Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Sokolovui, kaltinamojo E. B. įstatyminiam atstovui V. B., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, kaltinamojo D. S. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajai E. O. P., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čumačenko,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1992 m. liepos 12 dieną Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 8 klases, T. M. jaunimo mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau neteistas, ir

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1989 m. gegužės 10 dieną, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 9 klases, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau neteistas,

teisiami kaltinant pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 8 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. lapkričio 11 dieną apie 0.30 val. namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 1 laiptinės trečiojo aukšto aikštelėje, E. B. apipylus miegantį J. T. Ž. benzinu, o D. S. padegus jį degtukais, padarant J. T. Ž. terminį II B- III laipsnio galvos, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų ir kojų nudegimą, apimantį 65 procentus kūno paviršiaus, kas komplikavosi nudegiminiu šoku, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, tuo sukeliant nukentėjusiajam dideles fizines kančias ir nuo ko nukentėjusysis 2007 m. lapkričio 12 dieną 12.22 valandą mirė, tyčia iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės J. T. Ž..

Kaltinamasis E. B. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2007-11-10 vakare buvo pas draugę V., gyvenančią (duomenys neskelbtini) aukšte. Tą vakarą pas V. jis atėjo vienas, bet ten jau rado D. S., P. Č. ir A. V.. Kompanija turėjo gal 3 ar 4 plastikinius 1 litro talpos alus butelius ir 0,7 litro butelį brendžio. Visi sėdėjo, kalbėjo, gėrė. Po kiek laiko jis su D. S. nusileido žemyn į lauką, pabūti prie laiptinės. Lipdami laiptais žemyn, jie matė laiptinėje, trečio aukšto aikštelėje, gulintį žmogų. Tą žmogų jis žinojo iš matymo, tai to rajono benamis, pravarde „Žilka“, nakvojantis laiptinėse. Tyrimo metu jis sužinojo, kad benamio pavardė Ž. Lauke pabuvus apie 5 minutes ir grįžtant laiptais į viršų, D. S. prisirinko reklaminių lapelių ir pasiūlė uždegti benamio striukės kampą ir taip jį „išrūkyti“ iš laiptinės, nes nuo benamio smirdėjo. Jis pritarė D. S. pasiūlymui. D. S. suplėšė popierėlius ir pakišo benamiui po striuke ant krūtinės ir uždegė degtuku. Popierėliai užgeso, nes „ Žilka“ pasimuistė. Tada D. S. paprašė, kad jis nueitų į viršų pas V., paimtų iš ten tuščią butelį, pasiskolintų pinigų. Jis neklausė, kam to butelio ir pinigų reikia, palikęs D. S. prie Ž., nuėjo pas V. į butą. Bute buvo A. V., P. Č. ir Viktorija. Jis pasiėmė tuščią stiklinį butelį nuo brendžio, plastikiniai buteliai buvo jau išmesti. Kažkuris iš vaikinų paskolino tris ar keturis litus. Išėjęs iš buto, D. S. sutiko jau penktame aukšte. D. S. pasiūlė jam eiti į benzino kolonėlę, esančią netoliese, klausė, ar gavo pinigų. Jis gautus pinigus padavė D. S.. Dar nepriėjus kolonėlės, D. pasakė, kad pirks benzino, kad jis įpiltų benziną į tą atsineštą tuščią butelį, o D. S. nueis sumokėti. Tada jis klausė, kam tas benzinas reikalingas, tačiau neatsimena, ką atsakė D. Jis pagalvojo, kad benziną įpils į pasiskolintą automobilį ir juo pasivažinės. Kad girdėtų degalinės operatoriai, jie tarpusavyje garsiai kalbėjo, kad benziną pils į žoliapjovę. Jis bandė pilti benziną į butelį, bet benzinas nebėgo, tada D. nuėjo prie langelio, paprašė operatoriaus atkoduoti pistoletą. Jis pripylė į butelį benzino, o D. nuėjo sumokėti. Sumokėjus už benziną, dar litas su centais liko, už tuos pinigus jie nusipirko šokoladuką. Išėję iš degalinės, abu vėl grįžo atgal į Taikos pr. 103 namą. Butelį su benzinu nešė pakaitom, nes buvo šalta rankom. Kai atėjo prie laiptinės, butelį su benzinu turėjo D. Laiptinėje D. S. butelį padavė jam ir pasakė, kad užpiltų ant miegančio „Žilkos“. Jis atsisakė, sakydamas, kad bus nesąmonių, ragino nieko nedaryti ir eiti į viršų. Jis jau buvo palipęs iki ketvirto aukšto, kai D. S., sakydamas, kad benzinas pirktas už jo pinigus, liepė jam atiduoti butelį su benzinu. Jis nutarė palikti tą butelį, nes galvojo, kad D. S. neišdrįs nieko daryti. Jis nuėjo į penktą aukštą pas V., D. S. atėjo po poros minučių. Jis buvo išsigandęs, apdegęs, prašė nusiprausti ir sviesto rankom patepti. D. pasakė, kad jis tą žmogų uždegė, jis pamanė, kad D. juokauja, bet pajuto iš laiptinės sklindantį dūmų kvapą. D. dar norėjo eiti gesinti žmogaus, bet nebuvo indo, į kurį būtų galima įpilti vandens. Iš Viktorijos namų jie išėjo apie 1 val. nakties, apdegęs žmogus dar nebuvo išvežtas, jis buvo apipiltas vandeniu. Eidami su D. apie įvykį kalbėjosi, D. pasakojo, kad žmogų jis apipylė benzinu ir padegė, kad ugnis buvo iki lubų. Tą naktį D. S. liko pas jį nakvoti, naktį telefonu jis kalbėjosi su sesers draugu, apie 2 valandą abu su D. buvo išėję į lauką prie laiptinės. Po poros dienų jis sužinojo, kad tas žmogus mirė.

