Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-01733- 375/2013Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.5.; 50.8.; 116.1.; 116.4.; 116.11.; (S) Proceso Nr. 3-62-3-00969-2011-2

;

2013 m. kovo 29 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovui T. D., dalyvaujant jo atstovams advokatui Linui Mažonui, V. Č., nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondo atstovei Rūtai Kurienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. Č., dalyvaujant jos atstovams V. Č., advokatui Linui Mažonui viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims VĮ Valstybės turto fondui, M. Č. dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l.97, 98) prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, panaikinti 1994 05 31 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr.782-v priedo 2 punktą, pagal kurį buvo leista įregistruoti savavališkai pastatytą statinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti 2011 07 04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, panaikinti garažo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune teisinę registraciją ir leisti garažą nugriauti.

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2010 09 26 ieškovui atnešė 2011 07 14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.)“. Šiame įsakyme nurodoma, jog nustatyta 0,1901 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis bendraturčiams : privatizavimo objektui – 0,0075 ha, T. D. – 0,1248 ha, M. Č. – 0,0578 ha. 2008 09 17 buvo pasirašyta žemės nuomos sutartys, pagal kurias T. D. buvo nustatyta 0,1299 ha, M. Č. – 0,0602 ha žemės. Sklypas išnuomotas 43 metams. Atsakovas nieko nepranešęs ir nenutraukęs sutarčių savavališkai 2011 07 17 įsakymu sumažino nuomojamos žemės sklypo plotus. Šiuo metu yra du įsakymai dėl žemės sklypo nuomos. Nuomos sutartis sudaryta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl priimtas įsakymas be žemės nuomotojų žinios ir sutikimo yra neteisėtas. Atsakovas nepanaikino ir nepakeitė 2008 09 16 įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) Nr. 02-01-10518“. Ginčijamame įsakyme nurodytas privatizavimo objektas – tai garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Sudarant 2008 09 17 valstybinės žemės nuomos sutartis buvo supažindinti su detaliuoju planu, kuriame minėtas garažas buvo pažymėtas nugriovimui. Tai apgriuvęs statinys ir po juo esanti žemė įeina į nuomojamą žemės sklypą. Nesuprantama kaip šis garažas buvo įregistruotas, jei detaliuose planuose buvo numatytas nugriovimui, kokiu pagrindu šis statinys įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, jei jis stovi išnuomotame sklype ir kaip šiuo garažu kas nors galėtų naudotis, jei patekimas į jį eina išskirtinai tik per išnuomotą žemės plotą. Kadangi detaliajame plane garažas numatytas nugriovimui, todėl prašo panaikinti teisinę registraciją ir jį nugriauti. Bylos metu paaiškėjo, kad pagal 1994 05 31 Kauno miesto valdybos potvarkio 782-v priedo 2 p. buvo leista savavališkai pastatytą garažą įregistruoti. Potvarkyje nurodyta leisti teisiškai registruoti miesto valdybos vardu savavališkai pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų priestatus ir kitus statinius. Jokių gyvenamųjų namų prie minėto garažo nėra ir nebuvo. Garažo privatizavimas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas ir teises naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.

Atsikirtimą į ieškinį grindžia tuo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Administraciniams teisės aktams ginčyti yra taikomas vieno mėnesio terminas. Ieškovas savo teises įgyvendino per įgaliotą asmenį V. Č.. Ginčijamas teisės aktas ir buvo įteiktas įgaliotam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini).

Valstybės Turto fondas 2011 04 29 raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo dokumentų ir prašė koreguoti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis bei privatizavimo objektui išskirti dalį žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti. Prašymą grindė Valstybės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklėmis. 2011 05 26 tarnyba kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento detaliojo plano organizavimo skyrių prašydamas organizuoti žemės sklypo plano patikslinimą ir išskirti nurodytų objektų 1G3 ir 1G1p savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį. Asmenys nuosavybėn gali įsigyti žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar eksploatavimo bendrijų garažų.

Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyrius 2011 06 16 raštu pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuriame išskirta apie 75 kv.m minėto žemės sklypo prie garažo, plane pažymėto 2G1p ( anksčiau 1G1p) eksploatuoti. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. bei Valstybės turto fondo prašymu priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys pagal kiekvieno turto savininkui tenkančias dalis , priskirtas prie statinių jų eksploatacijai.

Ieškovas išreiškė neargumentuotą nuomonę, kad šiuo metu galioja ir 2008 09 16 įsakymas bei ginčijamas aktas. Tačiau 2008 09 16 įsakymas nėra panaikintas visiškai, o tik 2 d. , įvertinus naujai atsiradusias faktines aplinkybes t.y. 2011 05 25 patikslinus garažo žemės sklypo plotą šiam statiniui eksploatuoti.

Ieškovas garažą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, ketino privatizuoti. Akivaizdu, kad jis žinojo apie statinio teisinę registraciją, todėl galėjo savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to neįgyvendino. Ieškovas siekia panaikinti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą į garažą sužinojęs, kad privatizuoti objekto be aukciono negalės. Atkreiptinas dėmesys, kad garažas, detaliajame plane buvo nurodytas kaip griautinas objektas, tačiau nuosavybės teisės įregistruotos valstybės vardu. Kadangi nėra jokio sprendimo statinį išregistruoti ar nugriauti, todėl jis gali būti civilinių santykių objektu ir savininko nuspręsta garažą renovuoti. Žemės sklypas taip pat yra valstybės nuosavybė, todėl pateiktas urbanistikos skyriaus planas, kuriame nurodytos žemės sklypo dalys, tame tarpe ir garažui eksploatuoti, neturėjo būti derinama su ieškovu.

Nepagrįstas teiginys, kad 2007 12 07 patvirtintame detaliajame plane ginčo pastatas pažymėtas kaip griaunamas objektas, todėl jis negalėjo būti traukiamas į privatizavimo objektų sąrašą. Detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinami tiesiogiai t.y. vien pastato pažymėjimas griaunamu nesuteikia teisės pačiam ieškovui nugriauto šio statinio, nes ji gali būti nugriautas tik laikantis teisės aktų reikalavimų. Nebūdamas ginčo pastato savininku ieškovas neturi teisės griauti ginčo pastato, nors tai numatyta detaliojo plano sprendiniuose.

Ieškovas buvo vienas iš detaliojo plano rengimo organizatorių. Detaliojo plano rengimo metu ginčo pastato teisinė registracija jau buvo atlikta, todėl ieškovas privalėjo išsiaiškinti šias aplinkybes ir įvertinti detaliojo plano rengimo metu. Tačiau jos to neatliko, o jo organizuoto detaliojo plano sprendiniai su ginčo pastato savininku nebuvo suderinti, todėl ieškovas neturi pagrindo remtis šiuo teritorijų planavimo dokumentu.

Su privatizuojamu objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai, kurių reikia objektui eksploatuoti. Perleidžiant privatizavimo objektą kartu turi būti parduodamas ar išnuomojamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, todėl garažą įrašius į privatizuojamų objektų sąrašą turėjo būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis.

Nesutinka su prašymu atnaujinti terminą įsakymui ginčyti. Apie ginčijamo įsakymo priėmimą ieškovas buvo informuotas įgalioto asmens . Ieškovas praleido terminą ir kitam administraciniam aktui – potvarkiui ginčyti. Detaliojo plano rengimo metu (2006-2007 m.) bei žemės nuomos sutarties sudarymo metu (2008 09 17) ginčo pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kur potvarkis nurodytas kaip teisinis registracijos pagrindas. Ieškovas jau tada galėjo ir privalėjo išaiškinti registracijos pagrindą ir teisėtumą.

Tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas su ieškiniu nesutinka (b.l.115- 117).

Nesutikimą grindžia tuo, kad fondas, vykdydamas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1023 nuostatų reikalavimus 2011 04 29 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo dokumentų. Atsižvelgus į Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą planinę medžiagą 2011 07 14 įsakymu pagrįstai paskyrė privatizavimo objektui 0,0075 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą kartu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai, kurių reikia privatizavimo objektui eksploatuoti.

