- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-552-491-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00525-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- M. V.
- Advokatai
- Odeta Daminaitytė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Odetos Daminaitytės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. ir nubaustas 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
M. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 3 d. apie 9 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,11 ‰ girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 19, 28 ir 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų keleivių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leistiną 70 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nesulėtino važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio ir vertėsi nuo kelio į kairę pusę, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo D. J., o taip pat buvo sutrikdyta sunkiai G. M. sveikata ir nesunkiai A. R. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja O. Dominaitytė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – sušvelninti M. V. paskirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti. Gynėja nurodo, kad nuo pat pirmosios apklausos nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, gailėjosi dėl jo ir davė parodymus apie įvykio aplinkybes, kurios teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino. Savo parodymus M. V. pakeitė tik pačioje ikiteisminio tyrimo pabaigoje, tačiau jau kitą dieną pateikė prašymą tokiais jo parodymais nesivadovauti ir nurodė parodymų pakeitimo priežastis. Tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą ir pergyveno dėl to, patvirtina M. V. prašymas, jog įvykio vietoje buvę liudytojai iškviestų greitąją medicinos pagalbą, jo prisipažinimas vairavus automobilį nukentėjusiųjų asmenų giminaičiams, o taip pat iš karto po eismo įvykio jam diagnozuota trumpalaikė depresija ir raminamųjų vaistų vartojimas. Taip pat gynėja teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, jog eismo įvykio metu nukentėjo tik tie asmenys, kurie patys elgėsi neatsargiai sėsdami į girto asmens vairuojamą automobilį, ragindami nepatyrusį vairuotoją važiuoti greičiau ir galimai atlikdami veiksmus, trukdžiusius nuteistajam sutelkti dėmesį į vairavimą. Nuteistojo kraujyje rastas mažiausias alkoholio kiekis iš visų važiavusių tame pačiame automobilyje. Be to, M. V., nors ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis mokėsi vairuoti automobilį (buvo išklausęs automobilio vairavimo teorijos kursą ir pravažiavęs automobiliu 30 akademinių valandų), todėl jo tikėjimas, kad nekils nusikalstamos pasekmės, turėjo objektyvų pagrindą ir tai apibūdina M. V. kaip asmenį, kurio požiūris nėra visiškai neatsakingas. Atsižvelgusi į tai gynėja mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino M. V. prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailesčio jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei skyrė per griežtą bausmę. Taip pat gynėja mano, kad yra pagrindas manyti, jog M. V. paskirtos bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį manymą gynėja grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios leido apylinkės teismui, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirti M. V. mažesnę už nustatytą vidurkį bausmę (konkrečiai tokių aplinkybių gynėja neįvardija), nukentėjusiųjų požiūriu į M. V. atsakomybę (nukentėjusieji neprašė skirti griežtos bausmės, A. R. susitaikė su nuteistuoju ir prašė bylą nutraukti, o sunkiai sužalotas G. M. nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo), M. V. suvokimu apie neigiamas laisvės atėmimo pasekmes suėmimo jam taikymo metu, o taip pat jaunu jo amžiumi ir galimybe greičiau atlyginti priteistą neturtinę žalą. Šios aplinkybės, gynėjos manymu, pagrindžia M. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai šio klausimo nesvarstė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Gynėja iš esmės skundžia apylinkės teismo sprendimą nepripažinti M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimą ir prašo taikyti BK 75 str. nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo objektais, išsamiau neanalizuoja.
Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailestis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas savo noru pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad prisipažinti padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis asmuo turi laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nepripažino aptariamos M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes M. V. keitė savo parodymus. Tačiau iš faktinių bylos duomenų matyti, kad M. V. iškart po sulaikymo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai paaiškino jos padarymo aplinkybes, gailėjosi dėl to (1 t., 121, 154, 156–157 b.l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pabaigoje po galutinių jam suformuluotų įtarimų, M. V. ėmė neigti savo kaltę (1 t., 167–168 b.l.), tačiau jau kitą dieną pareiškė, kad tokie jo parodymai yra neteisingi, prašė jais nesivadovauti ir nurodė savo pozicijos pakeitimo priežastis (2 t., 82 b.l.). Be to, kaip matyti iš bylos, šių M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnai netraktavo kaip esminių, todėl jie jokios įtakos ikiteisminiam tyrimui neturėjo, nes netrukus buvo surašytas kaltinamasis aktas ir kartu su baudžiamąja byla perduotas apylinkės teismui (2 t., 65–72 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu M. V. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o tardamas paskutinį žodį jis dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų (2 t., 125–126, 135 b.l.). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dalį padarytos žalos atlygino nuteistojo mama (2 t., 111-112 b.l.), M. V. su nukentėjusiuoju A. R. susitaikė (2 t., 113 b.l.), o nukentėjusysis G. M. teisiamojo posėdžio metu nuo civilinio ieškinio atsisakė (2 t., 127 b.l.), kas iš dalies rodo ir tai, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo ir jo pasekmių iš tiesų pergyvena ir nuoširdžiai gailisi. Būtina pabrėžti, kad sakydamas baigiamąją kalbą apylinkės teisme prokuroras, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog M. V. iš esmės savo kaltę pripažino ir gailėjosi (2 t., 133 b.l.).