Kaltinamais E. B. taip pat parodė, kad žmogų nužudė D. S.. Jis pats kaltas tik dėl to, kad nesulaikė, neatkalbėjo Deivido. Po įvykio jis bandė padėti D., siūlė sakyti, jog benzino reikėjo ne jiems, o kažkam kitiems. Be to, kažkuriam draugui jis sakė, kad viską padarė ne D., o jis, nes D. norėjo išvažiuoti į užsienį, o jis, prisiimdamas kaltę, stengėsi išlošti D. laiko. Dieną prieš sulaikymą jiedu su D. S. susipyko, nes šis prašė prisiimti kaltę, kadangi jo, kaip nepilnamečio, atsakomybė būtų mažesnė. Po susipykimo, sulaikius jį, apie įvykį jis davė teisingus parodymus.

Iš esmės tokius pat parodymus E. B. davė ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 102-105), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kas užfiksuota protokole (t. 2, b. l. 106, 107).

Kaltinamais E. B. negalėjo paaiškinti, kodėl D. S. kitaip aiškina įvykio aplinkybes.

Kaltinamasis D. S. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2007m. lapkričio 11 d. vakare buvo kieme su P. Č. Juos į svečius pasikvietė V., ir jie apie 21 valandą pas ją nuėjo. Kiek pakalbėję, sugalvojo nusipirkti alaus, V. paprašė pakviesti E. B., P. Č. pakvietė A. V.. Jis nupirko penkis litrinius butelius alaus, susitiko su E. ir abu atėjo į V. namus. P. Č. su A. V., atsinešė butelį brendžio. Visi sėdėjo, gėrė, kalbėjosi. Trumpam buvo atėjęs D. S. sesers draugas Algis, bet jis greit išėjo, išvažiavo į klubą. Jiedu su E. B. palydėjo Algį laukan, praeidami pro trečio aukšto laiptų aikštelę, matė joje gulintį benamį, vadinamą „Žilka“. Tas benamis ten būdavo dažnai, jie nieko jam nesakė ir nedarė, tačiau E. B. pasakė, kad reikėtų pakišti jam po striuke popieriukų ir padegti, tada jis iš laiptinės išeitų. Laiptinės apačioje nuo skelbimų lentos jis nusiplėšė reklaminių bukletų, E. B. nuėjo į V. butą ir atsinešė degtukų. K. E. grįžo, jis suplėšė atsineštus bukletus ir pakišo benamiui po striuke, o E. padegė. Popieriai užsidegė, pasmilko ir užgeso. Benamis ėmė muistytis, murmėti. Jis su E. užlipo į viršų pas V., ten E. B. pasakė, kad reikėtų benamį pabandyti uždegti su benzinu. Tada jiedu ėmė tartis, kaip nusipirkti benzino. Tuo metu bute tebebuvo P. Č. su A. V.., tačiau jie jųdviejų kalbų negirdėjo. Jis pasiskolino iš A. V. apie du litus, dar šiek tiek pinigų turėjo pats. Po to jie su E. B. pasiėmė tuščią 0,5 litro talpos butelį nuo brendžio ir išėjo į degalinę. E. nuėjo prie automato įpilti benzino, jis įėjo į vidų. E. pasakė, kad benzinas nebėga, jis paprašė atrakinti pistoletą ir operatorius atrakino. Salėje jis matė vieną operatorių. Jis sumokėjo už benziną, už likusius pinigus nusipirko šokoladuką. Mokant už benziną, E. B. ėmė kalbėti apie tai, kad benzinas reikalingas žoliapjovei, jis tą pokalbį palaikė. Degalinėje jie taip pat norėjo nusipirkti žiebtuvėlį ar degtukų, nes turėjo tik kelis degtukus, bet operatorius pasakė, kad neturi. Einant iš degalinės, butelį su benzinu nešė pasikeisdami. . Einant pro parduotuvę „ Trys berželiai“, jis spyrė į parduotuvės langą. E. B. jo nelaukė, nes buvo šalta, pirmas įėjo į laiptinę, tuo metu E. B. nešė benziną. . Kai atėjo, E. B. jis jau rado laiptų aikštelėje prie „Žilkos“. E. B. pasakė jam, kad degtų. Jis suprato, kad E. B. jau užpylė benziną, bet nematė, ar „Žilka“ buvo šlapias, nes laiptinėje buvo prieblanda. Jis uždegė degtuką ir užmetė Ž. ant pilvo. Degtukas užgeso. Tada jis uždegė dar vieną degtuką ir vėl numetė. Kilo liepsna. Kai žmogus užsidegė, E. B. iš karto nubėgo į viršų. Jis pats kokias 10 sekundžių buvau šoke, bandė gesinti, bet kai benamis pasivertė, liepsna šoko iki lubų, nes benzino buvo pritekėję ir po žmogum. Tada jis nubėgo pas V. į butą, nusiplovė rankas, jai pasakė, kad uždegė benamį, taip pat paprašė kuo nors pasitepti apdegusias rankas. E. B. liepė V. išvėdinti butą. Kai jiedu su Edvinu išėjo iš Viktorijos, benamis jau buvo užgesintas, užpiltas vandeniu. Lipdami laiptais, jie sutiko į viršų lipančius medikus, po to nuėjo į E. B. namus. Tą naktį jiedu su E. B. dar nesigulė, buvo išėję į lauką pasižiūrėti, kas vyksta prie V. namo, bet arčiau eiti nedrįso, be to, jis skambino P. Č. bei A. V., kad jie neitų prie to namo. Kaltinamasis teigė, kad dėl įvykio labai gailisi, pasiruošęs už tai atsakyti, blaivus tokių veiksmų nebūtų atlikęs, be to, nemanė, kad benzino užpilta tiek daug ir kad žmogus taip smarkiai užsiliepsnos.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, D. S. davė iš esmės tokius pat parodymus (t. 2, b. l. 181, 182), tačiau teisminio tyrimo metu paneigė parodymus apie tai, kad būtų prašęs E. B., kaip nepilnamečio, prisiimti kaltę. D. S. iš viso neigė bet kokius susitarimus su E. B. po įvykio, tame tarpe tai, kad jis ketino slėptis, kad jiedu su E. B. prieš sulaikymą susipyko. D. S. parodė, kad jis nežino, kodėl E. B. skirtingai aiškina įvykio aplinkybes.