Nėra pateikta įrodymų, kad detaliojo plano organizatorius sprendė klausimą dėl 1967 m. statybos valstybei nuosavybės teise priklausančio privatizavimo objekto nugriovimo. Kauno miesto savivaldybė, kaip šio sklypo detaliojo plano rengėjas, negalėjo ir neturėjo teisės priimti sprendimų, nesant šio turto savininkės – LR Vyriausybės išreikštos pozicijos šiuo klausimu. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad garažas yra blogos būklės ir sugriuvęs.

LR Vyriausybei priėmus sprendimą dėl minėto turto ir įtraukus jį į privatizuojamų objektų sąrašą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui atsirado pareiga tikslinti nuomojamus valstybinio sklypo plotus bei keisti 2008 09 17 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas ar svarstyti klausimą dėl jų nutraukimo.

Trečiasis asmuo M. Č. atsiliepimo nepateikė.

Jos (bei ieškovo ) atstovas advokatas Linas Mažonas 2012 12 05 posėdžio metu nurodė ( 2 t. b.l. 16, 17), kad 2008 09 17 žemės nuomos sutartis pasirašyta su T. D., todėl nesuprantama, kodėl pranešimai buvo siunčiami ne sutartį pasirašiusiai šaliai, o įgaliojimą turėjusiam žmogui, juolab, kad Č. tuo adresu negyveno ir pranešimų negavo. Dabar galioja du įsakymai – 2008 09 16 ir 2011 07 14. Nėra kalbos apie 2011 07 14 įsakymo teisėtumo galiojimą. Ginčijamo potvarkiu nurodyta, kad leisti teisiškai įregistruoti priestatus prie gyvenamųjų namų. Nėra ten gyvenamųjų namų. Negana to, kad garažas patenka į išnuomotą žemės sklypą, tai dar kitu sklypu nusistatys naudojimo tvarką. Tokių apribojimų nebuvo sudarant sutartį. Detaliajame plane numatytas garažas nugriovimui, todėl ieškovas sudarė nuomos sutartį su sąlyga, kad garažo nebus. Neaišku kokiu pagrindu mažinamos dalys, keičiamos nuomos sutarties sąlygos ir kokiu pagrindu atliekami tie veiksmai. Yra du įsakymai, kuriais skiriami skirtingi žemės sklypai.

2013 03 12 posėdžio metu atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys 2008 09 17. Sutartys nenutrauktos, nepakeistos ir kitokiu būdu nesuspenduotos, jos galiojančios. 2008 09 16 dėl nuomos sutarčių užtvirtinimo buvo išleistas Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas. 2011 07 14 išleidžiamas kitas įsakymas dėl to paties žemės sklypo, dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Šiuo nauju įsakymu akivaizdžiai sumažinamos žemės sklypo dalys. Viešojo administravimo įstatymas nenumato tokios procedūros kaip vienašališkai panaikinti pačio išleistą teisės norminį aktą. Šiuo būdu atsakovas negalėjo panaikinti ar pakeisti vienašališkai neįspėjęs. Bylos metu paaiškėjo, kad yra 1994 05 21 valdybos potvarkis, kuriuo leista įregistruoti savavališkai pastatytą statinį. Tačiau potvarkyje nurodyta, kad leisti teisiškai įregistruoti miesto valdybos vardu prie komunalinių namų statinius. Nėra įrodymų, kad statinys būtų prie gyvenamųjų namų ar kitų gyvenamųjų objektų. Prieš sudarant nuomos sutartį detaliajame plane nurodyta, kad statinys yra griautinas. Tokiomis sąlygomis iš išsinuomotas sklypas (duomenys neskelbtini). Jei teismas prašymo netenkintų ieškovui sumažėtų galimybė naudotis tiksline paskirtimi ir nuomojamo žemės sklypo dalimi kur pastatytas garažas, o pašaliniai asmenys įgytų teisę naudotis garažu ir patekimu į garažą, kuris yra per ieškovo nuomojamą žemės sklypą. Nuomos sutartyje servitutas nenumatytas. Apie potvarkį sužinojo bylos nagrinėjimo metu, todėl termino jį skųsti nepraleido. Nepraleistas ir terminas skųsti 2011 07 14 įsakymą, nes ieškovui nebuvo įteikta, jis nežinojo apie įsakymo buvimą. Buvo sužinota tik 2011 09 26, kai ieškovo uošvis atnešė laišką, kurį gavo iš trečiojo asmens. Iš pašto gautas patvirtinimas, kad nebuvo įteikta, tik atsitiktinumo dėka tapo žinoma apie skundžiamą įsakymą. Jokių klausimų dėl griaunamo pastato pasirašant sutartį nekilo. Niekur nebuvo rodomas, kad reiks registruoti. Tokiomis sąlygomis ieškovas nebūtų nuomavęs sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies iš dalies.

