Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Š. rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis su sugyventine V. V., turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis plataus profilio statybininku UAB „V.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 nusikaltimai) ir jam paskirta subendrinta bausmė 9 (devyni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui;

2) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. pripažintas kaltu ir paskirta bausmė 60 (šešiasdešimt) parų arešto; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, įpareigojant po arešto bausmės atlikimo per 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2025 m. kovo 6 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus trenkė savo sugyventinei V. V. į galvą, padarydamas jai pakaušio ir abiejų smilkinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bet gyvena su sugyventine V. V. – ir po šio įvykio gyvena kartu, turi vidurinį išsilavinimą, baigęs 12 klasių, bet neturi 12 klasės atestato, 10 klasių baigimo atestatą turi, dirba UAB „V.“ – neseniai pradėjo, yra plataus profilio statybininkas, kovo 6 d. niekur nedirbo, gyvena (duomenys neskelbtini), ten ir deklaruota gyvenamoji vieta, teistas už kontrobandą ir irgi už smurtą artimoje aplinkoje, dėl kontrobandos teistumo tikriausiai jau suėjęs senaties terminas, kaltinamąjį aktą gavęs, susipažinęs, laiko gynybai pakako pasiruošti. Kaltinamasis nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta visiškai, paaiškino, kad tą rytą parašė pareiškimą, jog išeina iš darbo ir buvęs direktorius davė apie 300 eurus. Ta proga, kad išėjo iš darbo, nusipirko alkoholio ir išgėrė, todėl kilo tas konfliktas. Išgėrė, užmigo, prabudo ir nerado piniginės, apkaltino V. V., kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam sukilo agresija ir gimė tas konfliktas. Kartu su sugyventine gėrė – kaltinamasis gėrė spanguolinę degtinę, o V. V. labiau gėrė alų. Prisigėrė tiek, kad užmigo, o po to kai prabudo, tai nerado piniginės, lyg dar išgėrė, dabar tų aplinkybių dėl buvusio girtumo gerai neprisimena. Dėl to, kad veikė alkoholis, buvo susinervinęs, sudavė iš rankos, kaip parodymuose parašyta – trenkė į veidą, į galvos sritį. Po to atsimena, kai atvažiavo policija, tada tikrai bėgo jai kraujas iš nosies. Patikslina – kai sudavė jai, tada nukentėjusiajai ėmė bėgti iš nosies kraujas. Tikrai negali pasakyti tiksliai, kiek kartų sudavė, bet tikriausiai ne vieną kartą. Taip, galėjo būti, kad sudavė 4 kartus. Tikriausiai V. V. iškvietė policiją. Atsirado ta piniginė – buvo užkritus už sofos kampo gilokai. Pas kaltinamąjį atsiranda agresija tada, kai išgeriu alkoholio, stengiuosi dabar virš 2 mėnesių visiškai nevartoti. Taip, įtaria turįs priklausomybės alkoholiniams gėrimams ligą. Stengiasi šią bėdą šalinti. Bet, tiesą pasakius, V. V. daug dažniau geria nei jis. R. M. su ja kalbėjosi, kad ji irgi kažkur kreiptųsi, bet ji tos problemos nepripažįsta. Mano, kad jis atlaikys, nes pradėjo vartoti vaistus ir dabar tikrai nėra to potraukio alkoholiui. Arešto bausmę atlikęs. Tikrai nuoširdžiai gailisi ir stengiasi keistis į gerą pusę (b. l. 140, 141-142).

Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas, prokurorui išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, tam pritarė ir pats kaltinamasis, nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu protokolų matyti, kad nukentėjusi V. V. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini). Katu su ja gyvena jos sugyventinis R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m., daugiau namuose su jais niekas negyvena. Kartu veda bendrą ūkį, gyvena 12 metų, vaikų bendrų neturi. Butas priklauso R. M. giminaitei, tačiau jis yra jau išsipirkęs butą, bet nepersirašęs dokumentų. Nurodo, kad 2025 m. kovo 6 d., apie 15 val., namuose svetainėje pradėjo su sugyventiniu vartoti alkoholį. Jisai gėrė degtinę spanguolių skonio, o ji alų gėrė. Alkoholį vartojo kartu apie 3 valandas. Apie 17 val. 25 min. sugyventinis pradėjo ant jos rėkti ir sakyti, kad gražintų piniginę ir iš jos paimtus 80 eurų. Ji jam aiškino, kad jos neėmė ir kad jis pats ieškotų, kur ją pasislėpė. Po šių žodžių jis jai kumščiu trenkė į veidą, kiek kartų pasakyti negali, bet tikrai daugiau negu 4 kartus, bandė ji jam pasakyti, sustok, nemušk, bet jis toliau mušė ją ir dar vieną kartą į trenkė į nosį, tiek smūgių atsimena. Smūgius į veidą dešimties balų skausmo skalėje vertina 5 balais, o į nosį smūgį vertina 5 balais. Po šių smūgių jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Valėsi kraują savo delnais, kai pamatė, pro duris įeina policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai iškvietė jai greitosios pagalbos darbuotojus, kurie jai suteikė pirmąją pagalbą ir pristatė į Šakių ligoninės priėmimo skyrių, kitai apžiūrai. Policijos pareigūnai jos sugyventinį sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. Sugyventinis prieš ją yra anksčiau smurtavęs ne kartą, yra buvę 3 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl smurto artimoje aplinkoje. Sugyventinis R. M. sėdėjo įkalinimo įstaigoje 40 parų. Ji savo sugyventinio nebijo, su juo susitaikė jau, bet ji su juo nusprendė išsiskirti ir kartu daugiau negyvens. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 30-33).

Motyvuojamoji dalis

2025 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08111-25 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (b. l. 1-5);

2025 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 6 d. Marijampolės apsk. VPK Šakių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2025 m. kovo 6 d., apie 17.25 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), V. V., gimusią (duomenys neskelbtini) m., sumušė jos sugyventinis R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tyčia, keturis kartus trenkė kumščiu į galvą bei kartą į nosį, tuo sukeldamas V. V. fizinį skausmą. V. V. pristatyta į VšĮ "Šakių ligoninė" priėmimo skyrių. R. M. laikinai sulaikytas ir patalpintas į Kauno VPK areštinę (b. l. 6-8);

2025 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. V. nurodė, jog jos sugyventinis ją pradėjo kaltinti dėl dingusios piniginės ir supykęs kambaryje pradėjo jai rankomis smūgiuoti į galvą. Keturis smūgius pataikė į galvos plaukuotąją dalį, kartą į nosį ir veidą. Kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali. Buvo namuose dviese. R. M. nurodė, kad tik sugyventinę pastūmė ir kartą sugyventinei trenkė ranka į nosį, daugiau jai smūgių nesudavė. Viskas įvyko apie 17 val. Abu nurodė, kad tik dviese namuose girtavo ir susipyko dėl dingusios piniginės, kurią po to R. M. rado lovoje, kur pats ir buvo pasidėjęs (b. l. 9-12);

2025 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. J. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 6 d., dirbant įvykyje ROIK: 0125000125733, Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARPK-0076, patikros Nr. 2198967, V. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 17.54 val. buvo nustatytas 3,61 prom. girtumas; R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam tuo pačiu adresu, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 17.38 val. buvo nustatytas 3,00 prom. girtumas (b. l. 13-14);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini). Matomas 5 aukštų daugiabutis, pastatas mūrinis. Buto pagrindinės įėjimo durys juodos spalvos, metalinės. Pro jas patenkame į buto vidų, matomas koridorius, kurio dešinėje pusėje matome įėjimą į virtuvę, joje buitinę įrangą t. y. baltos spalvos šaldytuvą, dujinę/viryklę, kriauklę, bei rudos spalvos medines spinteles. Koridoriumi šiek tiek paėję, dešinėje pusėje, matome toliau esantį kambarį – svetainę. Kairėje kambario pusėje matomas minkštas kampas ant jo pledai, pagalvės, šalia kampo matomas medinis rudos spalvos stalas, ant jo raudonos spalvos servetėlė, du juodos spalvos telefonai, lėkštė su užkandžiais. Priešais stalą matoma kėdė ant jos sudėti drabužiai, po kėde ant žemės matomas kilimas, taip pat tušti alaus buteliai, cigarečių pakelis, stiklinis indas su užkandžiais, vynuogės. Virš kėdės ant sienos pakabintas televizorius, šalia ant sienos pakabinta medinė spintelė. Tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta. Įvykio vietos apžiūros rinkinys nenaudotas (b. l. 20-27);