D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. S. įvykio vietoje parodė, kokius veiksmus atliko jis pats, o kokius- E. B., būtent, kad E. B. užpylė ant J. T. Ž. benziną, o jis užmetė degtukus (t. 2, b. l. 176, 177).

N. O. E. P. parodė, kad J. T. Ž. jos brolis. Jai buvo žinomas jo gyvenimo būdas, tačiau ji jo įtakoti negalėjo. Apie brolio mirtį pranešė policija, ji brolį ir palaidojo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. V. parodė, kad draugauja su D. S., V. tą, 2007-11-10, vakarą matė pirmą kartą, kai su P. Č. pas ją nuėjo. Jis atsinešė 0,5 litro talpos butelį brendžio. Kiti vaikinai turėjo atnešę alaus plastikiniuose buteliuose. Ateidami pas V., jiedu matė laiptinėje gulintį benamį, tą žmogų žinojo iš matymo. P. V. jiedu su Pauliumi išbuvo maždaug iki 22- 23 val., po to išėjo. Benamis laiptinėje tebemiegojo. Kitą dieną jau visi kalbėjo, kad „Žilka“ padegtas. Sklandė kelios versijos- kad taip padarė D. S., po to- kad E. B., vėliau - kad abu kartu. Liudytojas taip pat parodė, kad, jo manymu, D. S. būdas yra ramesnis, nei E. B.

Liudytojas P. Č. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, daugiau draugauja su D. S.. 2007-11-10 jis su A. V. buvo pas V. namuose, atsinešė butelį brendžio. Iš Viktorijos namų išėjo apie 23 valandą, laiptų aikštelėje matė miegantį benamį. D. S. ir E. B. liko pas V. Po kelių dienų sužinojo, kad D. S. ir E.. B. sudegino tą benamį.

Liudytojas G. S. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Su D. pažįstami nuo pirmos klasės, gyvena vienam rajone, o E. pažįsta gal 4-5 metus. Jo manymu, D. S. ramaus charakterio, dirba. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) name. Benamį, pravarde „Žilka“ jis pažinojo iš matymo, šis benamis buvo vietinis, ramus, nakvodavo laiptinėse, problemų dėl jo, išskyrus smarvę, nebuvo. Iš matymo jis žinojo ir nepilnametę V., kuri penktame aukšte gyveno gal 1- 2 metus. 2007-11-10 jis namo grįžo apie 22 val., jokio triukšmo name nebuvo. Kai laiptinėje užsidegė žmogus, tą kažkaip pamatė jo tėvas, jiedu abu pylė ant degančio žmogaus vandenį, iškvietė greitąją. Tada laiptinėje jautėsi benzino kvapas. Po įvykio, kai benamis mirė, buvo įvairių kalbų, tame tarpe žmonės kalbėjo, kad benamį padegė D. ir E.

