Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-637-190/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
1S-637-190/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Pareiškėjas
I. J., A. T.
Advokatai
Stasys Lileikis
NUORAŠAS

P.ranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1S-637-190/2010

Teiseja Renata Volodko Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.12.4.

VILNI A U S APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Vladislavas Lencikas,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,pareiškeju gynejui advokatui Stasiui Lileikiui,

teismo posedyje išnagrinejes pareiškeju I. J. ir A. T. gynejo skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. nutarties, kuria atmestas I. J. ir A. T. gynejo skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-07-23 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarimo atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-05-05 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturoje pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-2-054-09 pagal LR BK 22 str. 1d. 182 str. l d., del galimo pasikesinimo sukciauti, siekiant apgaule gauti draudimo išmoka del galimo eismo ivykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu itarimai pagal LR BK 22 str. l d., 182 str. l d. buvo iteikti I. J. ir A. T..

2010-07-23 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras V.Paulauskas prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 57-2-054-09. Nutarime nurodoma, kad surinktu duomenu nepakanka itariamuju kaltei pagristi, todel ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu iariamojo A. T. ir itariamosios I. J. kalte.

Itariamuju gynejui apskundus prokuroro nutarima, Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro pavaduotojas V.Sevastjanovas 2010-08-30 nutarimu pareiškejo skunda atmete. Nutarimas motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu, kad automobilio BMW X5 išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne automobili vairavusio A. T. ir su juo važiavusios I. J. nurodytomis aplinkybemis. Tyrimo metu buvo remiamasi ivykio vietos apžiuru metu, automobilio apžiuru metu nustatytomis aplinkybemis, todel teiginys, kad specialisto išvada paremta ištyrus vien ant stogo nustatytu subraižymu atsiradimo galimybe itariamuju nurodytomis aplinkybemis, yra nepagristas. Spresti del eismo ivykio aplinkybiu, remiantis itariamuju parodymais, esant objektyviems duomenis juos paneigiantiems, nera jokio pagrindo.

2010-09-17 Vilniaus rajono apylinkes teisme gautas itariamuju I. J. ir A. T. gynejo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2010-07-23 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarima atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima.

Vilniaus rajono apylinkes teismas 2010 m. rugsejo 28 d. nutartimi I. J. ir A. T. gynejo skunda del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-07-23 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarimo atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, panaikinimo atmete.

Teismas pažymejo, jog nagrinejamu atveju ikiteisminio tyrimo metu vis delto, buvo surinkta duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamuju veiksmuose galejo buti nusikaltimo požymiu (jie placiai analizuojami prokuroro 2010-07-23 nutarime del ikiteisminio tyrimo nutraukimo), taciau, kaip jau mineta, prokurorai nusprende, jog šiu duomenu nepakanka itariamuju kaltei pagristi, nes prokuroro išvados grindžiamos daugiau prielaidomis, kurios nera pakankamos kaltei pagristi. Teismas neturejo pagrindo nesutikti su prokuroru išvadomis, kadangi jos pagristos objektyviais tyrimo duomenimis, o skunde nurodyti argumentai prokuroru padarytu išvadu nepaneigia. Teismas pažymejo, kad LR BPK 212 str. l d. 2 p. pagrindu ikiteisminis tyrimas gali buti nutrauktas tik pasinaudojus visomis galimybemis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, taciau abejojama, kad itariamas asmuo yra kaltas del tiriamos nusikalstamos veikos, jam pareikšti itarimai nepasitvirtino. Tokiu atveju itariamasis, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, jokiu neigiamu pasekmiu del to, kad jis baudžiamajame procese buvo itariamuoju, negali patirti ir nepatiria, nes priešingu atveju butu pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas - itariamojo statusas nedaro itakos nekaltumo prezumpcijos principo veikimui.