Nustatyta, jog 2008 09 16 buvo priimtas Kauno apkrities viršininko įsakymas Nr.02-01-10518, kuriuo buvo nustatytos 0,10901 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalys bendraturčiamas: T. D. – 0,1299 ha. M. Č. – 0,0602 ha, šis žemės sklypas išnuomotas 43 metams atitinkamai T. D. – 0,1299 ha, M. Č. – 0,0602 ha ( 1 t. b.l.8). Šio įsakymo pagrindu 2008 09 17 su T. D. ir M. Č. buvo sudarytos žemės nuomos sutartys (1 t. b.l.11- 16). 2011 07 17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-686 0,1901 ha žemės sklypo dalys bendraturčiams T. D. ir M. Č. buvo nustatytos atitinkamai : T. D. vietoje turėtų 0,1299 ha nustatyta 0,1248 ha, M. Č. vietoje 0,0602 ha nustatyta 0,0578 ha, o 0,0075 ha nustatyta privatizavimo objektui ( garažui) ( 1 t. b.l.9). Šis statinys buvo pastatytas savavališkai, tačiau 1994 05 31 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.782-v leista teisiškai registruoti miesto valdybos vardu ( 1 t. b.l.101, 102). Pastatas įregistruotas 2006 08 10. Žemės sklypo detaliajame plane garažas buvo pažymėtas kaip griaunamas statinys. Rengiant detalųjį sklypo planą Registrų centro duomenų bazėje jokios informacijos apie garažą pateikta nebuvo (detaliojo plano rengimo medžiagos 34 lapas).

Dėl reikalavimo panaikinti 1994 05 31 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr.782-v priedo 2 p., pagal kurį buvo leista įregistruoti savavališkai pastatytą statinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti garažo teisinę registraciją ir leisti šį garažą nugriauti.

Ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamo potvarkio 2 d. neteisėtumą grindžiamas argumentais – potvarkyje nurodyta, kad leisti teisiškai registruoti miesto valdybos vardu savavališkai pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų priestatus ir kitus statinius , tačiau, pasak ieškovo, jokių gyvenamųjų namų prie minėto garažo nėra ir nebuvo. Ieškovo supratimu šiuo norminiu aktu buvo leista buvo įteisinti savavališkai pastatytus ne tik priestatus, bet ir statinius, pastatytus prie komunalinių gyvenamųjų namų. Garažas yra statinys, bet jis buvo pastatytas ne prie gyvenamojo namo, o prie gamybinio pastato.

Antrasis ieškovo argumentas yra tas, jog nuomojantis žemės sklypą viena iš sąlygų buvo, jog statinys bus griaunamas ir kad žemės plotas bus toks, koks numatytas sutartyje ( 5.1.p.- „Išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.“).

Tačiau aiškinantis ginčijamo teisės akto turinį lingvistinio aiškinimo metodo pagalba darytina išvada, jog ginčijamu potvarkiu buvo leista įteisinti savavališkai pastatytus priestatus prie komunalinių gyvenamųjų namų bei kitus statinius, tačiau savavališkai pastatytų statinių ( ne priestatų) įteisinimui nenustatant sąlygos, jog tie statiniai būtų prie komunalinių gyvenamųjų namų. Be to, bylos duomenys rodo, jog aplink ginčo garažą stovėjo gyvenamieji namai, kurie pagal to meto teisės normas buvo priskiriami visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė savivaldybių įgaliotos institucijos, turinčios teisę dėl tokio turto priimti sprendimus. Ginčo garažas, kaip rodo prijungta inventorinė byla, nebuvo gamybinio pastato adresu Sodų g.20 Kaune priklausinys, nes minėtoje byloje jokių duomenų apie statinį nėra ir negali būti, kadangi šį statinį, kaip rodo bylos duomenys, buvo savavališkai pastatę fiziniai asmenys.