Liudytojas V. S. parodė, kad D. S. ir E. B. iki įvykio žinojo tik iš matymo. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) name, toje pat laiptinėje, penktame aukšte su močiute kartais gyvendavo mergaitė, vardu V. Tą 2007-11-10 vakarą, laiptinėje buvo judėjimas, girdėjosi, kad laiptais tai lipama į viršų, tai leidžiamasi žemyn. B. Ž. buvo vietinis. Jis tame rajone būdavo nuolat, miegodavo laiptinėse, buvo tylus, nepiktybinis žmogus, tik pridergdavo laiptinę, smirdėjo. 2007-11-10 apie 22 val. benamis jau buvo laiptinėje, nes tokiu laiku užsidaro parduotuvė. Jis matė benamį sėdintį ir snaudžiantį kampe aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukšto. Vienu metu jis buvo išėjęs į laiptinę, uždegė šviesą ir matė, kad laiptais iš penkto aukšto nubėgo žemyn du jaunuoliai, benamis tuo metu kažką bambėjo. Vėliau naktį, rūkydamas balkone, jis pamatė laiptinėje liepsnų atšvaistus, kažkokius judančius siluetus, jam pasirodė, kad dega ir laksto degdamas benamis. Išėjęs į laiptinę, jis iš tikro pamatė, kad benamis liepsnoja, jis prisipylė vandens ir juo pylė ant benamio tol, kol šis užgeso. Laiptinėje jautėsi kažkoks specifinis kvapas, lyg acetono, lyg benzino. Laiptinėje be žmogaus degė tik jo drabužių dalys, nukritusios ant grindų, kitų degių medžiagų laiptinėje nebuvo. Kol jis gesino, žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir gaisrinę. Po dviejų parų jau visi žinojo, kas taip padarė, buvo minimi du jaunuoliai, kurių pavardžių jis nežino.

Liudytojas T. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. 2007-11-10 naktį apie 24 val. jis savo bute pajuto dūmų kvapą, dėl to, manydamas, kad kilo gaisras, paskambino gaisrininkams. Atidarius duris, pamatė, kad laiptinė pilna dūmų, aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukšto gulėjo apdegęs žmogus, jis buvo aplietas vandeniu. Jis žinojo tą žmogų, kuris buvo padegtas, nes šis dažnai nakvodavo jų laiptinėje. Laiptinės gyventojai turėjo problemų dėl jo higienos, bet jis pats agresyvus nebuvo.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje Pramonės pr. 37, operatoriumi. 2007-11-10 dirbo kartu su V. P.. Apie 24 val. į degalinę atėjo du vaikinai, kurie pylėsi benzino į stiklo tarą. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vaikinai pirko benzino už 2,12 Lt, be to, prašė parduoti žiebtuvėlį ar degtukų, bet jiems buvo atsakyta, kad tokių prekių nėra.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), operatoriumi. 2007 m. lapkričio iš 10 d. į 11 d. dirbo naktį. Tą naktį salėje jis pamatė du vaikinus su buteliu, pripiltu benzino. Kaip jie pylėsi benziną, jis nematė, vaikinams įėjus, salėje pasijuto benzino kvapas. Susimokėti už benziną vaikinai atėjo abudu, už benziną sumokėjo apie 2 litus, prašė parduoti degtukų, kalbėjo kažką apie žoliapjovę. Vaikinai jam pasirodė įtartini, nes buvo neblaivūs, nuo jų jautėsi benzino kvapas, be to, įtarimą kėlė kalbos apie žoliapjovę, nes tokiu metų laiku ji nenaudojama. Dėl tos priežasties jis jiems nepardavė nei degtukų, nei žiebtuvėlio, nors jų prekyboje buvo.

Liudytoja L. O. parodė, kad dirba Kauno GMP stotyje gydytoja. Jos budėjimo metu 2007-11-11 apie puse pirmos nakties buvo gautas pranešimas, kad Taikos pr. 103 namo laiptinėje dega žmogus. Į įvykio vietą jie atvyko greitai, trečio aukšto laiptų aikštelėje buvo rastas smarkai apdegęs žmogus, jis buvo šoke. Žmogus dar smilko, nes buvo gesintas vandeniu. Nuo jo alkoholio kvapo nesijautė, laiptinėje tvyrojo degėsių ir benzino kvapas.

Liudytoja E. S., sutikusi duoti parodymus, parodė, kad ji D. S. motina. 2007-11-10 jos sūnus vakare išėjo ir negrįžo, namie nenakvojo. Ji bandė sūnui prisiskambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Kas įvyko, ji sužinojo, kai sūnų sulaikė, nes jai pranešė, kad jis sulaikytas dėl nužudymo. Tą pačią dieną, 2007-11-14, kai juos sulaikė, pas ją į namus atėjo E. B. sesuo su savo vaikinu. Atėjusi ji prisistatė, pasakė, kas tokia ir papasakojo, kad D. ir E. sudegino benamį. Smulkiau aplinkybių neaiškino. Jie sakė, kad reikia ką nors daryti, siūlė pasakoti versiją, kad benamis esą prašė, kad jį sudegintų, tai yra, atliktų eutanaziją. E. B. sesuo buvo atėjusi tik tą vieną kartą, dar kartą skambino ir siūlė advokato paslaugas, bet ji jau buvo pasamdžiusi advokatą. Liudytoja taip pat parodė, kad iki įvykio D. S. dirbo AB „Kraft Foods Lietuva“, buvo gavęs algą, nusipirko kelnes, telefoną, dar šiek tiek pinigų turėjo. Kai jį sulaikė, iš darbo atleido.