Taigi apylinkes teismas, ivertines pareiškejo skunde išdestytas aplinkybes bei susipažines su ikiteisminio tyrimo Nr. 57-2-054-09 medžiaga bei skundžiamuose prokuroru nutarimuose nurodytais motyvais padare išvada, jog tiek Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro 2010-08-30 nutarimas del skundo atmetimo, tiek ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-07-23 nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima yra teiseti ir pagristi, ju naikinti nera pagrindo ir pareiškejo skundo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu I. J. ir A. T. gynejas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2010-07-23 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, 2010-08-30 nutarima atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima bei Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima.

Pirma, nepagristas, anot gynejo, apylinkes teismo teiginys, jog prokurorai, nutraukdami ikiteismini tyrima, remesi ne tik Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada, bet ir kitais irodymais (itariamuju, liudytoju parodymais, rašytiniais irodymais ir pan.), kurie, teismo nuomone, buvo ivertinti nepažeidžiant irodymu vertinimo taisykliu. Priešingai, tiek Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-07-23 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima, tiek ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarime atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima yra remiamasi išimtinai Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada, o kiti irodymai tik išvardinti aprašomojoje dalyje, o motyvuojamoje – neanalizuojami.

Antra, ir prokurorai, ir teismas nepagristai, gynejo manymu, Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada ivertino kaip itariamuju kalte pagrindžianti irodyma. Aplinkybe, jog mineta išvada yra tiketina, o ne kategoriška, neduoda pagrindo kategoriškai išvadai daryti, jog autoivykio mechanizmas buvo toks, koks nurodytas šioje išvadoje. Be to, specialistas pažymejo, jog stogas pirma buvo deformuotas, o tik po to subraižytas, taciau itariamieji parode, jog stogo ibrežimai galejo atsirasti tuo metu, kai atvažiavus vilkikui prieš automobili pakraunant jis buvo atverstas ant ratu. Gynejas atkreipia demesi i tai, kad automobilyje buvo nustatyta ir daugiau pažeidimu (ant automobilio variklio dangcio, kairiojo kampo, priekinio kairiojo žibinto sugadinimas ir kt.), kurie taip pat galejo atsirasti automobili pakraunant nuvežimui iš ivykio vietos. Išvadoje taip pat nurodoma, jog stogas buvo deformuotas ant palyginus minkšto paviršiaus. Kadangi tokiu paviršiumi, specialisto nuomone, negali buti žvyro kelio danga, del to jis padare išvada, jog automobilis buvo sugadintas ne ivykio, o kitoje vietoje. Taciau byloje nebuvo tirta, kokiu budu automobilis buvo atgabentas i ivykio vieta. Antra vertus, jeigu automobilis buvo atgabentas, tai nei ikiteisminis tyrimas, nei specialistas nenustate, koks automobilis paliko nuvažiavimo nuo kelio pedsakus. Taip pat nera paaiškinama ir išvadoje išsakyta nuomone, jog automobilis nuvažiaves nuo kelio itariamuju nurodytomis ir ivykio vietos apžiuros protokoluose užfiksuotomis aplinkybemis negalejo igauti sukamojo judesio apie vertikalia aši pagal laikrodžio rodykle ir apvirsti, o eksperto nuomone, jis turejo buti apverstas stovintis. Tokiu budu ivykio vietoje turejo likti jo apvertimo pedsaku, nes neabejotina, kad abu itariamieji savo jegomis automobilio apversti nebutu sugebeje, taciau pedsaku, budingu pašaliniam poveikiui verciant automobili, ivykio vietos apžiuros protokoluose nera užfiksuota. Be to, kaip buvo mineta, specialisto nuomone, ivykio vietoje automobilio stogas apskritai negalejo buti deformuotas. Atsižvelgiant i aukšciau išvardintus argumentus, gynejo teigimu, specialisto išvados argumentai prieštarauja vieni kitiems ir nera aišku, ar automobilis buvo apverstas ivykio vietoje, ar i ivykio vieta atvežtas jau apgadintas.