Žemės nuomos sutarties 5.1.p., kuriuo ieškovas irgi grindžia savo reikalavimą, teksto analizė leidžia daryti išvadą, jog šiuo sutarties punktu aptariama nuomininko (ieškovo) teisė statyti veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrenginius bei įtvirtinama ieškovo pareiga statinius ar įrenginius nugriauti, jei jie būtų pastatyti prieštaraujant nustatytam teritorijos rėžimui. Šia sutartine nuostata ieškovui nebuvo nustatyta pareiga nugriauti išnuomotame žemės sklype jau esančius ir ne ieškovo neteisėtai pastatytus statinius ( CK 6.193 str.).

Ieškovas neįvardijo argumentų ir nepateikė įrodymų, jog tuometinė Kauno miesto valdyba ginčijamo norminio akto priimti neturėjo teisės (CPK 178 str.). Potvarkį priėmusi valstybinė institucija – tuometinė Kauno miesto valdyba, atlikdama Konstitucijos nustatytas, Vietos savivaldos įstatymo ar kitų įstatymų savivaldybėms priskirtas vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, veikė jai nustatytos kompetencijos ribose ir jokių teisės normų reikalavimų nepažeidė, todėl reikalavimas pripažinti 1994 05 31 potvarkį neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str.). Tai reiškia, jog ir ginčo garažo teisinė registracija buvo atlikta teisėtai, todėl atmestinas ir reikalavimas panaikinti garažo teisinę registraciją.

Nustačius, jog 1994 05 31 potvarkis nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų, o garažo teisinė registracija yra teisėta, negali būti tenkinamas ir reikalavimas ginčo garažą nugriauti. Tai, kad detaliajame plane garažas buvo pažymėtas kaip griaunamas statinys, nepaneigia garažo įteisinimo teisėtumo. Byloje nėra jokių duomenų kokiame stovyje statinys buvo detaliajame plane pažymint jį kaip griaunamą objektą , tačiau kaip rodo į bylą pateiktos nuotraukos (1 t. b.l.50, 51), šiuo metu garažas yra geros būklės, nors nėra ir jokių duomenų bei įrodymų kas jį prižiūrėjo ir tvarkė ir palaikė tokią jo būklę, kuri akivaizdžiai neleidžia pavadinti garažą griautinu. VĮ Registrų centro duomenų bazėje ginčo objektas įregistruotas dar 2006 08 10 t.y. detaliojo plano rengimo metu garažo teisinė registracija jau buvo atlikta, todėl ieškovas, būdamas detaliojo plano organizatoriumi, privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes dėl žemės sklype stovinčio statinio ir jas įvertinti priimant atitinkamus detaliojo plano sprendimus. Dėl šios priežasties ieškovas negali grįsti savo reikalavimų detaliuoju planu bei reikalauti, kad ginčo garažas būtų nugriautas, juolab, jog statinių nugriovimo procedūra yra reglamentuota atitinkamomis teisės normomis.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185 str.).

Dėl reikalavimo panaikinti 2011 07 14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“..

Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog šiuo metu dėl to pačio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune yra priimti du įsakymai – 2008 09 16, kurio pagrindu buvo sudaryta žemės nuomos sutartys bei ginčijamas 2011 07 17 įsakymas, kuriuo 2008 09 16 įsakymas nebuvo panaikintas ar pakeistas. Žemės nuomos sutartys taip pat nėra pakeistos ar panaikintos. Ginčijamu 2011 07 14 įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys ir ieškovui išnuomotame sklype išskirta 0,0075 ha privatizuojamam objektui – garažui.