Liudytoja J. K. parodė, kad draugauja su S. S., kartu mokosi V. K. vidurinėje mokykloje. Kai buvo sudegintas benamis, vaikai mokykloje kalbėjo, kad tai susilažinę padarė E. B. ir D. S..

Liudytoja S. S., sutikusi duoti parodymus, parodė, kad D. S. yra jos brolis. Mokykloje ji girdėjo kalbas, kad brolis ir E. B. sudegino benamį. Po įvykio į jų namus buvo atėjusi E. B. sesuo su draugu, kurie įkalbinėjo perduoti broliui, kad jis sakytų, jog benamis dėl blogo gyvenimo pats prašėsi sudeginamas. Šio prašymo ji broliui neperdavė. Ji taip pat girdėjo kalbas, kad E. B. sesuo vaikščiojo pas bendrus pažįstamus ir visiems pasakojo, kad benamį padegė vienas D. S..

Liudytojos V. S. apklausti teismo posėdyje nepavyko, ji išvykusi gyventi į Daniją (t. 4, b. l. 67).

Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 7-11) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės trečio aukšto laiptinė pripilta vandens, ant laiptų yra tamsios spalvos audinio likučiai, tamsios spalvos kilimėlis, kurio vienas kampas yra apdegęs. Kauno miesto Priešgaisrinės tarnybos akte (t. 1, b. l. 13) užfiksuota, kad 2007-11-11 (duomenys neskelbtini) namo 1 laiptinėje tarp 3 ir 4 aukštų degė nenustatytas asmuo.

Specialisto išvadoje Nr. M 1716/07(02) užfiksuota, kad J. T. Ž. 2007-11-12 12.22 val. mirė nuo terminio II B-III laipsnio galvos, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų ir kojų nudegimo, apimančio 65 procentus kūno paviršiaus. Tai komplikavosi nudegiminiu šoku, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, poliorganiniu nepakankamumu. Nudegiminės žaizdos kūne padarytos aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo gautis užsidegus nukentėjusiojo rūbams. Sužalojimų pobūdis ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam , kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-11-11. Neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų, kol prarado sąmonę, J. T. Ž. galėjo atlikti valingus veiksmus. Po patirtų sužalojimų J. T. Ž. išgyveno daugiau kaip parą (t. 1, b. l. 18-23).

Specialisto išvadoje Nr. 11-3475 (07) užfiksuota, kad ant E. B. striukės, kilimėlio, paimto iš įvykio vietos, ir nukentėjusiojo drabužių degėsių yra šviesaus naftos produkto- benzino- pėdsakų (t. 1, b. l. 47-49).

Daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 94-96) užfiksuota, kad apžiūrėti kasos kvitai, patvirtinantys, jog 2007-11-11 00.03 val. iš kolonėlės Nr. 5 pirkta 0,64 litro benzino A-95 E už 3,32 Lt ir šokoladas „Snickers“ už 1,29 Lt, kompaktinio disko „Vebatim“ apžiūros protokole (t. 1, b. l. 97-101) užfiksuota, kad iš įrašo kompiuteriu padarius šešias nuotraukas, nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 matosi einantys du vaikinai, vieno, jų vilkinčio baltą striukę bei rankoje laikančio tuščią stiklinį butelį, išvaizda atitinka E. B. išvaizdos ir aprangos požymius, kito vaikino, vilkinčio juodą striukę su gobtuvu., išvaizda atitinka D. S. išvaizdos ir aprangos požymius.

Specialisto išvadoje Nr. G-464 užfiksuota, kad D. S. konstatuotas vienas odos defektas nosies srityje, kuris galėjo susidaryti po buvusio pirmo laipsnio odos nudegimo galimai 2007-11-11 (t. 3, b. l. 6).

E. B. mobilaus ryšio telefono skambučių analizė patvirtina, kad jis 2007-11-11 nuo 15.23 val. iki 2007-11-14 13.00 val. su D. S. telefonu bendravo 61 kartą, su sesers draugu A. S. nuo 2007-11-11 00.48 val. iki 2007-11-13 d. 9.04 val. kalbėjo 28 kartus, su seserimi O. B. nuo 2007-11-10 23.46 val. iki 2007-11-13 18.32 val. kalbėjo 95 kartus ( t. 2, b. l. 113- 153).

Nepilnametis E. B. gyvena tik su tėvu, motina išvykusi į užsienį, tėvai išsituokę. Lankydamas T. M. jaunimo mokyklą, E. B. praleido daug pamokų, charakteristikoje pažymima, kad jis netęsi duoto žodžio, vengia sunkesnio darbo (t. 3, b. l. 66). Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų charakteristikoje (t. 4, b. l. 14) nurodoma, kad, būdamas suimtas, E. B. pasižymėjo greitu, impulsyviu būdu, prastai atlieka pavestus darbus, du kartus baustas drausminėm nuobaudomis.