Trecia, apylinkes teismas, gynejo manymu, nepagristai teigia, jog skunde nebuvo motyvuotas ir detalizuotas argumentas, kodel itariamieji negalejo tureti turtines naudos iš nusikalstamos veikos, o taip pat nebuvo paaiškinta, kodel specialisto išvados motyvai yra prieštaringi. I. J. ir A. T. gynejas teigia, jog teismas privalejo savo iniciatyva vertinti ši skundo argumenta, kadangi jis turi esmine reikšme itariamuju atsakomybei kilti, o taip pat itariamuju veiksmu vertinimui. Atkreipia demesi i tai, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancios draudimo sutarties matyti, kad ivykus draudiminiam ivykiui, naudos gavejas butu ne automobilio naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame autoivykio metu dirbo I. J., o automobilio savininkas - lizingo bendrove, todel nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei I. J. neturejo ir negalejo tureti motyvo sukurti dirbtini autoivyki. Gynejas mano, jog buvo butina pirmiausia nustatyti tikraji naudos gaveja, tirti šio gavejo galimai nusikalstamus ryšius su itariamaisiais, kurie šioje situacijoje galetu buti tik padejejai, ir tik po to atlikti itariamuju veiksmu vertinima. Tai, kad prokurorai akivaizdžiai neteisingai bande ivardinti itariamuosius nusikaltimo vykdytojais, duoda pagrinda teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas draudimo kompanijos interesais.

Ketvirta, nepagrista teismo išvada, jog nutarimas nesukelia ir negali sukelti neigiamu pasekmiu I. J. ir A. T.. Gynejas atkreipia demesi, jog Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2010-07-23 nutarimo teiginiai: „... galima daryti išvada, kad A. T. veikdamas kartu su I. J. pasikesino realizuoti objektyviaja nusikaltimo, numatyto LR BK 182 straipsnio l dalyje, puse“, „Taip pat galima daryti išvada, kad itariamieji suvoke realizuojama subjektyviaja nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. l d., puse“ akivaizdžiai parodo, jog ginamieji atliko nusikalstamus veiksmus, o tai neabejotinai sukelia pasekmes, susijusias su reputacijos pablogejimu. Be to, priimtas nutarimas gali tureti ir neigiamas materialines pasekmes, susijusias su automobilio remontu, automobili vairavusiam asmeniui, t.y. A. T..

Teismo posedyje I. J. ir A. T. gynejas praše skunda tenkinti.

I. J. ir A. T. gynejo skundas tenkintinas.

Gynejas skunde nesutinka su apylinkes teismo skundžiamos nutarties teiginiu, jog prokurorai, nutraukdami ikiteismini tyrima, remesi ne tik Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada Nr. 11-2293(09), bet ir kitais irodymais. Skunda nagrinejantis teismas pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarime buvo vertinama ne tik mineta specialisto išvada, bet ir kitos medžiagoje nustatytos aplinkybes, t.y. tai, jog eismo ivykis, apie kuri praneše itariamieji, ivyko paskutine draudimo poliso galiojimo diena, itariamoji I. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotoja ir butent ji prašyme išmoketi draudimo išmoka naudos gaveju nurode UAB „(duomenys neskelbtini)”. Taciau apeliacine instancija vis delto daro išvada, jog ir prokuroru nutarimai, ir ikiteisminio tyrimo teisejos gincijama nutartis buvo priimti iš esmes remiantis byloje esancia Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada.

