinėjimas paskelbtas po 15 d., t. y. 2010 m. spalio 28 d., todėl A. Š. turėjo pakankamai laiko atstovui susirasti, tačiau prašymą pateikė likus vos pusvalandžiui iki bylos nagrinėjimo. Teigia, kad skundžiamą nutarimą A. Š. paštu anksčiausiai galėjo gauti 2010 m. lapkričio 2 d., todėl susirasti atstovą iki apeliacinio skundo padavimo termino pasibaigimo jam liko vos 4 dienos, tačiau šįkart jis tą padaryti suspėjo. Pažymi, jog iš šių aplinkybių darytina išvada, kad A. Š. konsultavosi su savo atstove dar prieš bylos nagrinėjimą ir jos pamokytas norėjo vilkinti procesą, kad išvengtų atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumą A. Š. ginčija tuo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės dalyvauti bylos nagrinėjime.
ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo A. Š. pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą vertinimu ir jo nebekartoja. Pridurtina, jog apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog A. Š. prašymą surašęs „taip, kaip sugebėjo“, atmestinas, nes nagrinėjamu atveju, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, bet būdamas aktyvus teisinių santykių dalyvis, apeliantas galėjo iš savo darbdavio išrūpinti pažymą apie komandiruotę ar kitus tai patvirtinančius įrodymus bei nurodyti šios komandiruotės trukmę. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog prašyme nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, konkrečiai nenurodant asmenų, kuriuos teismas galėtų iškviesti liudytojais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, pažymi ir tai, jog apylinkės teismas ginčijamą sprendimą priėmė ne remdamasis prielaidomis, o objektyviai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pasakytina, jog A. Š. bylos nagrinėjime nedalyvavo ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o dėl subjektyvių – būtent dėl to, kad nerūpestingai ir nepakankamai atidžiai įgyvendino jam priklausančias procesines teises bei pareigas. Procesinių kliūčių apylinkės teismui nagrinėti bylą iš esmės nekilo. Pažymėtina, jog A. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų pažeidimų šioje byloje taip pat buvo visiškai įrodyta ir teisėjų kolegijai dėl jos abejonių nekyla, pasiaiškindamas protokole jis jokios pagrįstos versijos, kurią galėtų teismas tirti, nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtu ir pagrįstu, o naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.