D. S. dirbo AB „Kraft Foods Lietuva“ iki 2007-10-31 pagal terminuotą darbo sutartį, atleistas terminui pasibaigus, Kauno tardymo izoliatoriaus charakteristikoje D. S. elgesys suėmimo metu vertinamas teigiamai (t. 4, b. l. 70, 71).

Aptarti duomenys yra reikšmingi bylai išspręsti teisingai, gauti įstatymų nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Vertinant surinktus ir ištirtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad J. T. Ž. mirtis ištiko dėl to, kad jis buvo apipiltas benzinu ir uždegtas, dėl ko jam išsivystė nudegiminis šokas ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Teismas taip pat daro išvadą, kad veiksmus, kurių rezultate J. T. Ž. ištiko mirtis, atliko abu kaltinamieji, veikdami bendrai, o būtent, E. B. apipylus J. T. Ž. benzinu, D. S., mesdamas degančius degtukus, J. T. Ž. uždegė.

Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs ir įvertinęs abiejų kaltinamųjų parodymus bei kitus bylos duomenis.

Nors kaltinamasis E. B. neigia apipylęs J. T. Ž. benzinu, po ko D. S. jį padegė mesdamas degtukus, teismas šią kaltinamojo E. B. parodymų dalį atmeta ir, nustatant šią aplinkybę, vadovaujasi D. S. parodymais. Iš visos įvykių eigos, kuri nustatyta abiejų kaltinamųjų, liudytojų V. S.,, V. P. parodymais, seka, kad abu kaltinamieji visą laiką, kai bandė padegti J. T. Ž., veikė bendrai ir turėjo vieningą tikslą. Pirmiausia jie bandė uždegti popierius, pakištus po J. T. Ž. striuke, bet, J. T. Ž. pasimuisčius, popieriai užgeso. Atliekant šį veiksmą, D. S. suplėšė ir pakišo popierius, o E. B. pakišo degantį degtuką. Nors kaltinamasis E. B. konkrečiai nenurodė atlikęs šį veiksmą, degęs popierių degtuku, tačiau jis nepaneigė, kad uždegti benamį sugalvojo jie abu ir abu ėmėsi veiksmų tam planui įvykdyti. Kad abu kaltinamieji turėjo vieningą planą uždegti laiptinėje miegantį benamį, patvirtina tolimesni jų veiksmai. Abu kaltinamieji pasirūpino buteliu, į kurį degalinėje galėtų įsipilti benzino, abu ėjo į degalinę to benzino pirkti, paskui pasikeisdami tą butelį su benzinu nešė, ką patvirtina ant abiejų kaltinamųjų rūbų likę benzino pėdsakai. Teismas netiki ir atmeta kaltinamojo E. B. aiškinimą, kad jis nežinojo, kokiam tikslui jiedu su D. S. benziną pirko. Visiškai neįtikėtina E. B. teisme iškelta versija, jog jis galvojo, kad benziną pils į kokį nors automobilį, kuriuo pasivažinės. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų patekę į kokį nors automobilį, kad būtų paaiškėję, jog automobilio negalima užvesti dėl to, kad jame nėra degalų. Jau vien ta aplinkybė, kad kaltinamais E. B. pateikia visiškai neįtikinamą versiją apie degalų pirkimo tikslą, patvirtina tai, kad jis gerai žinojo, kam tas benzinas bus skirtas. Kad abu kaltinamieji degalinėje žinojo ir siekė paslėpti tikrąjį benzino įsigijimo tikslą, patvirtina ta aplinkybė, kad degalinės darbuotojų suklaidinimui jie ėmė kalbėti apie kuro pylimą į žoliapjovę, kas tokiu metų laiku degalinės darbuotojams taip pat pasirodė įtartina ir dėl ko kaltinamiesiems nepavyko degalinėje nusipirkti degtukų ar žiebtuvėlio. Teismas priima kaltinamojo D. S. parodymų dalį, kad benziną ant J. T. Ž. supylė E. B.. E.. B. visą tą laiką , kai jie su D. S. ėmėsi veiksmų uždegti benamį, veikė su D. S. bendrai, kryptingai, turėdami vieningą tikslą. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių E. B. paskutiniu momentu būtų atsisakęs sumanymo uždegti laiptinėje gulintį žmogų, po to, kai tam tikslui pasiekti buvo įdėjęs jau nemažai pastangų. Telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, kad po įvykio E. B. su D. S. bendravo daugybę kartų taip derindami bendras pozicijas po bendrai atliktų veiksmų. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamais D. S. apkalbėtų E. B.. Atvirkščiai, tai, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, sunkina jų atsakomybę, jei D. S. būtų nenuoširdus, jis turėtų pagrindo slėpti bendrininkavimą.