Skunda nagrinejantis teismas atkreipia demesi i tai, kad byloje pateikta 2009-11-25 nagrinejamo autoivykio specialisto išvada nera kategoriška, nes joje nurodoma, jog tiketina, kad automobilio BMW X5 išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne A. T. ir I. J. nurodytomis aplinkybemis. Todel apeliacine instancija sutinka su skundo argumentu, kad ši specialisto išvada nera pakankamas ir patikimas irodymas, patvirtnantis itariamuju kalte. Specialisto išvadoje pripažinta, jog automobilio stogas iš pradžiu buvo deformuotas ant palyginus minkšto paviršiaus ir ant kurio automobiliui apvirtus nesusidare ibrežimu, o tik po to, susidarius deformacijoms, buvo ibrežtas. Taip pat specialistas padare išvada, kad automobilis BMW X5 užregistruoto eismo ivykio vietoje negalejo apvirsti del inercijos jegu poveikio ir todel tiketina, jog šis automobilis buvo apverstas iš statines bukles. Taciau iš itariamuju parodymu matyti, jog stogo ibrežimai bei kiti automobilio nustatyti sugadinimai galejo atsirasti tuomet, kai atvažiavus vilkikui, BMW X5, prieš pakraunant i vilkika, buvo apverstas ant ratu. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybe, ar mineto automobilio stogas ir kiti sugadinimai galejo atsirasti ji pakraunant i vilkika, nebuvo tiriama ir specialisto išvadoje neatsispindi. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tiketina, jog automobilis buvo apverstas iš statines bukles. Skunde itariamuju gynejas teigia, kad abu itariamieji savo jegomis automobilio apversti nebutu sugebeje. Taciau butina pažymeti, jog byloje yra duomenu, kad i ivykio vieta iki Keliu policijos pareigunu atvykimo jau buvo atvykes UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius G. M., kurio bendrove ir naudojosi šiuo automobiliu. Tokiu budu iki policijos pareigunu atvykimo ivykio vietoje buvo ne tik itariamieji, bet ir G. M., tai yra trys asmenys. Todel negalima atmesti galimybes, jog šie trys asmenys galejo tycia apversti automobili iš statines bukles. Manytina, jog ši prielaida turetu buti apsvarstyta ir patikrinta, galimai paskiriant nauja ekspertize.

Skunde teigiama, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancios draudimo sutarties matyti, kad ivykus draudiminiam ivykiui, naudos gavejas butu ne automobilio naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuriame autoivykio metu dirbo I. J., o automobilio savininkas – lizingo bendrove. Todel gynejas daro išvada, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)”, nei I. J. neturejo ir negalejo tureti motyvo sukurti dirbtini autoivyki, nes iš šios situacijos jie nebutu tureje nei materialines, nei kitos turtines naudos. Taciau apeliacine instancija pažymi, kad šis skundo argumentas yra pakankamai motyvuotai aptartas Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarime ir pritartina šiame nutarime padarytai prielaidai apie tai, jog, nepaisant to, kad naudos gavejas buvo UAB SEB lizingas, tai nereiškia, kad ši aplinkybe iki nagrinejamo ivykio buvo žinoma itariamiesiems, draudejui.

Svarstytinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus G. M. veiksmu pagristumo ir teisetumo klausimas, kadangi jis, budamas materialiai atsakingas už automobili BMW X5, leido naudotis juo vairuotojo teisiu neturinciai šios bendroves darbuotojai I. J.. Akivaizdu, kad G. M. turejo suvokti tokiu savo veiksmu neleistinuma ir nepagristuma, taciau vis delto leido I. J. pasinaudoti automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kokiu pagrindu ir tikslu G. M. leido vairuotojo teisiu neturinciai I. J. naudotis jo vadovaujamos bendroves automobiliu BMW X5, ar tai nebuvo jo, I. J. ir A. T. bendras susitarimas.

Apeliacine instancija sutinka, jog skunde išvardinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2010-07-23 nutarimo teiginiai gali sukelti I. J. ir A. T. nepalankius padarinius.

Atsižvelgdama i aukšciau išdestytus motyvus apeliacine instancija daro išvada, jog šioje byloje atlikta tyrima negalima pripažinti išsamiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutare:

I. J. ir A. T. gynejo skunda tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 28 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – panaikinti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-07-23 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 57-2-054-09 ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-30 nutarima.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisejas Vladislavas LencikasNuorašas tikras