Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. Č. privataus kaltinimo skundą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

M. Č. Kauno apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką privataus kaltinimo tvarka kaltino G. V. ir M. R.. Skunde nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko jam buvo diagnozuotas dešinio peties sąnario raiščio patempimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimą jam padarė UAB „T.“ darbuotojas G. V. užlauždamas jam ranką, o nurodymą naudoti smurtą davė UAB „I.“ vadovas M. R..Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi M. Č. privataus kaltinimo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas laikė, jog pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų nukentėjusiojo skundui dėl privataus kaltinimo palaikymo teisme formos ir turinio reikalavimų, kadangi skunde nenurodyti galimai nusikalstamą veiką padariusiu asmenų gyvenamųjų vietų adresai, todėl nėra galimybės šių asmenų identifikuoti. Skunde taip pat nurodytos dviejų liudytojų pavardės ir vardai, tačiau nenurodyta kokias aplinkybes jie gali patvirtinti, nenurodytos jų gyvenamosios vietos. Be to, skunde nėra išdėstyti motyvai ir argumentai, kuriais remiantis prašoma atlyginti neturtinę žalą.Skunde M. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti privataus kaltinimo tvarka. Skunde nurodoma, jog dėl šio įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl visi galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų ir liudytojų anketiniai duomenys yra tyrimo medžiagoje, kurią teismas ne tik kad galėtų, bet ir privalėtų išreikalauti nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą, kadangi tokį prašymą jis yra išreiškęs privataus kaltinimo skunde. Jis pats išreikalauti medžiagoje esančių asmenų duomenų negali, o nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą šie duomenys nėra nurodyti.Skunde teigiama, kad teismo reikalavimas nurodyti galimai nusikalstamą veiką padariusiu asmenų bei liudytojų anketinius duomenis, atsisakymas tenkinti prašymą išreikalauti medžiagą ir tokiu būdu nustatyti minėtų asmenų duomenis yra formalus, prieštarauja LR BPK normoms ir užkerta jam kelią įgyvendinti teises paduoti privataus kaltinimo skundą, kadangi jis šiuo atveju nukentėjo nuo asmenų, kurių duomenys jam nėra žinomi, nes jų nesaisto jokie ryšiai.M. Č. skundas tenkinamas.LR BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. Susipažinus su M. Č. privataus kaltinimo skundu, daroma išvada, kad skundas atitinka LR BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, jame nurodyti duomenys yra pakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą. Nors skunde nėra nurodomi tikslūs galimai nusikalstamą veiką padariusiu asmenų duomenys, tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti jį priimti, tuo suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą, juolab kad iš skundo turinio galima suprasti, kas ir kokia nusikalstama veika kaltinamas, nurodyta šios veikos padarymo vieta, laikas, jos padarymu įtariamų asmenų vardai ir pavardės. Sutiktina su skundo argumentu, kad visi trūkstami duomenys apie galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir liudytojus yra tyrimo medžiagoje, kurią M. Č. prašė išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo institucijos, tačiau apylinkės teismas šį jo prašymą atmetė formaliai, nors ir turėjo realią galimybę, neatliekant asmenų paieškos, gauti trūkstamus duomenis, reikalingus privataus kaltinimo procesui pradėti.Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, skunde formuojamas kaltinimas, asmeniui galimai padariusiam nusikalstamą veiką, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas. Iš tiesų, skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Tačiau tokie skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, taipogi tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, taip pat į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, aplinkybė, jog privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“). Skundo formos bei teiginių dėstymo metodikos netobulumas tuomet, kai turinio esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, neturi būti vertinamas kaip pagrindas nepriimti skundo. Nutartyje apylinkės teismas nurodo, kad M. Č. skunde neišdėstė motyvų ir argumentų, kuriais remiantis prašoma atlyginti neturtinę žalą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad LR BPK 412 straipsnyje nėra numatyti tokie privataus kaltinimo skundo turinio reikalavimai. Bylai reikšmingos aplinkybės gali būti išsiaiškinamos nagrinėjant bylą teisme, o reikiami dokumentai – išreikalauti. Todėl, teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti M. Č. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, ir neteisingai nurodė, kad jis neatitinka privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad nustačius, jog privataus kaltinimo skundo turinys iš esmės atitinka pareiškimo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (LR BPK 412 straipsnis), spręstinas skundo priėmimo klausimas iš naujo, atsižvelgiant ir į tai, ar privataus kaltinimo procesas nagrinėjamu atveju yra įmanomas (LR BPK 412¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – M. Č. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.