Ta aplinkybė, kad po nepavykusio bandymo uždegti J. T. Ž. panaudojus popierių, abu kaltinamieji, ėmėsi tikslingų veiksmų, kad sumanymas būtų realizuotas neabejotinai, atskleidžia kaltinamųjų E. B. ir D. S. tyčios turinį. Kaltinamųjų pasirinktas būdas- apliejant žmogų benzinu ir padegant- garantuotai turėjo sukelti kaltinamųjų siekiamas pasekmes, žmogaus mirtį.. Pasirinkta padegimo priemonė, benzinas, ir jo kiekis, daugiau kaip pusė litro, rodo, kad kaltinamieji neketino benamiui sukelti tik nemalonius pojūčius, kad šis pasišalintų iš laiptinės. Tokiam tikslui pasiekti būtų pakakę bet kokių paprastų veiksmų, pažadinus benamį ir liepus jam pasišalinti, nes J. T. Ž. nebuvo nei stiprus, nei agresyvus. Tačiau, apipildami benzinu ir uždegdami, kaltinamieji suprato, kad nuo to J. T. Ž. mirtinai apdegs ir to siekė Tokiu būdu, kaltinamieji E. B. ir D. S. veikė tiesioginės tyčios forma, suprasdami savo veikimo pavojingą pobūdį, numatydami padarinius ir tų padarinių siekdami.

Tarp kaltinamųjų E. B. bei D. S. veiksmų ir J. T. Ž. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, šiais veiksmais jie J. T. Ž. nužudė.

Teismas taip pat daro išvadą, kad E. B. ir D. S. J. T. Ž. nužudė esant šiam bejėgiškos būklės, itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų. Bylos duomenys patvirtina visus keturis kaltinamiesiems inkriminuotus nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojančius požymius.

Ištirti bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai E. B. apipylė J. T. Ž. benzinu, o D. S. jį padegė, J. T. Ž. miegojo laiptų aikštelėje. Kad benamis miegojo patvirtino patys kaltinamieji, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad žmogus nesiėmė jokių veiksmų po to, kai kaltinamieji bandė jį padegti popieriumi. Miegantis žmogus yra bejėgiškoje būklėje, nes negali ne tik gintis, bet ir imtis jokių kitų priemonių, tai yra, bėgti, slėptis ar panašiai, kad galėtų išvengti pavojingo kėsinimosi.

Nužudymas padegant laikytinas itin žiauriu nužudymo būdu. Nežiūrint jauno amžiaus, be to, nežiūrint to, kad kaltinamasis E. B. veikos padarymo metu buvo sulaukęs tik 15 metų amžiaus, teismas daro išvadą, kad abiejų kaltinamųjų gyvenimiška patirtis buvo pakankama suvokti, kad benzinu apipiltas liepsnojantis žmogus patirs labai didelį skausmą ir mirs kankinama mirtimi. Kaip minėta, tokį itin žiaurų nužudymo būdą kaltinamieji pasirinko visiškai sąmoningai, anaiptol ne spontaniškai, tokį žmogaus nužudymo būdą apgalvojo ir jam kruopščiai pasiruošė.

Teismas taip pat laiko nustatytu, kad kaltinamieji J. T. Ž. nužudė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Nužudymas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu kvalifikuojamas priklausomai nuo to, ar iš tikrųjų kitų žmonių gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, bet nepriklausomai, ar kiti žmonės dėl nužudymo būdo prarado gyvybę. Nužudymas uždegant žmogų, gulintį gyvenamojo namo laiptinėje, apipylus jį benzinu, laikytinas nužudymu pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu. Liepsnojantis gyvenamojo daugiabučio namo laiptinėje žmogus be jokios abejonės yra galimo gaisro laiptinėje židinys. Degančio žmogaus elgesys negali būti prognozuojamas, nuo degančio žmogaus gali užsiliepsnoti durys, turėklai, kilimėliai ar kiti degūs daiktai, negesinamas gaisras gali sukelti laiptinės gyventojų apsinuodijimą smalkėmis, toks pavojus kitų žmonių gyvybei yra realus. Ta aplinkybė, kad šiuo atveju degantis žmogus buvo laiku pastebėtas ir pradėtas gesinti, kaltinamųjų tyčios pasirenkant nužudymo būdą nekeičia.

Kvalifikuotos nužudymo sudėties elementui, nužudymo būdui, kai nužudomas bejėgiškos būklės žmogus, kai nužudoma itin žiauriai ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, būdinga tai, kad nužudymo būdą turi apimti kaltininko tyčia, tai yra, būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė, kokiu būdu žudo ir norėjo tuo būdu žudyti. Bylos duomenys patvirtina, kad abu kaltinamieji suprato, kad J. T. Ž. miega, todėl nesipriešins, pasirinko itin skausmingą, tačiau garantuotą nužudymo būdą padegant, o žmogų padegė gyvenamojo namo laiptinėje, sudarydami realaus pavojaus kitų žmonių gyvybei sąlygas. Taigi, kaltinamųjų tyčia apėmė ir nužudymo būdą.