Tai, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. Žemėtvarkos skyrius priėmė naują įsakymą nepanaikindamas ar nepakeisdamas ankstesniojo įsakymo ir žemės nuomos sutarčių nedaro ieškovo ginčijamo įsakymo negaliojančiu. Šis individualus administracinis aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, todėl Viešojo administravimo įstatyme neįtvirtinus administracinio akto keitimo ar panaikinimo procedūros galiojančiu ir teisines pasekmes sukeliančiu aktu laikytinas paskutinis priimtas teisės aktas. Ir nors CK 6. 189 str. 1 d. reglamentuoja, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tačiau įsigaliojus įsakymui ir šalims nesutarus dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę kreiptis į teismą prašydama pakeisti sudarytą teisinį santykį (CK 1.138 str. 5p., 6.223 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas šioje byloje nenagrinėja ginčo statinio įtraukimo į privatizuotinų objektų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tokio reikalavimo byloje nėra ir teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, pasisako tik dėl 2011 07 14 įsakymo atitikimo įstatymų reikalavimams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus , kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitikį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ar nepažeidžia įstatymu ginamų suinteresuotų asmenų teisių (LAT nut. Nr. 3K-3-180/2008).

Viešojo administravimo subjekto priimami administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įst. 3 str. 1 d.). Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu įstatymai nenumato kitaip (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d.). Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius teigia, jog šiuo aspektu nepažeidė šio įstatymo reikalavimo , nes ieškovui pranešė išsiųsdamas jam ginčijamo įsakymo kopiją.

Tačiau byloje nustatyta, jog įsakymo kopija buvo išsiųstas ne ieškovui, o jo atstovui – įgaliotam asmeniui V. Č. , vadovaujantis 2008 04 09 įgaliojimu, notarinio registro Nr. 1436 ( 1 t. b.l. 111). Tačiau minimu įgaliojimu ieškovas ir L. Č. (ne trečiasis asmuo M. Č.) įgaliojo V. Č. atstovauti juos tik tvarkant, valdant, prižiūrint jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančias buitinio aptarnavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b.l.80, 81). Atstovauti Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje tvarkant žemės sklypo ar jo dalies adresu (duomenys neskelbtini) nuomos ar išpirkimo reikalus, pasirašyti sutartis ir kt. V. Č. įgaliojo tik byloje trečiuoju asmeniu įtraukta M. Č., bet ne ieškovas (1 t. b.l.82). Žemės nuomos sutartį ieškovas pasirašė asmeniškai ( 1t. b.l.14-16), todėl ir ginčijamas įsakymas privalėjo būti siunčiamas tiesiogiai pačiam ieškovui, o ne V. Č., nes šiam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovą tvarkant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos ar išpirkimo reikalus, taip akivaizdžiai pažeidžiant įstatymu reglamentuotas procedūrines taisykles , o tuo pačiu ir ieškovo teises.

Ginčijamas potvarkis yra priimtas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento detaliojo planavimo organizavimo skyriaus parengtu žemės sklypo planu ( 1 t. b.l.65). Pagal šį planą garažui išskirta 75 kv.m. žemės sklypo ieškovui išnuomotame sklype (duomenys neskelbtini). Disponuojant valstybine žeme (parduodant, išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ir pan.) turi būti laikomasi įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudotu pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kt. principų. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti yra įstatyminė teisė (LR Konstitucijos 47 str., CK XXIX skyrius, LR Žemės įstatymas ir kiti specialieji įstatymai).

Garažo, kaip savarankiškai funkcionuojančio statinio eksploatavimui, žemės sklypas turėjo būti suformuotas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatytomis taisyklėmis. Šio nutarimo 8 p. numato, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį turi būti siekiama, kad kiekvieno statinio savininkui būtų patogu naudotis žemės sklypu bei turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui išskirtą eksploatuoti atskirą žemės sklypo dalį. Tačiau žemės sklypo plane, kuriuo garažo eksploatacijai yra išskirta žemės sklypo dalis, nėra užtikrintas nei patogus statinio naudojimas, nei patekimas į garažą. Garažas randasi ieškovo ir trečiojo asmens išnuomoto žemės sklypo , kurį juosia mūrinė tvora, kampe. Suprantama, kad garažą įsigijęs ir jį pagal statinio paskirtį norėsiantis naudoti asmuo turės pravažiuot į jį per ieškovui ir trečiajam asmeniui išnuomotą žemės sklypo dalį, nors plane nėra jokių sprendimų nei dėl bendro naudojimo ploto, nei dėl servituto, todėl darytina išvada, jog sklypo dalies planas buvo parengtas pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimo Nr.260 reikalavimus. Šio ydingo žemės sklypo plano pagrindu buvo parengtas ieškovo ginčijamas 2011 07 14 potvarkis.