Esant visoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino M. V. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pripažįsta M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus egzistuojant M. V. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, taip pat švelninama jam paskirta bausmė, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais.
Dėl BK 75 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 str. 1 d. (2004-07-05 įst. Nr. IX-2314 red.) nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo metu galiojančio BK 75 str. 1 d. (2011-12-22 įst. Nr. XI-1861 red., įsigaliojusi nuo 2012-07-01) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, naujai priimtas įstatymas, kuriuo išplėsta galimybė taikyti BK 75 str. nuostatas už tyčinius nusikaltimus, šiuo atveju lengvina nusikaltimą padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią ir gali būti taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki šio įstatymo įsigaliojimo (BK 3 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje apeliantas nuteistas už neatsargų nusikaltimą, o šiai nusikaltimų kategorijai BK 75 str. 1 d. taikymo pagrindas iš esmės nepasikeitė.
Matyti, kad BK 75 str. 1 d. numatyti du būtini bausmės vykdymo atidėjimo kriterijai: 1) formalusis – asmuo turi būti nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, ir 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką atvejai, kuomet asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-303/2010, 2K-105/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos 18 punktas).
M. V. įvykdė vieną nusikaltimą dėl neatsargumo, už kurį jis nuteistas mažesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme, todėl yra formalusis kriterijus atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Spendžiant, ar šiuo atveju yra vertinamasis kriterijus atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks M. V. teigiamus socialinius ryšius.
Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad nors M. V. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis padarytas sąmoningai ir šiurkščiai pažeidus KET reikalavimus, nes už automobilio vairo nuteistasis sėdo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis, daugiau nei 5 kartus viršijantis ribą, nuo kurios asmuo laikomas apsvaigęs nuo alkoholio, girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės, o tuo pačiu ir pakankamos patirties vairuoti transporto priemonę. Nors apeliantas ir pateikė dokumentus, kad 2011 metais jis išklausė teorijos kursą ir pravažiavo 30 akademinių valandų, tačiau dėl to jis nei teisės vairuoti, nei pakankamos patirties tai daryti neįgijo. Matyti, kad palyginti nesudėtingoje kelio situacijoje (nejudriame kelyje, tiesiame jo ruože) jis važiavo viršydamas saugų greitį, važiuodamas bendravo su kitais automobilyje buvusiais žmonėmis ir kelyje buvo neatidus, kas iš esmės turėjo lemiamos reikšmės eismo įvykio kilimui. Tai rodo ypatingai neatsakingą nuteistojo požiūrį tiek į eismo bei kitų asmenų saugumą, tiek ir į visuomenėje nusistovėjusias moralės normas. M. V. padarytas nusikaltimas sukėlė itin sunkias ir nepataisomas pasekmes – eismo įvykio metu vienas kartu važiavęs žmogus žuvo, kiti du buvo sužaloti. Nukentėjusysis G. M. nusikaltimo metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, jo gydymas dar nebaigtas. Nuteistasis, nors ir anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už pažeidimą, kurį taip pat padarė būdams neblaivus (2 t., 4 b.l.).
Vertinant M. V. socialinius ryšius atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo tėvas yra miręs, mama gyvena Ispanijoje, o Lietuvoje jis gyvena su močiute L. G., kuri apklausta apeliacinės instancijos teisme tik teigiamai apibūdino savo anūką, po nuosprendžio paskelbimo atlygino 500 litų nukentėjusiajai J. J. priteistos neturtinės žalos. Tačiau, jis oficialiai niekur nedirba ir nesimoko, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paiešką nutraukė savo iniciatyva (2 t., 9, 10, 17, 18 b.l.). Pagal faktines bylos aplinkybes betarpiškai prieš eismo įvykį jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su 9 – 19 metų už jį vyresniais asmenimis, kas iš dalies rodo, jog močiutės įtaka jau suaugusio anūko elgesiui nėra pakankama. Todėl realiai vykdant M. V. paskirtą bausmę teigiami jo socialiniai ryšiai nenukentėtų.
Negalima neįvertinti to, kad, kaip jau minėta aukščiau, yra viena M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nukentėjusieji sąmoningai ir rizikuodami savo sveikata ir gyvybe sėdo į automobilį suvokdami, kad automobilį vairuos girtas asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, neprisisegė saugos diržų, ir taip patys iš dalies prisidėjo prie aptariamo eismo įvykio sukėlimo, kad nukentėjusieji neprašė skirti griežtos bausmės, o A. R. susitaikė su nuteistuoju ir prašė bylą nutraukti. Kitas sunkiai sužalotas nukentėjusysis G. M. nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismo manymu, visos šios aplinkybės negali atsverti ir sumenkinti nei paties nusikaltimo, nei juo sukeltų labai sunkių padarinių, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei.
Įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistajam M. V. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo. Tik M. V. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principas ir įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl šiuo atveju nesant vertinamojo kriterijaus – pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – šiuo atveju taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. teismas
NUSPRENDĖ:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti :
Pripažinti M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).
Sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 4 (ketverių) metų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.