Pasitvirtino ir kaltinamiesiems inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, kad žmogų jie nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 p.). Iš kaltinamųjų parodymų seka, jog nužudytasis niekuo asmeniškai nebuvo jiems prasikaltęs, tiesiog nepriimtinas dėl kitokio gyvenimo būdo, atstovaujantis kitą visuomenės dalį, kurią kaltinamieji niekino. Jau vien būdas, kurį panaudojo kaltinamieji- apipylė benzinu ir uždegė- norėdami pašalinti J. T. Ž. iš laiptinės, parodo, kad kaltinamieji laikė save geresnės visuomenės dalies atstovais, turinčiais teisę tokiu būdu spręsti susidariusias problemas.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamųjų E. B. ir D. S. kaltė tyčia itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų nužudžius bejėgiškos būklės žmogų įrodyta, jų veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 8 punktus.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė bendrininkų grupėje (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. S. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad veiką jis padarė bendrininkų grupėje (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors D. S. parodė, kad, būdamas blaivus, taip nebūtų elgęsis, teismas nepripažįsta D. S. atsakomybę sunkinančia tos aplinkybės, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę galima nustatyti tik iš kaltinamojo žodžių ir negalima patikrinti objektyviai. Iš D. S. parodymų turinio matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir dėl to pripažįsta visas jam inkriminuotas ir nepalankias sau aplinkybes, tame tarpe tas, kurių negalima patikrinti objektyviai. Jei teismas apsvaigimą nuo alkoholio pripažintų D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tuo būtų neproporcingai sunkinama jo teisinė padėtis, lyginant su E. B., kuris veikė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kaltės ir jokių kitų inkriminuotų aplinkybių nepripažįsta.

Abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, padarė labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamieji nužudė kitą žmogų, esant net keturiems veiką kvalifikuojantiems požymiams- bejėgiškos būklės žmogų, itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų. Tai vienintelis nusikaltimas žmogaus gyvybei, už kurį numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Toks nusikaltimo pobūdis sąlygoja, kad kaltinamiesiems būtų paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, kiekvienam jų šią bausmę individualizuojant.

E. B. labai sunkų nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu jam buvo šiek tiek daugiau nei 15 metų. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo E. B. pasirinktas gyvenimo būdas buvo rizikingas, kas ir įtakojo nusikaltimo padarymą. Kaltinamais E. B., būdamas tokio amžiaus, kai turėjo mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, baigęs tik 7 klases, pradėjo mokytis Kauno T. M. jaunimo mokykloje, tačiau ir ten nuolat praleidinėjo pamokas, buvo nepareigingas, kas atsispindi jo charakteristikoje. Nors teismas nelaiko girtumo E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nėra duomenų, ar tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamą veiką E. B. padarė, būdamas neblaivus. Taigi, būdamas penkiolikmetis, E. B. įvykio dieną iki vėlumos vartojo alkoholinius gėrimus, ką pats patvirtino savo parodymuose. E. B. neigiamai charakterizuojamas ir Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus administracijos, ten buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. E. B. nuo pirmos klasės auga be motinos, gyvenančios užsienyje, priežiūros, tėvo įtaka jam nebuvo pakankama.

Be bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, E. B. bausmė skiriama atsižvelgiant ir į Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio nuostatas, numatančias bausmių, skiriamų nepilnamečiams, ypatumus. Sutinkamai su šio straipsnio 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Atsižvelgdama į kaltinamojo E. B. įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, kuris nebuvo antraeilis, kolegija daro išvadą, kad E. B. skirtina maksimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė.

D. S. labai sunkų nusikaltimą padarė taip pat būdamas labai jauno amžiaus, aštuoniolikos su puse metų, tačiau jau būdamas pilnametis. Iki nusikaltimo padarymo D. S. dirbo, teismas nustatė ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš kaltinamojo D. S. teismo posėdyje išreikštos pozicijos matosi, kad jis teisingai vertina įvykdytą nusikaltimą, pasiruošęs už jį atsakyti. Kaltinamais D. S. teigiamai charakterizuojamas Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos. Į šias aplinkybes, o taip pat į kitus pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, teismas atsižvelgia skirdamas D. S. bausmę ir laiko galimu skirti ją kiek mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 8 punktuose ir, pritaikius Baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

B. E. B. paskirti atlikti Nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. B. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2007 m. lapkričio 14 dienos.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. palikti nepakeistą.

D. S., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 7, 8 punktuose ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

B. D. S. paskirti atlikti Pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. S. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2007 m. lapkričio 14 dienos.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. S. palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apdegusius audinio likučius, kilimėlį, 20 degtukų, nuorūką ir cigarečių pakelį, J. T. Ž. apdegusius rūbų likučius, įtariamųjų kraujo pavyzdžius- sunaikinti kaip beverčius. E. B. juodas džinsines kelnes, juodus sportinius batelius su baltomis juostelėmis, baltos spalvos vyrišką striukę perduoti jo tėvui V. B.. D. S. mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos „Nike“ ženklu, juodos spalvos striukę su gobtuvu, perduoti jo motinai E. S..

Kompaktinį diską, paimtą iš degalinės (duomenys neskelbtini) palikti prie bylos. Kompaktinį diską su telefonų išklotinių informacija palikti Kauno m. VPK KP NTT SNTS.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.