Nustačius, jog jau pirminėje stadijoje buvo pažeista procedūra (ieškovas nebuvo tinkamai ir savalaikiai informuotas apie priimtą įsakymą - įsakymas buvo išsiųstas ne jam asmeniškai, o V. Č., neturėjusiam įgaliojimo atstovauti žemės klausimais) bei faktą, jog ginčijamas norminis aktas buvo pagrįstas pažeidžiant įstatymo reikalavimus paruoštu žemės sklypo planu 2011 07 14 įsakymas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas ( CPK 178, 197, 185 str.).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškovo ginčijamas administracinis teisės aktas – 2011 07 17 įsakymas galėjo būti apskųstas per mėnesį laiko nuo sužinojimo dienos (LR ABTĮ 33 str.). Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o ieškovas prašo jį atnaujinti.

Ieškinys šioje byloje gautas 2011 12 20 ( 1 t. b.l.2), tačiau dar 2011 10 14 ieškovas buvo pateikęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau 2011 10 21 nutartimi šis teismas skundą priimti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ( 1 t. b.l.5,6). 2011 11 08 ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, tačiau 2011 12 05 nutartimi ieškinys atsisakytas priimti pasiūlant ieškovui vėl kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą ( 1 t. b.l.7). Ieškovas nurodė, kad ginčijamas potvarkis jam tapo žinomas tik 2011 09 26, kai ieškovui adresuotą korespondenciją atnešė V. Č.. Byloje yra nustatyta, jog ginčijamas potvarkis buvo siunčiamas ne ieškovui, o V. Č., kuriam ieškovas nėra suteikęs įgaliojimo atstovauti jį žemės sklypo nuomos ar pardavimo reikalais. AB „Lietuvos paštas“ , teismo reikalavimu atlikęs tyrimą nustatė, jog registruota pašto siunta ir V. Č. nebuvo įteikta, nes nurodytu adresu šis asmuo nebegyveno, todėl tikėtina, jog ieškovui apie priimtą norminį aktą galėjo tapti žinoma jo nurodytą datą 2011 09 26 ( 1 t. b.l.150, 151, CPK 185 str.). Pirmą kartą ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, į teismą kreipėsi 2011 10 14, nepažeisdamas LR ABTĮ 33 str. nustatyto 1 mėnesio termino, tačiau administracinis teismas skundo nepriėmė pasiūlęs kreiptis į bendros kompetencijos teismą , o pastarasis vėl nukreipė į administracinį teismą. Dėl to , jog teismai neturėjo vieningos nuomonės kokio teismo kompetencijai priskirtinas ginčo sprendimas negali nukentėti savo pažeistą teisę aktyviais veiksmais gynęs ieškovas, todėl prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą tenkintinas ( CK1.131 str. 2 d.).

Iš ieškovo iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus valstybei priteistinos pašto išlaidos per pusę (po 45 Lt).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį teismą ir reikšdamas du savarankiškus reikalavimus, sumokėjo per mažai žyminio mokesčio ( 100 Lt, 1 t. b.l.23). Ši klaida ištaisytina priteisiant iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai nepriteisiant iš atsakovo ieškovui jam tenkančios proporcingai patenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų tekusios dalies. Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus ieškovo naudai priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-267, 268-270 str. teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2011 07 14 priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2.)-685 „Dėl kito paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.)“.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus ieškovui T. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalba apmokėti.

Priteisti iš šalių : ieškovo T. D. a.k. (duomenys neskelbtini) bei Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūki ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus po 45 Lt (keturiasdešimt penkis litus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 100 Lt ( vieną šimtą litų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.