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė informaciją, kad V. V. nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu, jie žalos nepatyrė ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 39-40);

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kūną, mato patinimą nosies srityje bei smulkius įdrėskimus veido kairėje pusėje. Daugiau jokių sumušimų, paraudimų ar kitų sužalojimų ant V. V. kūno nesimato (b. l. 41-46);

VšĮ "Šakių ligoninė" pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad V. V. nustatyta diagnozė: galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų komocija. Nosies kaulo lūžimas, krūtinės, galvos ir krūtinkaulio sumušimas, dešinės pusės 9-10 šonkaulių seni lūžimai, girtumas (b. l. 49);

Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. V. konstatuota pakaušio ir abiejų smilkinių sumušimas, nosies kaulų tūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2025 m. kovo 6 d. Pakaušio sumušimas galėjo būti padarytas griuvimo metu, kiti konstatuoti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio V. V. sveikata sutriks daugiau 10 d. laikotarpiui (b. l. 54-56).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Kaltinamasis baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltu. Taip pat ir baudžiamojoje byloje surinkti bei teismo vertintini duomenys – pirmiausia objektyvios aplinkybės, tokios kaip medicininė specialisto išvada nukentėjusiosios atžvilgiu, pašios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo – teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo kaltais veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant įrodymus, konstatuotina, kad jie yra vieni kitiems neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys, o tai įpareigoja teismą neabejoti jais ir vertinti įrodymus kaip patikimus, padedančius nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kadangi kaltinamasis savo namų kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus trenkė savo sugyventinei į galvą, padarydamas jai pakaušio ir abiejų smilkinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, 2025 m. kovo 7 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 103-106).

Byloje nėra informacijos, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro arba įrašytas atitinkamon įskaiton, kaip ir nėra duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytas dėl šių ligų. Iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo papildomai į bylą pateikto dokumento matyti, jog kaltinamasis yra kreipęsis konsultacijai pas psichiatrą, nustatyta diagnozė F43.2 ir paskirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota laikytis blaivybės, krieptis į AA grupę, į priklausomybės ligų gydytoją (b. l. 139).

Kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų – baustas 2025 m. vasario 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį 90 eurų bauda, kuri yra sumokėta (b. l. 70-73).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl piknaudžiavimo girtavimu, dėl nepagrįsto nesusivaldymo, visuomenės negerbimo, dėl nemotyvuotai padidėjusio pykčio ir agresyvumo; į tai, kad kaltinamasis, iš esmės be jokios svarios tam priežasties, padarė nusikalstamą veiką; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra jau pakankamai brandaus amžiaus, anksčiau du kartus teistas už analogiškas veikas, jam jau yra buvę skirtos viešųjų darbų ir arešto bausmės, tačiau neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, nors yra nevedęs, bet gyvena su sugyventine, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba statybinėje organizacijoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; į pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį, kuomet ji įsitraukė ir iki sunkaus neblaivumo laipsnio girtavo kartu su kaltinamuoju.

Teismo vertinimu, kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė būtų mažesnė nei bausmės vidurkis. Įrodymus tyrus sutrumpinta tvarka, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bausmės vykdymas, atsižvelgus į tai, kad teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam supratus savo nusikalstamo elgesio pragaištingumą, nuoširdžiai gailintis dėl nusikaltimo padarymo, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis) su BK 75 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktuose numatytais atitinkamais įpareigojimais (dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų).

Kaltinamajam R. M. VGTPT antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-04870, apmokant antrinės pagalbos išlaidas 100 procentų, buvo paskirtas ir teisiamajame posėdyje dalyvavo kaltinamojo gynėjas advokatas Sigitas Balaišis (b. l. 128). Esant nurodytam antrinės teisinės pagalbos skyrimo pagrindui, iš R. M. neišieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 1 m. (vieniems metams).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 8 mėn. (aštuonis mėnesius) laisvės atėmimo.

Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalis, 6 dalies 6 ir 10 punktus – paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieniems metams), įpareigoti: ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (vienerius metus) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Neišieškoti iš R. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.